Apžvalgininko Pauliaus Gritėno nuomone, dialogas yra svarbi ir efektyvi priemonė ieškoti kompromisų, tačiau tik tuomet, kai abi pusės gali aiškiai išsakyti savo reikalavimus. Anot jo, būtent aiškumo trūkumas Lietuvos Šeimų sąjūdžiui ir trukdo užmegzti sėkmingą pokalbį su Vyriausybe.
„Dialogas yra pakankamai svarbus dalykas ir politikoje jis tikrai gali būti efektyvus: reikia, kad abi pusės bent jau susitartų dėl tam tikrų minimalių pozicijų, t. y., ko jos siekia. Tačiau jeigu valdantieji sako: „Mes jus išklausysim“, o kita pusė šaukia: „Seimą lauk!“, tai čia jokios erdvės dialogui nėra. (...) Nemanau, kad užtenka vieno susitikimo su Seimo pirmininke, kad prasidėtų kažkoks dialogas, konstruktyvus abiejų pusių kalbėjimas. Kita vertus, ar ta kita pusė nori konstruktyviai kalbėti? – svarsto P. Gritėnas.
„Jeigu mes kalbėsime apskritai apie Šeimų sąjūdžio teikiamus reikalavimus Parlamentui, Vyriausybei, tai tie reikalavimai nuolat kintantys, abstraktūs ir drastiški. Pavyzdžiui, Vyriausybės ar atskirų ministrų pasitraukimas arba tokie reikalavimai, kaip šeimos koncepcijos gynimas ir draudimas apibrėžti tos pačios lyties asmenų partnerystę. Tie reikalavimai yra tokie dideli ir jų tiek daug, kad, mano galva, jų net ir 100 protestų negalėtų įgyvendinti“, – teigia P. Gritėnas.
Dar viena kliūtis, kuri neleidžia Šeimos sąjūdžiui sklandžiai vystyti pokalbio, eksperto nuomone, yra agresyvi reikalavimų išsakymo forma.
„Kaip jie dabar pateikia reikalavimus, ta retorika, kuria jie kalba, jų raiška yra labai karinga ir, mano galva, Vyriausybė, kuri yra demokratiškai išrinkta didžiosios daugumos į rinkimus atėjusių piliečių balsų, turi laikyti savo poziciją ir tam tikrus įsitikinimus“, – teigia apžvalgininkas.
Politologės Ainės Ramonaitės nuomone, dialogas tarp valdžios ir protestuojančios visuomenės dalies yra būtinas ir jį pradėti turi būtent Vyriausybė. Pasak jos, dabartinė valdžia nesukuria visuomenei erdvės, kurioje ji galėtų būti išklausyta, o tai ne tik augina piliečių nepasitenkinimą, bet ir skatina juos protestuoti.
„Dialogo nebuvimas didina įtampą, o draudžiami protestai šią situaciją dar labiau komplikuoja (...) Mano nuomone, ne tik dialogas, bet ir kitos kompromisų ieškojimo priemonės turi būti inicijuotos būtent valdžios, kadangi žmonės protestuoja dėl to, kad jaučiasi neišklausomi ir jų nuomonės nėra paisoma. Kvietimas, kalbėjimas, išklausymas – tai galėtų būti gera priemonė padaryti taip, kad nereikėtų tų protestų. Kadangi kiti kanalai nefunkcionuoja, protestas lieka vienintele alternatyva. Nors demokratinėje valstybėje to neturėtų būti,“ – įžvalgomis dalijasi A. Ramonaitė.
„Yra tekę girdėti, kad ankstesnės Vyriausybės skirdavo daugiau laiko ir dėmesio būtent tam tikrų grupių išklausymui. Net jeigu kartais tie reikalavimai atrodo nepriimtini ar panašiai, bet vien tik išklausymas ir tų žmonių priėmimas situaciją pagerina. Tada nėra tokio pykčio ir nepasitenkinimo“, – teigia politologė.
Anot publicisto Rimvydo Valatkos, piliečiai turi teisę į mitingus ir demonstracijas, tačiau Vyriausybė į dialogą leistis neturėtų, kadangi protestuotojų tikslas – visai ne toks.
„Šitų protestuotojų, kuriuos mes matėme Vingio parke gegužės 15 d., ir tų, kurie buvo rugpjūčio 10 d. susirinkę prie Seimo, tikslas nėra ką nors gauti. Jų tikslas arba, tiksliau sakant, tikrųjų riaušių ir tokių valdžios apmėtymų bjauriais žodžiais tikslas yra kelti „šaršalą“ Lietuvoje ir bandyti drumsti vandenį. Jie nusiramintų tik vienu atveju – jeigu tiems, kurie mėtė akmenis į pareigūnus, būtų atverti visi valdžios „palociai“ ir jiems būtų suteikta valdžia. (...) Jeigu valdžia pradėtų valdyti valstybę pagal „mitingėlių špargalkes“, tai valstybė greitai bankrutuotų“, – teigia R. Valatka.
Savo nuomone dalijasi ir politologas Kęstutis Girnius. Pasak eksperto, dialogas yra svarbi priemonė rasti kompromisą, kitu atveju įtampa ir nepasirenkinimas tik didės.
„Tikrai rimti politiniai skirtumai tam tikrais klausimais nebūna lengvai išsprendžiami. Tačiau aš manau, kad jeigu ir toliau bus elgiamasi neatsargiai, nebus ieškoma kompromisų ir nebus atsižvelgta į reikalavimus, įtampa ir nepasitenkinimas vis labiau didės. Bijau, kad jeigu šie reikalai nesusitvarkys ir Vilniaus savivaldybė bei teismas nepriims aiškaus nutarimo dėl planuojamo organizuoti mitingo, yra galimybė, kad Šeimų sąjūdžio pavidalu atsiras gana stipri radikali dešiniųjų partija, kuri iki šiol neegzistavo. Ir prie šio atsiradimo būtų prisidėję neprotingi Vilniaus savivaldybės veiksmai ir teismo nutarimai“, – sako K. Girnius.
