„12 val. (šeštadienį) visi žmonės yra kviečiami rinktis prie Soboro, Nepriklausomybės aikštėje. Žygiuosime Laisvės alėja iki jos galo, apsisuksime, ir grįšime atgal prie Soboro, į Nepriklausomybės aikštę“, - po susitikimo su Seimo pirmininke sakė vienas iš „Kaunas pride“ organizatorių Rokas Budrauskas.
Organizatoriai tikisi, kad atvyks apie tūkstantis žmonių.
Organizatoriai dėl saugumo nesibaimina, ir teigia pasitikį Lietuvos policija. Patys apsaugos renginiui jie nesamdo.
„Kaunas tikrai yra pasiruošęs. Kiek kalbėjome su policijos pareigūnais, tai atrodo, kad Smetona tuoj perversmą darys Kaune, nes iš tikrųjų bus labai daug apsaugos – tiek aplink Laisvės alėją, tiek aplinkinėse vietose. Dėl saugumo tikrai nesirūpiname“, - sakė R. Budrauskas.
Dėl Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio „juokelio“, atsakant į klausimą, „kas Kaune smirda“, eitynių organizatoriai nei įsižeidė, nei nustebo.
„Sakyčiau, kad tai dar vienas gražiausių jo išsireiškimų“, - sakė R. Budrauskas.
„Kaunas pride“ organizatoriai pakvietė eitynėse dalyvauti ir Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen bei kitus Seimo narius, balsavusius už partnerystės įteisinimą. Seimo pirmininkė teigė, kad eitynėse dalyvauti negalės, nes šeštadienį turės priimti Lietuvoje viešėsiantį Europos komisarą migracijos klausimais.
Matijošaitis: jeigu teismas LGBT eitynes leis, tegu vaikšto
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis sako, kad „Kaunas pride“ eitynių likimą mieste nuspręs teismas, tačiau pats mano, jog Laisvės alėja nėra skirta tokiems renginiams, rašo BNS.
„Viskas bus taip, kaip nuspręs teismas. Mūsų nuomonė yra tokia, jų prašymas – kitoks. Jeigu teismas nuspręs leisti, tegu vaikšto“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Kauno meras.
„Mano kaip normalaus sveiko vyro, gyvenančio ir mylinčio moteris, matomai, suprantate, kokia yra nuomonė. O čia – kaip jums patinka, taip jūs ir gyvenkite“, – paklaustas, kaip vertina LGBTQ+ bendruomenės reikalavimus ir pačias eitynes, sakė V. Matijošaitis.
Jis laikosi pozicijos, kurią teismui pateikė ir savivaldybė: Laisvės alėja tebėra statybų aikštelė, todėl toks renginys čia neturėtų vykti.
Be to, pasak jo, centrinė miesto pėsčiųjų gatvė apskritai nėra skirta tokiems renginiams.
„Mano asmenine nuomone, nebūtina visur ir viešintis. Jeigu visos tautybės ar kažkas pradės daryti Laisvės alėjoje paradus, tai nebus kur išeiti paprastiems miestiečiams. Laisvės alėja yra skirta gyventojams ir laisvalaikio praleidimui – mano tokia nuomonė“, – kalbėjo meras.
Kauno savivaldybė birželį nesuderino maršruto LGBTQ+ eitynėms miesto centre, motyvuodama vykdomais infrastruktūros atnaujinimo darbais ir neproporcingai dideliais nepatogumais miestiečiams.
Eitynių organizatoriai šį sprendimą apskundė Regionų apygardos administraciniam teismui ir jis rugpjūčio pradžioje įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją suderinti eitynių maršrutą.
Kauno savivaldybė rugpjūčio 26 dieną šį sprendimą apskundė aukštesnės instancijos teismui, prašydama panaikinti sprendimą ir pareiškėjos Gegužės 1-osios profesinės sąjungos skundą atmesti pilna apimtimi.
Šis skundas turėtų būti nagrinėjamas penktadienį – likus dienai iki pačių eitynių.
Reikalauja įvaikinimo, lytinio švietimo mokyklose
„Kaunas pride“ organizatoriai kelia keturiolika reikalavimų Seimui, Vyriausybėms ir atskiroms ministerijoms.
„Pirmas dalykas – reikalaujame teisės į santuoką, partnerystę ir įsivaikinimą. Mano, kad tai turėtų būti užtikrinta visiems Lietuvos žmonėms“, - kalbėjo R. Budrauskas.
Eitynėmis taip pat bus reikalaujama socialinių garantijų ir paslaugų visiems, nediskriminuojant pagal šeiminį statusą.
„Tai galiotų tiek vienišoms mamoms, tiek seneliams, kurie augina vaikus, tiek ir LGBTQ bendruomenės nariams. Taip pat reikalaujame, kad būtų pakeistas nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymas, kuriuo remiantis yra diskriminuojama LGBTQ bendruomenė“, - vardino R. Budrauskas.
Organizatoriai reikalauja, kad žmonės būtų apsaugoti darbo santykiuose.
„Net 32 proc. LGBTQ bendruomenės narių 2019 m. patyrė diskriminaciją darbe. Manome, kad reikėtų didesnės apsaugos jiems“, - sakė R. Budrauskas.
Jie taip pat reikalauja, kad nereikėtų kreiptis į teismą, kad būtų užtikrinta žmogaus lytinė tapatybė.
„Kad nereikėtų žmogui paduoti Lietuvos valstybę į teismą, o tai galėtų būti padaryta oriu būdu“, - sakė R. Budrauskas.
Eitynėmis reikalaujama mokyklose, kolegijose ir universitetuose mokytis apie LGBTQ+ bendruomenės istoriją, kovą už žmogaus teises.
„Taip pat reikalaujame lytinio švietimo, grįsto mokslu ir žmogaus teisėmis. Norime sveikatos apsaugos, kur LGBTQ+ bendruomenės nariai nebūtų diskriminuojami, o būtų priimami kaip lygiaverčiai Lietuvos piliečiai.
Norime, oraus lyties keitimo pakto, kurį Civilinis kodeksas įpareigojo jau 2000 metais. (…) Reikalaujame, kad būtų uždrausta konversijos terapija. (…) Reikalaujame užtikrinti sveikatos priežiūrą dėl lytinės tapatybės, lytinės raiškos bei seksualinės orientacijos. Taip pat norėtume, kad būtų užtikrintas saugumas visai šitai bendruomenei“, - kalbėjo R. Budrauskas.
Dėl kelių klausimų paprašė patikslinimų
Seimo pirmininkė po susitikimo su eitynių organizatoriais kalbėjo, kad dalis jų pateiktų klausimų jau yra sprendžiami, dalis – paruošimo stadijoje.
„Dėl dalies jų į susitikimo iniciatorius kreipiausi prašydama platesnio paaiškinimo, sukonkretinimo. Tai yra svarbūs klausimai, kuriems reikia tiek politinės valios, tiek politinio dėmesio“, - sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė patikslino, kad platesnių paaiškinimų prašė dėl su sveikatos, socialine apsauga susijusių klausimų.
„Jie galbūt yra bendresnio pobūdžio, tiesiog prašiau, kad konkrečiau parašytų, ką turi galvoje“, - teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė yra įsitikinusi, kad tarkime partnerystės klausimas turi grįžti į Seimo darbotvarkę.
„Tačiau būtų geriausia, kad jis grįžtų, kai užsitikrinsime pakankamą balsų skaičių“, - sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Ji teigia pritarė tam, kad svarbus yra mokslu grįstas lytinis švietimas.
