Iš esmės Kinijos reakcija ir situacija nėra tokia jau nauja. 2016 metais tuometis Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas susitiko su Tibeto dvasiniu lyderiu Dalai Lama. Toks veiksmas sulaukė atsako – Kinija atšaukė savo ambasadorių Europos Sąjungoje. Atšaukimas truko metus. Vėliau situacija grįžo į buvusį status quo.
Rytų Europos studijų centro (RESC) ekspertas Raigirdas Boruta Žinių radijo laidoje „Ką žinome apie Europos Parlamentą“ kalbėjo, jog Kinijos spaudą šį Lietuvos sprendimą įvertino gana griežtai.
„Kinijos atveju šis būdas parodyti, kad Kinija nesutinka su šia pozicija yra gana retas. Ir tai ypač kinų spaudoje ir Kinijos analitikai, bei Rytų Europos regiono ekspertai tai įvardija kaip labai retą ir išskirtinį veiksmą, kai Kinija atšaukia savo ambasadorių iš kitos šalies. Akcentuojama, kad paskutinį kartą būtent dėl Taivano klausimo Kinijos ambasadorius buvo atšaukta 1995 metais iš JAV.
Kinija, sprendžiant iš vietinės spaudos, teko pasidomėti pastarosiomis dienomis, tai įvardijama kaip paskutinis žingsnis nuo visiško svarstymo dėl diplomatinių santykių nutraukimo. Jie tai įvardija kaip vienas laiptelis žemiau iki tokio diplomatinio veiksmo“, – aiškino jis.
Svarbus tokios reakcijos aspektas – pasirinktas atstovybės pavadinimas.
„Planuojama atidaryti atstovybė Vilniuje ir jos pavadinime naudojamas žodis Taivanas yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Kinija nusprendė taip atsakyti į šiuos planus. Kitose atstovybėse naudojamas žodis Taipėjus, o Lietuvos atvejis yra gana išskirtinis. Nes norima naudoti žodį Taivanas“, – aiškino RESC ekspertas.
R. Boruta sako, kad Lietuvos siekis turėti glaudesnius santykius su Taipėjumi iš dalies lėmė tokį sprendimą.
„Gana didelis susidomėjimas ir gana didelis simbolinę reikšmę turintis veiksnys yra ir iš pačios Taivano Vyriausybės, kuriai tokie planai ir tokios atstovybės ES šalyje atsiradimas yra ir vidinei politikai yra naudingas, ir simbolinę reikšmę turintis klausimas“, – Žinių radijo eteryje tikino pašnekovas.
Ekspertas R. Boruta kalbėjo, jog net ir JAV tokio žingsnio žengti nedrįso.
„Nors ir JAV mums išreiškė paramą dėl mūsų šių planų atidaryti atstovybę, tačiau gana svarbu paminėti tai, kad pati Taivano atstovybė Amerikoje yra vadinama Taipėjaus. Teko pasidomėti, jog praeitais metais buvo kilę tokie gandai, kad Amerika svarsto pervadinti Taivano atstovybę šalyje, tačiau oficialiai Taivano Vyriausybė paneigė šiuos gandus“, – Žinių radijo laidoje „Ką žinome apie Europos Parlamentą“ sakė RESC ekspertas R. Boruta.
Delfi primena, jog Pekinas po tokio Lietuvos veiksmo įspėjo, kad toks žingsnis neliks be pasekmių.
„Neseniai Lietuvos Vyriausybė, nepaisydama pakartotinių Kinijos pareiškimų ir galimų pasekmių išdėstymo, paskelbė apie savo sprendimą leisti Taivano valdžiai atidaryti atstovybę pavadinimu „Taivanas“. Šis sprendimas įžūliai pažeidžia komunikato dėl diplomatinių santykių tarp Kinijos ir Lietuvos užmezgimo dvasią ir labai kenkia Kinijos suverenitetui bei teritoriniam vientisumui. Kinijos Vyriausybė kategoriškai priešinasi šiam žingsniui.
Kinija nusprendė atšaukti savo ambasadorių Lietuvoje ir pareikalavo, kad Lietuvos Vyriausybė atšauktų savo ambasadorių Kinijoje“, – rašoma Kinijos URM pranešime ir pabrėžiama, kad Lietuva „nepaisė pakartotinių Kinijos pareiškimų ir galimų pasekmių išdėstymo“.
Lietuvai paliekama išeitis, diplomatiniai santykiai nėra nutraukiami: Vilnius esą turi sureaguoti į „klaidingą sprendimą“ dėl Taivano atstovybės ir „imtis veiksmų panaikinti padarytą žalą“.
„Raudonoji nacionalinio suvereniteto ir teritorinio vientisumo apsaugos linija neturi būti peržengta“, – rašoma Kinijos Liaudies Respublikos Užsienio reikalų ministerijos pranešime, kuriame taip pat įspėjamas ir Taivanas, kad šios salos nepriklausomybės siekis esą veda į akligatvį ir yra pasmerktas žlugti. Lietuvoje Kinijos ambasadorius Shenas Zhifei Lietuvoje dirbti pradėjo 2018 metų pradžioje ir spėjo pagarsėti protestų organizavimu.
