„Nuo 2024 metų sutarta taikyti vienodus minimalius stojimo į aukštąsias mokyklas reikalavimus, nepriklausomai nuo studijų finansavimo. Būtų siekiama diegti alternatyvius stojimo į aukštąją mokyklą būdus, iki 2024-ųjų sukurti prielaidas įgyti aukštąjį išsilavinimą visiems asmenims, atitinkantiems nustatytą minimalų gebėjimų lygį“, – taip rašoma visų parlamentinių partijų pasirašytame susitarime.
Pinigais žinios nekompensuojamos
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministras Gintautas Jakštas „Delfi“ komentavo, kad minimalūs reikalavimai, kurie yra dabar taikomi valstybės nefinansuojamoms vietoms, yra tokie, kad būsimiems studentams reikia būti minimaliai išlaikius vieną bet kokį egzaminą.
„Jeigu stoja į valstybės finansuojamą vietą, tai turi būti išlaikę tris egzaminus, iš kurių vienas yra lietuvių kalbos, vienas matematikos ir dar vienas pasirinktinai. Taip pat turi turėti minimalų konkursinį balą, kuris yra skaičiuojamas iš tų pačių egzaminų, ir turėti metinius pažymius, kurių vidurkis yra skaičiuojamas.
Tokie skirtingi reikalavimai kelia didelius iššūkius kokybei, kai kartu studijuoja pasirengę ir nepasirengę studijoms. Taip pat didina atskirtį, mat tie vaikai, kurie yra iš turtingesnių šeimų ir gali sau leisti susimokėti už studijas, tai jie gali būti nelaikę egzaminų. Tie vaikai, kurie neturi pinigų, turi pasiekti geresnių akademinių rezultatų“, – aiškino jis.
Taip pat pridūrė, kad ne tokiose turtingose šeimose augantys vaikai ir taip dažnai turi sunkesnes sąlygas, negali sau leisti samdyti korepetitorių, todėl jiems gali būti kartais irgi sudėtinga atitikti reikalavimus.
„Tie, kurie turi visas galimybes, gali ir nepasiekti, nes susimokės už studijas ir pinigais kompensuos žinias. Taigi, pinigais žinios yra nekompensuojamos, o reikalavimai išlaikyti egzaminą yra labai minimalūs. Pavyzdžiui, išlaikyti matematikos egzaminą reikia 9 taškų iš galimų 60.
Tai yra tiesiog užsitikrinimas, kad stojantysis yra bent minimaliai pasirengęs. Aišku, tikimės, kad aukštosios mokyklos, orientuodamosios į kokybę, tuos reikalavimus nusistatys ir aukštesnius negu minimalūs“, – komentavo viceministras.
Pasak jo, Vyriausybės pateiktame projekte, kuris yra įregistruotas ir bus svarstomas rudens sesijoje, yra pasiūlyta, kad stojantiems nuo 2024 m. į valstybės nefinansuojamą vietą, reikėtų būti išlaikius lietuvių kalbos, matematikos ir pasirinktą egzaminus.
„Tiek lietuvių, tiek matematika yra iš bazinio mokymosi dalių ir yra reikalingi studijuojantiems bet kokiose studijose. Išimtį taikome tik menams, kur matematikos nereikėtų, bet ten stojant yra laikomas stojamasis egzaminas. Taigi, tas egzaminas ir būtų tas trečiasis t. y. reiktų lietuvių kalbos, stojamojo vietoje matematikos ir bet kokio trečio egzamino“, – teigė G. Jakštas.
Paklaustas, ar visos aukštosios mokyklos pritars tokiems pokyčiams, jis tikino, kad viskas priklausys nuo jų pačių.
„Diskutavome su aukštosiomis mokyklomis, daugelis pritaria tokiam reikalavimui. Taip pat didžioji dalis universitetų šiuo metu taiko minimalius reikalavimus stojant į valstybės nefinansuojamas vietas. Tiesiog tai būdavo džentelmeniškas susitarimas, jie gaudavo ir paskatinimą iš ministerijos, kad to laikosi.
Šiemet tų papildomų lėšų praktiškai nebus, nes jos būdavo skiriamos iš to, kad ankstesnės ministerijos suplanuodavo per daug valstybės finansuojamų vietų ir tas likusias nepanaudotas lėšas paskirstydavo toms aukštosioms mokykloms, kurios laikėsi minimalių reikalavimų stojantiems į valstybės nefinansuojamas vietas“, – sakė viceministras.
Jo teigimu, pačioms aukštosioms mokykloms, kurios tokios tvarkos iki šiol laikėsi, didelio pokyčio nebūtų.
„Kadangi buvo didinamos norminės kainos, vadinasi, finansavimas vienam studentui iš valstybės yra skiriamas didesnis. Galvojant, kiek dabar potencialiai stojančių į valstybės nefinansuojamas vietas tų reikalavimų netenkina, aukštosios mokyklos finansiškai nenukentės. Finansavimas už vieną studentą yra augantis.“
G. Jakštas sakė, kad modeliavimas ankstesnių duomenų yra naudingas įsivertinti, jeigu tie reikalavimai būtų taikomi nuo dabar.
„Tačiau reikalavimai bus taikomi nuo 2024 m. ir dabartiniai dešimtokai jau žinos, kokie reikalavimai yra. Aš labai tikiu, kad tą matematikos egzaminą jie išlaikys kur kas geriau negu, pavyzdžiui, praėjusiais metais. Jeigu mes netikėtume, kad jam galima pasiruošti, tuomet nebūtų ir to laikotarpio.
Kaip žinote, nuo dešimtos klasės skiriama ir daugiau matematikos pamokų. Todėl pasiruošdami bent jau išlaikymui, kadangi kalbama tik apie išlaikymo faktą, mokiniai neturėtų susidurti su sunkumais“, – tikino jis.
Taip pat nurodė, kad konkursinis balas bus ir toliau naudojamas konkursinei eilei nustatyti, bet kaip minimalus rodiklis nebus taikomas.
„Bus taikoma tai, kad trijų egzaminų, iš kurių yra vienas lietuvių, vienas matematikos, vienas pasirenkamas, vidurkis stojant į universitetus siektų bent pagrindinį pasiekimų lygį t. y. 36 balus iš šimto, o stojant į kolegijas, kad būtų bent jau išlaikyta“, – teigė viceministras.
Pasak jo, iki šiol buvęs konkursinis balas praktiškai tą patį reiškė, bet įnešdavo šiek tiek komplikuotumo, kai reikėdavo išlaikyti egzaminus, o paskui iš tų pačių egzaminų reikėdavo paskaičiuoti konkursinį balą.
„Tai įneša šiek tiek sumaišties, mat kartais pasitaiko, jog išlaikyti egzaminai, bet nepasiekiamas tas vidurkis arba pasiekiamas minimalus konkursinis balas, bet neturima kažkurio iš egzaminų. Tai būdavo vienetai, bet tų dviejų kartelių turėjimas nelabai turi prasmę“, – tikino G. Jakštas.
Vadina kokybiniu šuoliu
Vilniaus kolegijos direktorės pavaduotoja studijoms Rita Liepuonienė komentavo, kad šį svarstymą dėl minimalių reikalavimų suvienodinimo girdėjo jau seniai. Spėjo jį svarstyti ir su kitomis kolegijomis.
„Kalbant apie mūsų aukštąją mokyklą, tai iš tikrųjų palaikome šį sprendimą. Tai yra tikrai kokybinis šuolis tiek valstybės finansuojamoms, tiek valstybės nefinansuojamos vietoms. Galbūt tik mūsų tokia pozicija būtų, kad nereikėtų įvardinti konkrečių valstybinių egzaminų, kokie turėtų būti išlaikyti. Pavyzdžiui, pati aukštoji mokykla, priklausomai nuo krypties ir programos, galėtų tai pasirinkti. Dabar mes žinome, kad tai yra įvardinta <...>, bet apskritai tikrai palaikome“, – sakė ji.
Paklausta, ar pastebėdavo skirtumą tarp studijuojančių mokamai ir nemokamai, R. Liepuonienė nurodė, kad statistikos dėl to nedarė, bet pastebėjo kitą dalyką.
„Labai gerai, kad bus suvienodinta starto pozicija, bet kaip dėstytoja galiu pasakyti, kad labai daug priklauso ir nuo studento motyvacijos. Kartais į valstybės nefinansuojamą vietą įstojęs asmuo jos turi daugiau, nei į finansuojamą.“
Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Vytautas Kučinskas teigė, kad irgi pritaria šiems pokyčiams.
„Mes jau ne kartą esame sakę, kad pritariame tokiam sprendimui. <...>. Esame tai įsivardinę ir savo strategijoje. Labai svarbu paminėti, kad suvienodinus reikalavimus, natūralu, kad kai kurie studentai negalės įstoti. Todėl reikia, kad tie studentai, kurie stos į valstybės nefinansuojamas vietas ir neatitiks reikalavimų, bet norės vis tiek patekti į aukštąjį mokslą, galėtų per alternatyvius kelius tai padaryti.“
Studentų atstovas tikino, kad iš esmės jie pritaria įsigaliosiantiems reikalavimams, bet akcentuoja, kad tuomet reikia spręsti ir problemas, dėl kurių kai kurie asmenys negali įstoti.
„Gali būti ir prastesnė mokykla ir daug kitų faktorių.“
Taip pat nurodė, kad jam, kaip ir R. Liepuonienei, šiek tiek nerimą kelia reikalavimas dėl matematikos egzamino, mat ne visose ugdymo įstaigose jos mokymo lygis yra vienodas. Pasak jo, šiek tiek keista, kad baigiantiems mokyklą yra vienoki reikalavimai, o stojantiems į aukštąsias – dar kitokie.
Planuojama įvesti penktąja pakopą
G. Jakštas papasakojo, kad planuojama įvesti ir penktąją mokslo pakopą, jog praėjus tam tikram laikui nuo mokyklos baigimo ir norint studijuoti kitą specialybę žmogui nereiktų perlaikyti egzaminų. Tiesa, tai turėtų galioti ir tiems, kuriems nepavyko gerai išlaikyti egzaminų.
„Tačiau tai darytume nesumažindami reikalavimų, o sudarydami patogius būdus pasiruošti. Iki šiol, jeigu nepavykdavo išlaikyti egzaminų ir po kelerių metų sugalvodavo, kad vis dėlto nori aukštojo mokslo, vienintelis būdas yra persilaikyti egzaminus.
Šiek tiek jau vyresniam žmogui kartoti tą mokyklinį kursą ir ruoštis egzaminui yra toks teorinis būdas, bet praktiškai jis nelabai taikomas. Suprantame, kad jis nėra patrauklus. Mes siūlome naudoti trumpąsias studijas, tą vadinamąją penktąją pakopą. Šiuo metu mūsų sistemoje yra tokia dar tuščia niša, kai vidurinis išsilavinimas yra ketvirtas lygmuo, bakalauras yra šeštas, o to penktojo lygmens ir neturime. Teoriškai jis jau yra įstatyme įteisintas praėjusios valdžios“, – paaiškino jis.
Taip pat pridūrė, kad ministerijos tikslas būtų, jog tokios studijos truktų metus arba pusantrų ir reikalavimas norintiems studijuoti būtų turėti vidurinį išsilavinimą.
„Nebūtinai tenkinami reikalavimai stoti į aukštąją mokyklą, bet ten būtų vykdomos studijos pagal kryptis ir pabaigus tos krypties trumpųjų studijų programą, galima būtų eiti pritaikyti savo žinias į darbo rinką arba stoti į bakalauro studijas.
Pavyzdžiui, žmogus nori tapti informatiku, bet dabar neturi reikalingu egzaminų, tai pirmiausia nueitų į trumpąsias studijas ir gal jam ten įgytų žinių užtektų persikvalifikuoti arba galėtų po jų stoti ir į bakalaurą“, – teigė G. Jakštas.
Pagal dabartinį įstatymą, sako jis, tokias studijas turėtų vykdyti kolegijos ir jos taip pat galėtų bendradarbiauti su profesinėmis mokyklomis.
„Kol kas nėra parašyta, ką žmogus gauna pabaigęs tokias studijas. Manome, kad tai turėtų būti asocijuotas laipsnis.“
Tačiau akcentavo, kad iki 2024 m. ši sistema turėtų tapti aiškesnė.
