Nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą prokuroras priėmė liepos 9 d., išnagrinėjęs Seimo nario M. Puidoko pareiškimą. Jame pareiškėjas prašė įvertinti, ar, atlikdami jo asmens kratą ir panaudodami prievartos priemones, STT pareigūnai nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 228 str. (Piktnaudžiavimas).
Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad, pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją ir teismų suformuotą praktiką, teisės aktuose numatytais pagrindais Seimo nario M. Puidoko atžvilgiu buvo galima taikyti procesinę prievartos priemonę – asmens kratą, siekiant paimti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti.
Asmens kratos atlikimo metu nebuvo siekiama suvaržyti Seimo nario laisvės.
Nutarime nurodyta, kad STT pareigūnų fizinės jėgos panaudojimas buvo adekvatus susidariusiai situacijai, siekiant paimti teismo nutartyje nurodytus du telefonus, kurių paėmimui aktyviai priešinosi pareigūnų nurodymų nevykdęs M. Puidokas. Sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priimtas nustačius, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą teisėtumą ir pagrįstumą patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja, liepos 30 d. nutartimi atmesdama Seimo nario M. Puidoko skundą, kuriuo jis prašė panaikinti prokuroro nutarimą.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas, galutine ir neskundžiama nutartimi atmesdamas pareiškėjo skundą, atkreipė dėmesį ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką, kuris niekada nėra konstatavęs, kad asmens laisvė laikoma atimta ar suvaržyta ir tais atvejais, kai jo gyvenamojoje patalpoje ar darbo vietoje daroma krata.
