Galimybės vienos lyties poroms įsivaikinti buvo vienas iš „Kaunas pride“ rengėjų keltų reikalavimų.
„Tai yra tam tikra socialinė tema, problema visuomenėje. Kitos visuomenės tą problemą yra išsprendusios. Manau, kad diskusija turi vykti, bet tikrai ne šitame etape. Įsivaikinimo klausimas apskritai yra labai jautrus visuomenėje: apie ką mes kalbame, – apie tuos vaikus, kurie šiuo metu yra globos įstaigose ir apskritai neturi šeimos ir namų aplinkos? Taip visuomenė gali sutarti, kad tokiems vaikams geriau yra augti globos įstaigose negu namų aplinkoje“, – teigė V. T. Raskevičius laidoje „Delfi Tema“.
Parlamentaras išskyrė ir dar vieną opų šios problemos aspektą, susijusį su jau dabar vienos lyties partnerių auginamais vaikais.
„Mano paties sūnus auga dviejų moterų šeimoje. Ir tie vaikai šiandien yra teisiškai nesaugūs. Vienintelis dalykas, ką reikėtų padaryti, kad nutikus krizinėms, ekstremalioms situacijoms tų žmonių santykiuose tiesiog tie vaikai būtų teisiškai apsaugoti“, – sakė V. T. Raskevičius.
Jam atrodo sunkiai suprantama prezidento G. Nausėdos pozicija, kad „ jis dės vis pastangas, kad šitie klausimai net nebūtų aptariami“.
„Nes tai yra apie tuos pačius Lietuvos Respublikos (LR) piliečius, kuriems, ką labai aiškiai parodė „Kaunas pride“ eitynės, tiesiog labai reikia teisinės apsaugos ir valstybės dėmesio“, – teigė V. T. Raskevičius.
Siūlo atskirti eitynių reikalavimus nuo politinių tikslų
Kartu Seimo narys pažymėjo, kad svarbu atskirti reikalavimus, kurie „Kaunas pride“ buvo įteikti Seimui ir Vyriausybei, nuo to, kas jau vyksta Seime.
„Tai yra tam tikros bendruomenės, kuri organizavo tą renginį, išsakyta pozicija. Aš tą vertinčiau kaip ambicingą ir nuoseklią LGBT žmonių emancipacijos strategiją. Bet, aišku, mes tuos klausimus turime aptarinėti ilgojoje perspektyvoje. Tam bus reikalingas labai nuoseklus ir ilgas švietėjiškas darbas“, – teigė V. T. Raskevičius.
Pasak parlamentaro, pirmas klausimas, nuo ko reikia pradėti, yra Partnerystės įstatymas.
„Gegužės mėnesį pasiūlytas projektas buvo jau pats savaime labai kompromisinis. Buvo aiškiai atsiribota nuo bet kokios galimybės įsivaikinti, ir tas klausimas Partnerystės įstatyme nėra aptariamas, nes tai net nėra tinkama teisinės sistemos vieta tam padaryti“, – teigė V. T. Raskevičius.
Mano, kad prie įtampų visuomenėje prisidėjo Nausėda
Jo nuomone, tai, kad tam įstatymui pateikimo stadijoje nebuvo pritarta, buvo politinė klaida.
„Manau, kad, jei pateikimas būtų įvykęs, tos diskusijos, kurios iš tiesų yra karštos, būtų persikėlusios į politinę areną. Tai reiškia, kad Seimas būtų pagrindinė arena, kur mes kalbame apie tą klausimą, turime įvairių politikų nuomonių, ir jie būtų taręsi, ieškoję kompromisinių sprendimų.
Kai kurie politikai pasirinko radikalią poziciją, ir dėjo visas pastangas, kad tas Partnerystės įstatymas nebūtų svarstomas politiškai, ir natūralu, kad ta diskusija persikėlė į gatves“, – teigė V. T. Raskevičius.
Visame šiame procese politikas mato ir prezidento Gitano Nausėdos vaidmenį.
„Šitoje vietoje reikia labai aiškiai išskirti ir gerbiamo prezidento laikyseną, kuris savo veiksmais, sveikindamas „Šeimų maršą“, kuris tuo metu oponavo dar tik prieš Partnerystės įstatymą, jis tą gatvės lygio diskusiją legitimizavo, ir, pats vengdamas politinės atsakomybės suformuoti aiškią poziciją šiais klausimais, leido formuotis tam tikroms įtampoms ir karščiui visuomenėje, kuris kristalizavosi rugpjūčio 10 dieną (…) laidomais akmenimis į LR policijos pareigūnus“, – sakė V. T. Raskevičius.
Nesutinka su kaltinimais politiniu radikalumu
Krikdemiškojo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas Seime Paulius Saudargas replikavo į kolegos pastabą dėl politinio radikalumo.
„Turbūt sutiksite, kad nebūtinai kiekvienam atneštam įstatymų projektui mes visi privalome pritarti. Galime turėti savo nuomonę, teikti alternatyvas, diskutuoti arba tiesiog balsuoti prieš, ir tai nereiškia jokio politikos radikalumo.
Bet politikos radikalumas turbūt buvo atnešti visą puokštę klausimų – vienas paskui kitą, kur visuomenėje dėl kiekvieno iš jų kilo labai daug klausimų ir labai daug neramumų – tai Stambulo konvencija, partnerystė, neapykantos kalba, tautinių mažumų įstatymas su trikalbystės galimybe, narkotikų dekriminalizavimas. Tai – jūsų ir jūsų kolegų frakcijos klausimai.
Sutinku, kad jūs turite tokią teisę kaip politikai ir išrinkti Seimo nariai nešti į Seimą, tačiau, matant nuotaikas visuomenėje (matant apklausas, neramumus), kalbant apie politikos radikalumą, nenorėčiau, kad tai būtų taikoma mano atstovaujamai pusei“, – kalbėjo P. Saudargas.
TS-LKD frakcijos atstovas nepritarė pirminiam Partnerystės įstatymo variantui.
„Tas pateiktas įstatymo projektas buvo didele apimtimi identiškas šeimos santykius apibrėžiantiems įstatymams. (…) Mūsų pusė nepritaria vienos lyties partnerystės prilyginimui santuokai tarp vyro ir moters.
Jeigu galėtume kalbėti apie tų santykių ir problemų išsprendimą per kitus įstatymus, tai mes į tokius kompromisus esame linkę“, – sakė jis.
Kilo klausimų, kurioje pusėje yra abu politikai
Klausantis P. Saudargo, V. T. Raskevičiui kilo klausimų, ar jie iš tiesų yra tos pačios valdančiosios koalicijos dalimi.
„Kaip suprantu, kad esame kaltinami radikalumu, tai gerbiamam P. Saudargui priminsiu, kad esame sudarę koalicinę sutartį, tam tikrus klausimus esame numatę net koalicinėje sutartyje, ir tai, kas dabar vyksta, man atrodo, kad tikrai yra labai natūralūs diskusiniai aspektai, net ir pripažįstant poziciją, kad kai kurie politikai gali turėti skirtingą nuomonę.
Kalbant apie pačią Tėvynės sąjungą, Partnerystės įstatymui palaikymą išreiškė didžioji frakcijos dalis, jeigu neklystu 33 frakcijos nariai, galiu vertinti tai kaip partnerių poziciją – cementuojantį dalyką, kodėl dirbama koalicijoje, nes sugebama spręsti įvairias, ne tik su migracija ir pandemija susijusias problemas, bet ir kitus mūsų visuomenėje prisikaupusius klausimus“, – sakė V. T. Raskevičius.
