Tam, kad opozicinė koalicija, kurią šiuo metu yra sudarę LVŽS ir Darbo partija, galėtų deleguoti savo lyderį, jiems reikalingi daugiau nei pusės opozicinėje koalicijoje esančių parlamentarų balsai. Šiuo metu Seime susitarimą yra sudarę 32 „valstiečiai“ ir dar 10 Darbo partijos atstovų, todėl dešimties narių pasitraukimas reikštų, kad tokia koalicija neturi minimalaus reikalingo 33 mandatų skaičiaus. Opozicijos lyderio posto likimas dabar yra kitų dviejų opozicinių frakcijų Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) ir Lietuvos regionų frakcijos rankose.

Tačiau socialdemokratai tvirtina ir toliau nematantys poreikio sudaryti sutartį su „valstiečiais“, kurie juos yra ne kartą kritikavę. Tuo tarpu Regionų frakcija jau pavasario sesijoje deklaravo palaikantys vieningos opozicijos idėją ir siekė prisijungti prie bendros koalicijos. Tačiau Darbo partijos, kuriai šioje sesijoje pagal galiojančią sutartį ir priklauso opozicijos lyderio postas, taryba, nuo pavasario taip ir nepriėmė sprendimo dėl platesnio susitarimo sudarymo. Dabar „darbiečiai“ sako lauksiantys rugsėjo 10 d., kuomet turėtų paaiškėti „valstiečių“ frakcijos dydis ir tik tuomet jie grįžtų prie derybų dėl lyderio posto.

A. Norkienė: žinau tik apie dviejų frakcijos narių pasitraukimą

Nors kalbos, kad iš „valstiečių“ gretų iš viso gali pasitraukti net dešimt narių, nenustebino kitų opozicinių frakcijų atstovų, LVŽS frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė tvirtino, kad šiuo metu ji turi žinių tik dėl Luko Savicko ir iš partijos liepos pabaigoje jau pašalinto Tomo Tomilino pasitraukimą.

„Aš asmeniškai tokių gandų negirdėjau ir iš frakcijos dar nei vienas nepranešė. Aš pati tik skaičiau viešai, kad Lukas Savickas pareiškė, jog jis nebus frakcijoje, bet iš jo jokio prašymo neturiu, nekalbėjom. Ir tik iš Tomo Tomilino turiu prašymą, kad jis tikrai išeis. Daugiau nieko nežinau. Frakcijos posėdžio neturėjome, o kolegos kaip ir neskambino. Aš neskambinsiu kiekvienam asmeniškai ir neklausiu ar tu lieki", – Eltai sakė A. Norkienė.

Tačiau „valstietė“ tikino, kad stengsis kalbėtis su kitais frakcijos nariais, jog būtų išvengta dar didesnio nubyrėjimo.

„Bet kokiu atveju tikrai kalbėsiu. Nei pykomės, bendrus tikslus turėjome ir paprašiau projektus teikti. Niekas nesakė, kad aš jau nebeteiksiu, nes nebūsiu su jumis. Darbas kaip ir vyko visą vasarą. Tik tokie nauji signalai iš žurnalistų“, – pasakojo A. Norkienė.

Regionų frakcijos seniūnas sako esantis suinteresuotas opozicijos vienybe

Tačiau opozicinę koaliciją dar galėtų išsaugoti Regionų frakcija, kurios seniūnas Jonas Pinskus sako esantis suinteresuotas opozicijos vieningumu.

„Mūsų nuostata – opozicija visą laiką turi būti kuo vieningesnė ir kuo stipresnė. Kad kontroliuoti poziciją, nes pozicija, matote, ką daro be kontrolės. Kažkokia tragedija“, – įsitikinęs J. Pinskus.

„Bet kokiu atveju jungsimės, kad tik vienyti jėgas prie bet kokių nesutarimų. Vardan tos Lietuvos, mano galva reikia tą daryti“, – pridūrė jis.

Paklaustas, ar vis dar yra užtikrintas opozicinės koalicijos išsaugojimo galimybėmis, J. Pinskus išsakė viltį, kad reikiamą skaičių Seimo narių suburti visgi pavyks.

„Aš tikiuosi ir labai viliuosi, kad vis dėl to opozicija sukaups reikiamą protingų Seimo narių kiekį, kad galėtų išsirinkti opozicijos lyderį ir atstovauti opoziciją“, – kurį laiką patylėjęs atsakė parlamentaras.

J. Pinskaus teigimu, dalies LVŽS narių pasitraukimas taip pat dar nereiškia, kad iškils opozicinės koalicijos skilimo grėsmė, kadangi naujoji frakcija taip pat gali bendradarbiauti su susitarimą jau sudariusiais „darbiečiais“ ir „valstiečiais“.

„Dabar neaišku, kokia pozicija bus atskilusiųjų, kokia pozicija bus "valstiečių", klaustukų nesumažėjo. Gal dar daugiau atsirado. Ar „valstiečiai“ draugaus su Skvernelio frakcija? Tada skaičiai visai kitokie“, – samprotavo Regionų frakcijos seniūnas, pridurdamas, kad reikėtų palaukti rugsėjo 10 d. prasidedančios Seimo sesijos.

Politikas nesureikšmino ir to, kad Darbo partijos taryba nuo pavasario dar nepriėmė sprendimo, kuriuo būtų pritarta Regionų frakcijos įsitraukimui į koalicinį susitarimą. Tai, jo manymu, tiesiog yra Darbo partijos pirmininko derybiniai žaidimai.

„Gudrūs Viktoro Uspaskicho žaidimai, kaip visada. Jis rimtas derybininkas. Iš kiekvieno dalyko išspaus maksimumą. Tai čia tiesiog tik taip ir suprask“, – aiškino J. Pinskus.

Darbo partijos taryba reikalingą sprendimą priims tik paaiškėjus LVŽS frakcijos dydžiui

Panašu, kad V. Uspaskicho derybiniai įgūdžiai lemia ir tai, kad „darbiečiai“ šiuo metu apskritai nėra linkę skubėti pritarti Regionų frakcijos prisijungimui prie opozicinio susitarimo. Frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas tikina, kad jie taip pat pasisako už opozicijos vienybę, tačiau dabar jie tiesiog laukia galutinio koalicijos partnerių sprendimo.

„Mes esame suinteresuoti, kad opozicija dirbtų kartu. Aišku, velniai žino, jeigu kalbama apie dešimt žmonių, tai sunku pasakyti, kaip „valstiečiai“ elgsis toliau. Aišku, jeigu jie išsiskiria, tarp šių dviejų frakcijų bendras darbas turbūt nebus įmanomas. Bet kokiu atveju esame suinteresuoti, kad opozicija dirbtų kartu. Ieškosime galimybių, kalbėsimės visi ir žiūrėsime, kaip viskas dėliosis. Nesame prisirišę prie posto, kad turime turėti opozicijos lyderį būtent dabar. Dėl to laukiame, kaip elgsis mūsų kolegos“, – savo poziciją dėstė V. Fiodorovas, kartu pridurdamas, kad opozicinės koalicijos sutartį greičiausiai teks peržiūrėti iš naujo.

„Jeigu „valstiečiai“ skyla, kas, panašu, viešoje erdvėje jau akivaizdžiai matosi, tai bet kokiu atveju visus susitarimus opozicijoje turėsime peržiūrėti“, – mano jis.

Pasak V. Fiodorovo, Darbo partijos taryba iki šiol nepriėmė sprendimo dėl Regionų frakcijos, kadangi jie tiesiog nenorėjo užsiiminėti spekuliacijomis. Darbo partijos frakcijos seniūno teigimu, jie ketina apsispręsti, kai bus aiškus „valstiečių“ frakcijos dydis.

„Jeigu ten skilimas įvyksta, matyt rugsėjo 10 dieną tas dalykas turėtų akivaizdžiai pasimatyti, tada galime prie tos temos grįžti. Dabar gaunasi spekuliavimas: bus - nebus, priiminėti - nepriiminėti, dėl to mes pagalvojome, kad skubėti sprendimą priiminėti tikrai nereikia. Tegul išsisprendžia savo santykius, o tada sesijos pradžioje galima sėsti ir žiūrėti, kaip darbas dėliosis toliau“, – aiškino parlamentaras.

Tačiau jis sutiko, kad jeigu nutiktų taip, jog rugsėjo 10 dieną iš LVŽS frakcijos iš tiesų pasitrauktų bent dešimt parlamentarų, opozicijos lyderio posto Seimo rudens sesijoje „darbiečiai“ bent jau laikinai netektų.

„Jeigu rugsėjo 10 dieną išeina dešimt žmonių iš "valstiečių", tai pagal dabartinę sutartį normalu, kad nėra reikiamų balsų, kad turėti opozicijos lyderį. Mes daug klausimų ir nekeliame, juo labiau, kad dėl posto mes nesiveržiame. Kadangi vyksta skilimai ir kiti reikalai, tai laukiame, kas bus. Galbūt viskas bus gerai, gal čia tik gąsdina ir visa kita. Jeigu bus blogai, tai reiškia, turėsime kalbėtis“, – sakė V. Fiodorovas.

Socialdemokratai į opozicinę koaliciją ir toliau jungtis neketina

Tuo metu LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Sysas savo pozicijos nekeičia – socdemai prie opozicinės koalicijos jungtis neketina.

„Tikrai neplanavom jungtis, tokių kalbų nebuvo, per tarpsesijinį laikotarpį irgi apie tai nešnekėjome. Apie nesijungimą šnekėjome, apie jungimąsi ne“, – tvirtino A. Sysas.

Parlamentaro nuomonės nepakeistų ir tai, jeigu „valstiečiai“ ar „darbiečiai“ jiems pasiūlytų geresnes jungimosi sąlygas. A. Sysas sako tiesiog nematantis jokios naudos iš šio susitarimo.

„Aš nematau jokios pridėtinės vertės nuo to susitarimo. Tie patys „valstiečiai“ mus kalė prie kryžiaus, kai mes buvome grynai dėl opozicijos lyderio rotacijos principu susitarę su konservatoriais ir liberalais. Visą laiką priekaištavo, kad mes parsidavėme konservatoriams. Dabar jie siūlo tą patį. Mūsų ir jų ideologijos yra skirtingos, ypač "valstiečių" ir mūsų. Vien dėl lyderio tartis... Mes galime ir neturėdami to posto teikti savo pasiūlymus, atstovauti save ir nebūti kažkaip įpareigoti prieš kitus kolegas“, – tikino socialdemokratas.

Vis tik jo nestebina tai, kad LVŽS frakcija galiausiai ėmė skilti. A. Syso nuomone, dalį „valstiečių“ politikų vienijo tik jų buvimo valdančiojoje daugumoje teikiami privalumai, o po 2020 m. Seimo rinkimų tapus opozicine frakcija, dalies parlamentarų skirtumai tapo svarbesniu veiksniu.

„Tai čia buvo aišku nuo pačios pradžios, kai jie laimėjo rinkimus. Visada tokia frakcija anksčiau ar vėliau nubyrės. Praeitą kadenciją nubyrėjo, bet nedaug. Vienas dalykas, kai būni valdžioje, tai ten yra daugiau pyragų, nubyra kažkokių trupinių, tai žmonės mažiau vienas kitam priekaištauja. O kai tu esi opozicijoje ir deserto gauni retai, tada ir prasideda akivaizdūs skirtumai. Buvo akivaizdu, kad taip ir atsitiks“, – aiškino LSDP frakcijos seniūnas.

Tačiau ar opozicinė koalicija apskritai skils, socialdemokratas vertinti šiuo metu nesiėmė. Pasak jo, reikia pamatyti tikslius skaičius ir situaciją vertinti tuomet.

„Manau, kad gali ir nebesudaryti. Reikia palaukti, kai bus priimtas sprendimas. Kiek pasitrauks, kiek atlieka. Ar jiems užtenka žmonių, kad jie galėtų iš naujo persigrupuoti ir tęsti tą susitarimą. Nes man teko kalbėti su dviem Darbo partijos Seimo nariais, tai jie patys labai abejojo, kadangi šituo laikotarpiu opozicijos lyderio postas jiems priklausytų, ar jiems užteks balsų, kad opozicinė koalicija aplamai egzistuotų“, – teigė A. Sysas.

ELTA primena, kad apie pasitraukimą iš LVŽS frakcijos penktadienį užsiminė Rima Baškienė. Nors politikė tikina, kad vis dar turi vilties, jog reikalai susitvarkys, visgi, paklausta apie savo likimo partijoje perspektyvas, nebeslepia – pasitraukimas yra didesnė tikimybė.

„Aš iki paskutinės minutės viliuosi ir ieškau būdų ir manau, kad ne visi tiltai sudeginti. Žinau, kad skyrybos įvyksta tik tada, kai teismine nutartimi nutraukiama santuoka“, – Eltai sakė ji.

Nors „valstietė“ nepatvirtino, kad iš frakcijos ketina pasitraukti dešimt parlamentarų, tai, kad pasitraukusiųjų užteks naujai frakcijai įkurti, R. Baškienė pripažino.

„Aš manau, kad tai bus naujos frakcijos įkūrimas, tikėtina, kad ji bus ne tokia jau ir maža“, – sakė parlamentarė.