Prezidento Gitano Nausėdos užsibrėžtą tikslą iki liepos 6 dienos paskiepyti 70 procentų suaugusių šalies gyventojų nepavyko. Bet dabar tas skaičius jau yra pasiektas.

A. Veryga teigė, jog šis rodiklis pasiektas per vėlai, bet dabar nuleisti rankų taip pat negalima.

„Trupučiuką jau vėlu. Ir žiūrint į skaičius – kiek mes turime naujų per parą nustatomų atvejų, praeitais metais tuo pačiu metu mes turėjome ženkliai mažesnį skaičių. Tai reiškia, kad virusas išplito, nauja atmaina išplito, ji padarė savo darbą. Mes jau matome augančius skaičius ir ligoninėse. Tai reiškia, jog šiek tiek pavėlavome. Bet tai nereiškia, kad nereikia stengtis toliau“, – aiškino politikas.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras A. Veryga kalbėjo, jog pradinė hipotezė, jog nuo koronaviruso paskiepijus 70 procentų suaugusių žmonių šalyje, bus pasiektas grupinis imunitetas ir virusui nebeužteks masės žmonių, kad galėtų plisti.

„Bet dabar aišku, kad net ir paskiepyti žmonės gali užsikrėsti, susirgti. Taip, kelis, ar keliolika, ar keliasdešimt kartų mažiau, bet jie gali užkrėsti kitą grupę žmonių. Ir to skaičiaus žmonių užtenka, kad virusas plistų visuomenėje. Ir dabar epidemiologai kalba apie 90 procentų. Kuo aš nelabai tiesą sakant tikėčiau“, – tikino jis.

Anot Seimo nario, žinant, kokia visuomenės dalis skeptiškai ar kategoriškai priešiškai nusiteikę prieš vakcinas, to skaičiaus nereikėtų tikėtis.

Paklaustas, kas kaltas, jog 70 procentų rodiklis pasiektas kiek per vėlai, A. Veryga tikino, jog niekada nebūna vieno kalto.

„Visko čia yra. Yra ir žmonių tam tikros atsakomybės, kurie patikėjo tam tikromis teorijomis, kurios nėra mokslu pagrįstos. Ir galbūt tomis teorijomis vieną ar kitą žmogų įtikina. Bet ir valdžios atsakomybės čia tikrai yra nemažai. Todėl, kad daug buvo siūlyta įvairiausių variantų, kuriuos būtų buvę galima pritaikyti, kad žmonės patogiau galėtų skiepytis – tiek pas šeimos gydytoją, tiek vaistinėse“, – galimas papildomas priemones vardijo A. Veryga.

Aurelijus Veryga
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Politikas teigė, jog vakcinomis netikinčius frakcijos kolegas taip pat bando įkalbėti, atsakyti į jų argumentus.

„Žinoma, kad kiekvienas žmogus, ar tai būtų Seimo narys, ar tai būtų tiesiog pilietis, visi jie gali turėtų skeptišką nuomonę. Ir visi mes turime jausti atsakomybę, nesvarbu, kur mes esame – frakcijoje, ar ligoninėje, mokykloje“, – aiškino jis.

Parlamentaras pripažino, jog jam kartais būna gėda dėl tam tikrų frakcijos kolegų pasisakymų.

„Man kiek apmaudu, kad žmonės patiki ne mano argumentais“, – teigė politikas.

A. Veryga teigė, jog Galimybių pasas nėra pats geriausias sprendimas.

„Ir tai, ką valdžia padarė su tokia prievartine priemone, kuri nelabai žmogui pasirinkimo palieka, buvo galima pasiekti ir kitais būdais, nesukuriant visuomenėje įtampų. Pavyzdžiui, ta pačia komunikacija žmones kviečiant skiepytis“, – kritikos dėl valdančiųjų sprendimų pažėrė A. Veryga.

Jis tikino, kad vasara buvo atlaidų metas, vyresnio amžiaus žmonės galėjo būti paraginti dvasininkų.

„To nebuvo padaryta. Buvo pasirinktas toks labiau botago principas. O ir tas pats Galimybių pasas yra aktualus jaunam žmogui. Kuris eina į barą, kino teatrą, ten kur daugiau pramogų. O vyresnio amžiaus žmonėms jis yra mažiau aktualus“, – savo poziciją LNK dėstė buvęs sveikatos apsaugos ministras A. Veryga.

Seimo narys aiškino, jog jo nuomone, Galimybių pasas nėra taikli priemonė, kuri tik sukelia labai daug įtampų ir „neišsprendžia problemos“.

„Taip, dalis pasiskiepijo. Sujudėjo jaunimas, kurie nori eiti į barą, dar kažkur. Šioks toks efektas bus, bet pačios pagrindinės rizikos grupės su Galimybių pasu taip ir nebus pasiektos. O tas gąsdinimas, manau, yra dar mažiau paveiki priemonė žmonės, kurie bijo dėl savo gyvybės gal ir neracionaliai, nesuvokdami koronaviruso rizikos tikrosios.

Labai sunku juos išgąsdinti kokiu nors popieriumi arba jo reikalavimu. Yra kitos priemonės, kuriuos labiau veikia emociškai išvargusius žmones. Bet dabar šauktai yra po pietų. Ir jeigu man reikėtų pačiam atsistojus į valdančiųjų vietą ir matant visuomenės nuotaikas kažką keisti, jau labai sunkiai būtų dabar sugalvoti, kaip tas žmonių nuostatas keisti.

Nes matome, kad dabar ir diskusija nebeišeina, nei viena pusė nebegirdi, net nebenori girdėti. Čia kaip trečia girtumo stadija – kai visi kalba, bet niekas nieko nebegirdi ir nebesiklauso“, – tokiu pavyzdžių dabartinę situaciją visuomenėje iliustravo A. Veryga.