„Padarė echoskopą, pasakė, kad apendicitas ir skyrė operaciją. Sakau, kad viskas yra normalu, viskas kaip ir gerai. Tuomet apie 12 val., kadangi buvo padarytas COVID-19 testas, mane išvežė operuoti, – komentavo pacientas Julius Staskevičius.
Vyras sakė, kad praėjus parai po operacijos jo sveikata pradėjo blogėti.
„Seselei sakau, kad man negerai. Sako, „kas tau negerai?“. Sakau man negerai, man temperatūra sukilo, mane šaltis krečia. Pamatuoja temperatūrą – 39, viskas tvarkoje, palašino šiek tiek skysčių, šiek tiek temperatūrai numušti ir tuo viskas baigėsi“, - prisiminė jis.
J. Staskevičiaus teigimu, kitą dieną vėl niekas nevyko, mat nebuvo taikyta jokio gydymo. Jis dėl blogos savijautos skundėsi kelias dienas, nes sveikata blogėjo valandomis.
„Man skauda labai pilvą ir aš nebegalėjau net prisiliesti, buvau visiškai dehidratavęs, nes negaliu net gerti, nieko man neleido. Taip pat sakė, kad nieko tokio, pakentėk dar truputį. Aš taip pasižiūriu ir man jau pačiam darosi baisu, nes aš žinau, kad man yra negerai“, - prisiminė jis.
Vyras sako, kad jis ne tik nebuvo gydomas po operacijos, bet teko kovoti, kad gautų net termometrą. Šiaulių ligoninė situaciją vadina nesusikalbėjimu.
„Galbūt gydytojai kažkaip neaiškiai iškomunikavo, neaiškiai paaiškino, pateikė esamą situaciją, kodėl vienų ar kitų pacientų norimų veiksmų neatliko ir nepadarė. Šioje vietoje turbūt galima paciento tik atsiprašyti, jeigu vienų ar kitų veiksmų, kaip ir minėjau, medicinos darbuotojai neatliko“, - komentavo Šiaulių ligoninės atstovė Sonata Tenytė.
Nors joniškiečiui Šiauliuose buvo padaryti tyrimai, rodantys uždegimą, vyras iš ligoninės išeleistas sutikus, kad gydymo atstisako. Nors vyras jautėsi itin prastai, jį žmona automobiliu atvežė į Kauno klinikų priėmimo skyrių.
„Kai pamatė kraujo tyrimus, sako, kad tau tik truputį trūksta iki sepsio. Mane puolė gydyti – man sulašino per vakarą keturis litrus skysčių, 300 ml antibiotikų, dar prileido antibiotikų, kad tik man pradėtų gerėti. Kitą dieną aš jau jaučiausi gerai“, - tikino J. Staskevičius.
Kauno klinikų gydytojai nenori komentuoti, kas ne taip galėjo būti padaryta gydant pacientų Šiauliuose. Jie atsiuntė komentarą raštu, paaiškindami kokios būklės pacientas atvyko pas juos.
„Jis skundėsi pilvo skausmu, žarnyno funkcijos sutrikimu, bendru silpnumu. Atlikus pirminę apžiūrą, laboratorinius bei instrumentinius tyrimus (ultragarsinį bei kompiuterinės tomografijos), pacientui nustatyti aukšti kraujo uždegiminiai rodikliai, infekcija buvusios kirmelinės ataugos srityje. Pacientas stacionarizuotas į Kauno klinikų Chirurgijos kliniką, paskirtas konservatyvus gydymas antibiotikais“, - komentavo Kauno klinikų Storosios žarnos ir tarpvietės chirurgijos skyriaus vadovas Tadas Latkauskas.
Kaune medikai vyro pilve rado skysčių ir sprendė, ar neprireiks antros operacijos, tačiau suveikus antibiotikams, joniškietis po penkių dienų iš ligoninės išrašytas. Tuo tarpu Šiaulių ligoninė laikosi pozicijos, jog dėl šios situacijos kalta komunikacija.
„Medikai priima sprendimą, gydymo tam tikrą taktiką, kurioje yra numatyta, kokie veiksmai yra reikalingi, ko galbūt nėra būtina ir nereikia. Pacientų ir medicinos darbuotojų bendravimo problematika dažnai kyla dėl galbūt elementaraus nesusikalbėjimo, stresinių situacijų“, - aiškino S. Tenytė.
Joniškietis mano, kad viena iš problemų ta, jog dėl koronaviruso lankytojai į ligoninę neįleidžiami, o pacientai lieka tik medikų valioje.
„Kadangi nėra lankytojų, niekas negali pasiskųsti. Niekas neįleidžiamas, niekas nieko nemato, galiu daryti ką noriu. Toks baisus dalykas kaip vos ne pasakymas „aš tave gydau kaip aš noriu, jeigu tu numirsi, čia tavo problema“, - piktinosi vyras.
Respublikinės Šiaulių ligoninės atstovė sako, kad gydymo įstaiga aiškinasi, kodėl pacientas iš jų ligoninės skubėjo pagalbos ieškoti kitur. Už beveik 150 km. Medikai sako, kad tokios pooperacinės komplikacijos nėra retos ir nustatomos iki 10 proc. ligos atvejų.
