Vyriausybės atstovų EŽTT duomenimis, nuolat Vokietijoje gyvenantys sutuoktiniai iš Lietuvos dar 2013 m. kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą dėl dviejų vaikų įsivaikinimo. Po dviejų metų Vilniaus apygardos teismo sprendimu jiems buvo leista įsivaikinti vaikų globos įstaigoje gyvenusius mažamečius.
Kaip teigia bylą Lietuvai iškėlę emigrantai, pagal jiems pateiktus dokumentus įvaikinti vaikai sveikatos sutrikimų neturėjo, tačiau šeimai grįžus į Vokietiją, vaikams pasireiškė įvairūs fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimai.
Anot Vokietijos specialistų, mažamečiams nustatytas reaktyvaus prisirišimo sutrikimas, potrauminio streso sindromas, aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, vaisiaus alkoholinio spektro sindromas, o įvardintos diagnozės – įgimtos ir/ar įgytos ankstyvoje vaikystėje.
Vokietijos valdžios institucijoms nusprendus, kad vaikų vystymuisi reikalinga nuolatinė bei specialių žinių reikalaujanti specialistų priežiūra bei gydymas, 2019 m. liepą Vokietijos teismo sprendimu Lietuvos piliečiams tėvų valdžios teisės buvo laikinai apribotos, o vaikai paimti iš jų šeimos nustatant jiems institucinę globą.
Po šio Vokietijos teismo sprendimo emigrantai kreipėsi į Lietuvos teismus su prašymu atnaujinti įvaikinimo procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir pakeisti Vilniaus apygardos teismo sprendimą – jie prašė teismo atsisakyti tenkintijų pareiškimą dėl įvaikinimo.
Bet toks prašymas buvo atmestas – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sutuoktiniams nurodė ginti savo tariamai pažeistas teises, keliant valstybės civilinės atsakomybės klausimą, o ne siekiant atnaujinti procesą įvaikinimo byloje.
Anot EŽTT, skundą pateikę Lietuvos piliečiai skundžiasi, kad Lietuvos teismai netinkamai taikė nacionalinės šeimos teisės normas dėl įvaikinimo, o galutinius ir neskundžiamus sprendimus priimančio Lietuvos teismo teisinis argumentavimas buvo savavališkas ir neteisingas.
„Lietuvos vaiko teisių apsaugos institucijos neįvykdė pozityviosios pareigos, nes nesugebėjo surinkti ir atskleisti visos įmanomos informacijos apie vaikų sveikatos būklę iki jų įvaikinimo“, – jų teigimu, Vokietijos medikai nurodė, kad mažamečiams pasireiškė sutrikimai, patirti dar nėštumo metu ar ankstyvoje vaikystėje.
Nors vaikus įsivaikinę emigrantai teigia, kad juos sieja Pareiškėjai tvirtina, kad juos su vaikais sieja teisinis ryšys, tačiau dėl šių sveikatos ir būtinybės jiems gyventi specialioje globos įstaigoje, šeima negali gyventi kartu.
Pasak EŽTT, Strasbūro teismas vertins, ar buvo pažeista garantuojama teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą: pirmiausia, ar ši teisė buvo apribota ir ar toks apribojimas buvo numatytas teisėje bei būtinas, kaip to reikalaujama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje.
„Atsižvelgdamas į tai, ar Lietuvos valdžios institucijos, įskaitant vaiko teisių apsaugos tarnybas bei teismus, įvykdė pozityviąsias pareigas, siekiant apsaugoti pareiškėjų teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, EŽTT spręs, ar sprendimo priėmimo procesas užtikrino pareiškėjų interesus, kuriuos saugo Konvencija; EŽTT taip pat vertins, ar pareiškėjams, siekiant įvaikinimo proceso atnaujinimo, buvo užtikrinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą“, – pažymėjo Vyriausybės atstovai EŽTT.
