Šalies vadovas dabar kelia naują tikslą – 90 proc., nors ir neseniai teigė, kad turėtų rūpėti ne procentai, o visuomenės sveikata. Tačiau kada Lietuvoje bus panaikinti visi ribojimai, jeigu visuomenė pasieks valdžios užsibrėžtus skiepijimo tikslus?
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas komentavo, kad tikrai negalima sakyti, jog paskiepijus 70 proc. suaugusiųjų, įveikėme virusą.
„Tikrai ne. Mes matome, kad šalys, kurios yra paskiepijusios daugiau procentų [žmonių], tikrai susiduria su iššūkiais. Dabar tiesiog turime tą atmainą, kuri yra gerokai labiau užkrečiama ir kelti pergalės vėliavų ar sakyti, kad problema yra išspręsta, yra per anksti“, – teigė jis.
M. Stankūno pasiteiravus, kokio skaičiaus reikėtų, kad būtų galima džiaugtis aplenkus virusą, atsakė, kad tokį apibrėžimą dabar sunku dabar pasakyti.
„Dabar, aišku, labai džiaugiamės, kad Danija, kuri pasiekė tam tikrą skaičių, imasi ir atlaisvinimų. Tai tikrai yra džiugu, bet kalbėti apie kažkokią tokią ribą negalima. Mes galime paskaičiuoti, koks būtų populiacinis imuniteto lygis.
Jeigu kalbėjome apie tą originalią, laukinę Uhano atmainą, tai ji ir siekė apie 70 proc. visos virusui imlios populiacijos. Vadinasi, ir vaikus, ir suaugusius, ir pan. Tačiau mes dabar turime Delta atmainą, kuri yra gerokai labiau užkrečiama ir mes sunkiai galime pasakyti, ar užtektų ir tų 80 proc., kad tas virusas visiškai išnyktų“, – sakė profesorius.
Jo teigimu, šiuo metu reikia stebėti situaciją, skatinti kuo daugiau vakcinuotis žmonių, nes tokiu būdu yra apsunkinamas kelias virusui plisti ir taip apsaugoma sveikatos sistema nuo perkrovimo.
„Žinome, kad yra žmonių, kurie ir pasiskiepiję suserga, jiems reikalinga stacionari pagalba. Aišku, jų yra mažiau, bet mums tikrai labai svarbu mažinti tą žmonių grupę, kuri yra ypač viruso pažeidžiama ir kurios gydymas yra didelis iššūkis sveikatos sistemai.“
Vis dėlto, kas yra masinis arba visuotinis imunitetas? Ar jis apskritai egzistuoja? M. Stankūnas teigė, kad egzistuoja ir jis gali būti pasiektas.
„Turime suprasti, kad populiacinis imunitetas priklauso nuo dviejų veiksnių – nuo viruso reprodukcijos dydžio, kuris, jeigu kalbame apie originalią atmainą, buvo 2,5, tai dabar yra kalbama, kad siekia 7.
<...>. Mes turime sudėtingesnę ir labiau užkrečiamesnę atmainą, taip pat susiduriame su tuo, kad vis dėlto prieš šią atmainą vakcinos yra mažiau efektyvios negu, kad kalbame apie tą originalią arba alfa atmainą. <...>. Populiacinį imunitetą yra įmanoma pasiekti, bet dabar sunku tai padaryti dėl tų mano išvardintų priežasčių: staigesnio ir lengvesnio viruso plitimo bei kol kas sumažėjusio vakcinų efektyvumo“, – paaiškino profesorius.
Paklausus, ar virusui vis keičiantis, vakcinos ir ribojimai netaps amžinais, M. Stankūnas komentavo, kad nesitikima visiškai išnaikinti viruso.
„Galbūt buvo tokia mintis pernai metais, kai buvo kuriamos tos vakcinos ir kai jos rodė labai stiprų efektyvumą. Dabar apie artimiausią ateitį to dalyko negalime kalbėti. Mums svarbu tai, kad padarytume, jog viruso buvimas nekeltų didelių problemų pačiai sveikatos sistemai.
Tai reiškia, kad mes galėtume susirgusius žmones gydyti, kitų problemų kamuojamiems žmonėms irgi galėtume suteikti sveikatos priežiūros paslaugas. Tiesiog, kad galėtume tą ligą laikyti kaip bet kurią kitą. Pavyzdžiui, kai turėjome žiemos situaciją, kai Lietuvoje 2500 žmonių buvo gydoma ligoninėse ir trečdalis lovų gydymo įstaigose buvo užimta, tai buvo nenormalu.“
M. Stankūnas akcentavo, kad reikia suprasti, jog situacija keičiasi ir tai, kas buvo pavasarį arba praeitais metais, buvo viena, o dabar situacija yra besikeičianti.
„Virusas mutuoja, jis keičiasi ir mūsų tiesiog tie patys sprendimai, priemonės turi keistis. Žinios keičiasi, priemonės keičiasi, tai turime suprasti, kad negalime tiesiog dalinti labai kažkokių ambicingų, kategoriškų pažadų. Iš tikrųjų, mes dar daug dalykų nelabai žinome ir kokia linkme tas virusas mutuos“, – sakė jis.
Profesorius aiškino, kad kalbant apie šią pandemiją, pats svarbiausias dalykas yra stebėti situaciją ir mokytis iš tų žinių, kurias galima perimti ir pritaikyti praktikoje.
Nors ir pasiektas tikslas paskiepyti 70 proc. suaugusiųjų, bet Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas tikino, kad daugiau pasiektas psichologinis tikslas.
„Apie tai pasisakė prezidentas, apie tai kalbėjo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), mokslininkai, bet kaip ir profesorius minėjo, vyksta viruso mutacija. Mes matome, kad to 70 proc. pasiskiepijimo masiniam imunitetui nepakanka. Tuo labiau, kad nėra aišku, ar mes jį pasieksime ir kur ta riba yra.
Psichologiškai, aišku, yra gerai ir tie ribojimai pas mus tikrai nėra didžiausi lyginant su kitomis šalimis. Galimybių pasas iš tiesų suteikia galimybę žmonėms ir keliauti, ir ilsėtis, ir dirbti. Tą mes matome iš augančios ekonomikos ir jeigu bus pasiektas dar geresnis rezultatas, <...>, galbūt kažkada pasieksime ir Danijos rezultatą“, – teigė A. Matulas.
Jis pridūrė, kad reikia tikėti, jog tų suvaržymų liks dar mažiau. Taip pat akcentavo, kad valdžios tikslas nėra įvesti papildomus apribojimus ir toliau varžyti žmonių gyvenimą.
„Mes patys suprantame, kad nuo žmonių psichologinės būsenos priklauso ir mūsų galimybė toliau spręsti valstybės problemas. Be abejonės, kad bus mažinami tie suvaržymai, aš tikrai to palinkėčiau. Tiesa, pasiekti prezidento suformuluotą tikslą 90 proc. yra pakankamai sunku.
Tymų atveju akivaizdu, kad jeigu mes viršijame 95 proc. pasiskiepijimą, sergamumas tymais suvaldytas. Jeigu nukrentame iki 90-92 proc., tymų atvejų daugėja. Šiuo atveju, kaip ir sakė profesorius, mokslas dar nežino visų atsakymų, todėl kada bus pasiektas tas masinis imunitetas, kada reikės revakcinuotis, Izraelio atvejis rodo, kad mes turime pasitikėti mokslu.“
A. Matulas teigė, kad palyginus suvaržymus su pirmuoju ir antruoju karantinu, dabar tikrai jie nėra tokie griežti. Kalbėdamas apie daugelį piktinantį Galimybių pasą, jis sakė, kad be jo ligoninės vėl būtų apkrautos, išaugtų sergamumas ir mirtingumas, o to niekas nenori.
