„Man kelia nerimą savivaldybių ribojimai teisės susirinkti ir išsakyti savo nuomonę“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė ji.
Taip ji komentavo Kauno miesto savivaldybės atsisakymą suderinti eitynes už homoseksualių ir translyčių asmenų teises rugsėjo 4 dieną bei Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą neleisti rugsėjo 10 dieną mitingo prie Seimo prieš ribojimus, susijusius su COVID-19 valdymu.
V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad nepaisant to, jog savivaldybių sprendimai buvo argumentuoti, Konstitucija garantuoja teisę į taikius susirinkimus.
„Tai yra savivaldybės kompetencija priimti tokį sprendimą, net kaip minėjau, Konstitucijoje numatyta teisė yra iš esmės ypač svarbi ir neliečiama, ir mes turime daryti viską, kad mūsų šalyje teisė į susirinkimus, į taikius protestus niekaip nebūtų ribojama“, – tvirtino Seimo vadovė.
Kauno miesto savivaldybė birželį nesuderino „Kaunas Pride“ eitynių maršruto, motyvuodama vykdomais infrastruktūros atnaujinimo darbais ir neproporcingai dideliais nepatogumais miestiečiams. Tačiau eitynių organizatoriai šį sprendimą apskundė Regionų apygardos administraciniam teismui ir šis rugpjūčio pradžioje įpareigojo savivaldybės administraciją suderinti eitynių maršrutą.
Savivaldybė savo ruožtu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kad šis panaikintų Regionų apygardos administracinio teismo sprendimą.
Vilniaus miesto savivaldybė panaikino Lietuvos šeimų sąjūdžiui anksčiau duotą leidimą rugsėjo 10-ąją rengti mitingą prie Seimo. Anot savivaldybės atstovų, prie Seimo 15 tūkst. žmonių netelpa, kad būtų užtikrinti įstatymo reikalavimo laikytis 75 metrų nuo parlamento pastato, o noras mitinguoti iki 22 val. apsunkintų pareigūnų darbą dėl prasto aikštės apšvietimo. Be to, Valstybės saugumo departamentas įspėjo apie išaugusią smurtinių išpuolių per protestus tikimybę ir kitus galimus pavojus.
Lietuvos šeimų sąjūdis šį savivaldybės sprendimą apskundė teismui.
Lietuvos šeimų sąjūdžio prašymas leisti mitinguoti prie Seimo persvarstytas po to, kai rugpjūtį po panašaus mitingo kilo riaušės.