Kaip skelbia lrytas.lt, N. Venckienė susikrovė lagaminus ir niekam nieko nesakiusi išvažiavo iš Lietuvos.
Kalbėdamas su Delfi jos advokatas Kazys Pėdnyčia sakė negalintis nei patvirtinti, nei paneigti tokios informacijos, nes nėra savo klientės įgaliotas apie tai kalbėti.
Valstybinį kaltinimą byloje palaikęs Darius Jakutis sakė taip pat neturintis tokios informacijos, tačiau paminėjo, kad N. Venckienė yra laisvas žmogus ir gali keliauti į užsienį.
„Pagal teismo sprendimą jai buvo panaikintos kardomosios priemonės, ji turėjo teisę išvykti. O kiek ji norės dalyvauti apeliacijoje, tai čia ji pati spręs“, - Delfi sakė D. Jakutis.
N. Venckienė pirmosios instancijos teisme pripažinta kalta dėl trijų nusikaltimų: antstolio nurodymų nevykdymo, pasipriešinimo pareigūnui ir fizinio skausmo sukėlimo. Ji buvo kaltinama ir teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo, tačiau dėl to ji išteisinta suėjus senaties terminui.
Teismas jai skyrė 1 metų 9 mėnesių ir 6 dienų laisvės atėmimo bausmę. Būtent tiek laiko N. Venckienė buvo suimta JAV, kol laukė ekstradicijos, todėl realiai bausmę buvusi teisėja atliko dar iki nuosprendžio paskelbimo.
Taip pat teismo sprendimu jai teks susimokėti už ekstradiciją, kuri kainavo apie 6,8 tūkst. eurų, taip pat L. Stankūnaitei N. Venckienė turės atlyginti 2,3 tūkst. turtinės ir 4 tūkst. eurų neturtinės žalos, antstolei – 3 tūkst. eurų neturtinės žalos, policijos pareigūnui – 500 eurų.
Šį nuosprendį apskundė tiek N. Venckienė, siekianti visiško išteisinimo, tiek prokuratūra, prašanti griežtesnės bausmės. Apeliacinis procesas prasidės lapkričio pradžioje, pagal įstatymą jame išteisintoji privalės dalyvauti.
„Jeigu ji į teismo procesą atvyks, jokių problemų nekils, - paminėjo prokuroras. - Jeigu ji nedalyvaus, teismas kels klausimą, ką toliau daryti, mes pasisakysim.“
N. Venckienė dar proceso metu teismo ne kartą prašė jai išvykti iš šalies į Nyderlandų sostinė Amsterdamą.
Savo prašymą ji motyvavo tuo, kad šiuo metu ten gyvena jos sūnus, kurio moteris nematė jau 3 metus.
„Kaltinamoji N. Venckienė įsipareigojo, jei jai bus leista išvykti, nepažeidinėti įstatymų, netrukdyti nagrinėti bylos, nesislapstyti nuo prokuroro ir teismo“, - prašyme dėstė ji.
Visgi teismai, kol vyko procesas, tokių prašymų netenkino ir N. Venckienę buvo įpareigojęs likti Lietuvoje.
Į viešumą N. Venckienė iškilo po 2009-ųjų metų įvykių, kai spalio 5 dieną Kaune pakeliui į darbą nušautas teisėjas Jonas Furmanavičius, o prie namų nužudyta L. Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė.
Teisėsauga dėl šių nusikaltimų įtarė N. Venckienės brolį Drąsių Kedį. Šis J. Furmanavičių bei vėliau žuvusį kaunietį Andrių Ūsą kaltino tvirkinus jo ir L. Stankūnaitės mažamametę dukrą, tačiau vėliau po ilgų teismo procesų nustatyta, kad kaltinimai pedofilija yra išsigalvoti.
Po žūdynių pasislėpęs D. Kedys pats rastas negyvas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Pasak teisėsaugos, jis mirė užspringęs savo skrandžio turiniu.
Po šios istorijos N. Venckienė įkūrė partiją „Drąsos kelias“ ir su keliais bendražygiais buvo išrinkta į Seimą. Visgi ilgai parlamentare ji nebuvo – sužinojusi apie jai gresiančius įtarimus buvusi teisėja išskrido į Jungtines Amerikos Valstijas, kur buvo sulaikyta 2018-ųjų pradžioje.
Lietuva bėglę prašė išduoti dėl 13-os nusikaltimų, tačiau ekstradicijos prašymą išnagrinėję JAV teismai sutiko išduoti N. Venckienę tik dėl 4 nusikalstamų veikų.
