Viceministras tvirtina suprantantis objektyvios informacijos reikšmę visuomenėje ir pabrėžė, kad Vidaus reikalų ministerija jos stengiasi teikti kuo daugiau.
Tačiau, pasak V. Dmitrijevo, ministrei Agnei Bilotaitei priėmus sprendimą apgręžti į šalį ketinančius patekti nelegalius migrantus, pasienyje kilo nemažai įtampų.
„Kalbant apie pasienį, taip, tai buvo tam tikras iššūkis. Priėmėme sprendimus ir tie sprendimai buvo nemažai derinami. Tai susiję su operacijų vadovės sprendimu, kad neteisėti migrantai, kurie kerta sieną nenustatytose vietose, yra neįleidžiami į Lietuvos Respubliką“, – LRT radijui antradienį kalbėjo V. Dmitrijevas.
Viceministro teigimu, dėl įtemptos situacijos pasienyje žurnalistai turėtų suprasti, kad norėdami tinkamai vykdyti savo funkcijas, pareigūnai neturėtų būti blaškomi.
„Būta įvairių situacijų, kai anoje pusėje taip pat dirba Baltarusijos pasieniečiai, kiti pareigūnai. Teko matyti ir kariškių. Situacija yra įtempta. Prašome tokio supratimo, kad mūsų pasieniečiai galėtų dirbti, jiems neturi būti kažkokio kito papildomo dėmesio, jie savo dėmesį turi skirti savo funkcijoms atlikti, bet koks blaškymasis, mūsų nuomone, ne visai reikalingas ir ne visai vietoje“, – tikino jis.
Kaip aiškino viceministras, dėl panašių kylančių įtampų taip pat nuspręsta riboti patekimą į nelegalių migrantų apgyvendinimo centrus.
„Kalbant apie Rūdninkus ar kitą stovyklą, žmonės nevengia dėmesio ir, esant dėmesiui jų atžvilgiu, jie savo nepasitenkinimą pradeda dar labiau demonstruoti. Yra įvairių situacijų, kai po to prireikia ir medikų, kyla neramumai dėl bet kokio apsilankymo stovyklose“, – tvirtino V. Dmitrijevas.
ELTA primena, kad Lietuvos žurnalistams ir toliau neleidžiant patekti į Lietuvos ir Baltarusijos pasienio teritoriją stebėti atsakingų pareigūnų patruliavimo valstybei dorojantis su nelegalių migrantų krize, šalies žiniasklaidos priemonės kreipėsi į prezidentą, premjerę, Vidaus reikalų ministeriją, Seimo Žmogaus teisių komiteto biurą, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą su reikalavimu nedelsiant sudaryti galimybę žurnalistams dirbti Valstybės sienos apsaugos zonoje.
„Reikalaujame Vidaus reikalų ministerijos nedelsiant sudaryti galimybę žurnalistams dirbti Valstybės sienos apsaugos zonoje ir patruliuoti su pasieniečiais“, – rašoma Lietuvos žiniasklaidos priemonių pasirašytame kreipimesi.
„Sukako jau mėnuo, kai Lietuvos žurnalistams draudžiama patekti į pasienio teritoriją stebėti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų ir kitų pareigūnų patruliavimą pasienyje. Šis besitęsiantis draudimas šiurkščiai apriboja žiniasklaidos teisę gauti ir skleisti informaciją visuomenei reikšmingais klausimais dėl migrantų grąžinimo, žmogaus teisių laikymosi. Lietuvos žurnalistai neturi realių galimybių patikrinti nei Baltarusijos režimo propagandos, nei Lietuvos institucijų skelbiamų žinių“, – rašoma išplatintame kreipimesi.
Rašte akcentuojama, kad valstybės institucijų paaiškinimai dėl susiklosčiusios situacijos neįtikina.
„Žurnalistai sulaukia valstybės institucijų paaiškinimų, jog prieiga žiniasklaidai yra ribojama dėl žurnalistams kylančio pavojaus, kad reportažai, parodantys padėtį pasienyje, bus panaudoti priešiškai propagandai. Mūsų žiniasklaidos priemonės yra pasirengusios laikytis visų reikalingų saugumo priemonių. Drausti žurnalistų veiklą, remiantis tuo, kad ja gali pasinaudoti kita valstybė, yra nepriimtina pozicija. Tai demokratinėje valstybėje negali būti pagrindu riboti žiniasklaidos laisvę ir visuomenės teisę į nešališką informaciją.
Esame įsitikinę, kad tik kokybiška, nešališka informacija ir nevaržomas žiniasklaidos darbas gali didinti visuomenės atsparumą propagandai“, – teigiama rašte.
Kartu pažymima, kad šiuo atveju institucijų atsisakymas teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams gali būti traktuojamas kaip administracinis nusižengimas.
„Atkreipiame dėmesį, kad Administracinių nusižengimų kodekse yra numatyta atsakomybė už „valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovų atsisakymą teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams, išskyrus pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neskelbtiną informaciją, nenurodant atsisakymo priežasties, trukdymą žurnalistams atlikti profesines“. Manome, kad kai kurie institucijų sprendimai gali būti prilyginti šiam teisės pažeidimui“, – teigiama tekste.
„Matome riziką, kad dabartinė situacija ir toliau gali stiprinti nepasitikėjimo atmosferą visuomenėje tiek žiniasklaida, tiek valstybės institucijomis. Nesant galimybės žurnalistams profesionaliai atlikti savo pareigas, stiprės nepatikimos informacijos, propagandos skleidimas“, – akcentuoja visuomenės informavimo priemonių atstovai.
Kreipimąsi pasirašė Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Naujienų agentūra ELTA, naujienų portalai Delfi, 15min.lt, Lrytas.lt, Diena Media News (kauno.diena.lt, klaipedos.diena.lt, diena.lt), Naujienų agentūra BNS ir LNK televizija.
