Po jo pasisakymo pasigirdus kalboms, kad galbūt I. Vėgėlė turi politinių ambicijų, Advokatų tarybos pirmininkas sako neplanuojantis siekti kokių nors politinių postų.
„Tokio ketinimo neturiu“, – „Delfi TV“ laidoje „Faktai ir nuomonės“ teigė jis.
„Aš esu advokatų tarybos pirmininkas ir juo būsiu. Ir matau savo darbe labai didelę prasmę skelbti ir kalbėti apie žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus. Kalbėti tam, kad būtų pasiektas geriausias rezultatas. Nederinau kalbos nė su vienu politiku, nederinau savo kalbos ir su nė vienu advokatu. Tai yra mano asmeninė nuomonė, mano asmeninės įžvalgos, pasakančios, ką aš matau Lietuvoje“, – sakė I. Vėgėlė.
Neabejoja skiepų nauda
I. Vėgėlė laidoje pasakojo, kad dar pernai yra persirgęs koronavirusu. Jo manymu, kalbant apie skiepus, reikėtų siekti, kad būtų paskiepyta dauguma rizikos grupėse esančių asmenų, nes skiepų nauda, pabrėžia Advokatų tarybos pirmininkas nusveria bet kokią nedidelę riziką.
„Aš esu persirgęs dar tuo metu, kai skiepų nebuvo, spalio pabaigoje. Aš kas mėnesį darausi antikūnų testus, vis dar turiu antikūnų. Mano tėvai, uošviai yra pasiskiepiję ir aš tuo labai džiaugiuosi, nes jie yra rizikos grupėse, tai yra vyresnio amžiaus žmonės, kurie turi skiepytis, nes skiepų nauda akivaizdžiai persveria bet kokią nedidelę jų riziką“, – kalbėjo I. Vėgėlė.
Paklaustas, ar pats artimiausiu metu ketina pasiskiepyti, jis teigė seksiantis mokslinę diskusiją.
„Bent kol kas mokslininkai teigia, kad persirgęs asmuo turi dešimtis kartų geresnį imuninį atsaką negu paskiepytas. Bet vėlgi tai sakydamas jokiu būdu neskatinu persirgti, nes niekas nežino, kokia ta liga bus. Kiekvienas turi priimti labai racionalų sprendimą atsižvelgdamas į savo amžių, šalutines ligas, visa eilė dalykų turi lemti, bet iš esmės reikia siekti, kad būtų paskiepyta vos ne 100 proc. rizikos grupėse esančių asmenų“, – įsitikinęs I. Vėgėlė.
„Daug kur yra nepadaryta tyrimų. Pavyzdžiui, nėščiąsias mes skatiname skiepytis, bet aš nemačiau, kad būtų padaryti tyrimai, kokias pasekmes tai gali nulemti. Toliau vaikai. Statistika rodo, kad per visą pandemijos laikotarpį Lietuvoje [nuo COVID-19] nemirė jaunesnis nei 20 metų asmuo. Mano klausimas – kokia prasmė skiepyti vaikus, jeigu šalutinis poveikis jiems galimas, bet jie sunkiai neserga. Mes su žmona esamę persirgę ir trys mūsų vaikai nė vienas neužsikrėtė“, – aiškino jis.
Išsikeltus tikslus dėl vakcinacijos vadina klaida
I. Vėgėlė klaida vadina valdžios keliamus tikslus pasiekti konkretų paskiepytų gyventojų procentą. Anot jo, tokius tikslus galima buvo kelti pernai, tačiau delta atmaina situaciją keičia iš esmės.
„Klaida, mano supratimu, kad esame užsibrėžę kaip penkmečio planą sovietmečiu – 70 proc. paskiepyti, 90 proc. paskiepyti... Neturi reikšmės. Skandinavijoje – Suomijoje, Norvegijoje, Švedijoje – sudėjus tas tris valstybes dabar kovidinėse lovose guli mažiau žmonių nei Lietuvoje, nors paskiepijimo rodikliai yra labai panašūs. Skirtumas pagrindinis ir vienintelis – Skandinavijos šalyse prioritetas buvo nustatytas rizikos grupės ir jų paskiepyta stipriai daugiau asmenų nei Lietuvoje. Ir štai turime rezultatą“, – pasakojo I. Vėgėlė.
„Aš esu teisės profesorius, aš gebu skaityti mokslinius straipsnius ir tiesiog domiuosi ir analizuoju. Iš tos analizės, kurią matau, iš to, ką skelbia Izraelis, PSO, kuri visiškai neseniai paskelbė, kad vakcinos tam tikrais atvejais turi 56 proc. efektyvumą, toks įspūdis, kad Lietuvoje mes esame įstrigę 2020 metų pabaigoje–2021 metų pradžioje, kai dar nebuvo delta varianto. Ir pagal tą situaciją mes viską darome. Viskas iš esmės pasikeitė. Delta variantas yra visiškai kitoks, juo užsikrečia ir paskiepytas, ir nepaskiepytas, jį pernešti gali ir paskiepytas, ir nepaskiepytas. Po deltos varianto mokslininkai vienu balsu pradėjo sakyti, kad visuotinės imunizacijos pasiekti neįmanoma. Paklauskite specialistų“, – kalbėjo Advokatų tarybos pirmininkas.
Tiesa, jis teigė negalintis nesutikti, paskiepyti asmenys koronavirusu perserga lengviau ir pabrėžė nesiūlantis persirgti.
„Visų pirma siūlau pasiskiepyti, nes tai bus mažesnė rizika negu susirgti ir nežinoti, kas bus. <...> [Bet] jeigu žiūrėtumėte Izraelio, Islandijos statistiką, pamatytumėte, kad ir paskiepyti serga sunkiai, ir paskiepyti kartais miršta. O mes elgiamės taip, lyg paskiepytas jau yra Dievo pateptas ir jo virusas nepalies. Tai yra netiesa“, – aiškino profesorius.
„Kai baruose dabar susitinka vien tik paskiepyti ir jie pradės nešioti virusą, nenoriu to linkėti, bet bijau, kad tas netikras saugumo jausmas, jis tiek yra paskleistas tarp paskiepytų, kad mes, žinokite, tuoj užpildysime tas kovidines lovas ir paskiepytais. Ir turėsime visiškai naują bangą, kuri parodys tai, ką turi Izraelis, kitos valstybės“, – mano jis.
Iš nežinojimo atsiranda sąmokslo teorijos
I. Vėgėlės nuomone, Lietuvoje keliant tikslą paskiepyti kuo didesnę dalį gyventojų, to siekiama „totaliai ydingai“.
„Tam, kad žmogus galėtų priimti sprendimą, tas sprendimas turi būti informuotas. Tą sako ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT). Kitaip tariant, mes elgiamės visiškai priešingai, nei kad, mano supratimu, elgtųsi orus žmogus. Mes elgiamės kaip tėvas su vaiku – bardami, o ne kaip lygiaverčiai partneriai įtikinėdami“, – mano I. Vėgėlė.
„Iki šiol mes neturėjome jokios tikros statistikos. Mes žinome, kiek onučių numirė nuo COVID-19, bet nežinojome, kokiai amžiaus priklausė žmonės, mirę po COVID-19 infekcijos. Mes iki šiol nežinome, kiek Lietuvoje mirė žmonių po skiepų, nes Statistikos departamentas nerenka tokių duomenų.
Visa šita statistinė informacija atrodo bauginanti. Ne, ji ne bauginanti, ji tiesiog parodo atvirumą. Moksliniai straipsniai, įvairios mokslininkų nuomonės rodo atvirumą ir tiktai atvirumas leidžia uždaryti sąmokslo teorijas. Dabar mes turime pilna sąmokslo teorijų, kad skiepuose yra kažkokie čipai. Tai yra sąmokslo teorijos iš nežinojimo, iš abejonės, iš neturėjimo pilnos informacijos. Nepamirškite, mes turime sovietmečio patirtį ir mes esame nepatiklūs, jei mums brukama viena tiesa. Mes ieškome kitų tiesų, paaiškinimų“, – teigė profesorius.
Kalbos tikslas – diskusija
Advokatų tarybos pirmininkas laidoje sakė, kad jo Visuotiniame Lietuvos advokatų susirinkime išsakytų minčių tikslas visų pirma buvo pradėti diskusiją.
„Mano kalbos pagrindinis kalbos tikslas ir yra, ir buvo pasiekti diskusiją, pradėti kalbėti apie tai. Nekalbėti su žmogum kaip tėvas su mažu sūnum. O mūsų visa valstybės politika panaši į tokią – jį nekalba su žmogum atvira kalba, vietoje to mes kalbame vadinamąja paternalistine kalba. Taip negali būti. Mes gyvename laisvoje visuomenėje. Ir mano pirmas akcentas yra diskusija. Diskutuoti tada, kai į Seimą bus mėtomi akmenys, bus vėlu. Turime diskutuoti dabar“, – įsitikinęs I. Vėgėlė.
Paklaustas, kaip vertina pandemijos valdymą Lietuvoje ir taikomus ribojimus, I. Vėgėlė teigė, kad negalime reguliuoti Vyriausybės nutarimu ar ministro įsakymu to, ką galima numatyti įstatymu.
„Per greitą teisėkūrą mes prarandame turinį. Ministro įsakymą paskaito 3–4 specialistai ir duoda pasirašyti. Vyriausybės sprendimą paskaito daugiau, bet tikrai ne tiek, kiek Seimo sprendimą, įstatymą. Ten yra įvairių interesų grupių, įvairių nuomonių, atsiliepimus galima siųsti, teisės departamentas yra atskiras įsteigtas, padaro valstybių praktiką, ir tada gali turėti patį geriausią rezultatą ir atsakyti į klausimą, ar iš tiesų priemonė yra proporcinga. Šitos analizės, mano supratimu, iki šiol niekas nedaro“, – sakė I. Vėgėlė.
Jo teigimu, keliami tikslai, kad kuo mažiau žmonių Lietuvoje sirgtų, kad galėtume lengviau gyventi ir nereikėtų užsidaryti karantine, yra teisingi, tačiau klausimas yra kaip tai pasiekti.
„Čia, mano supratimu, pagrindiniuose dalykuose mes stringame, nes mes maksimaliai uždarome, įvedame maksimalius ribojimus, bet pasiekiame blogesnį rezultatą negu Skandinavijos valstybės. Aš specialiai duodu šį pavyzdį, nes visą laiką per pastaruosius 10–20 metų mes gi iš jų mokėmės, kaip reikėtų valdyti, gerinti žmogaus teisių patirtį. Tik ką kalbėjome apie vaiko teisių apsaugos institutą, kaip jį reikėtų kopijuoti, perimti gerąją patirtį. Mes dabar jų kažkodėl nebematome, o ten pasiekti puikūs rezultatai“, – atkreipė dėmesį I. Vėgėlė.
Jo nuomone, visuomenę reikia mokyti atsakomybės, tačiau neteisinga vertinti, kad tik pasiskiepiję žmonės yra atsakingi.
„Atsakomybės reikia mokyti, bet jeigu mes galvotume, kad pasiskiepijęs atsakingas, o nepasiskiepijęs neatsakingas, nepykite, bet čia yra absoliučiai ydinga logika. Didžioji dalis žmonių skiepijosi dėl savo sveikatos arba dėl galimybės išvykti į užsienį, laisvai judėti. Norėčiau pamatyti tokių žmonių, kurie skiepijosi dėl to, kad neužkrėstų kitų. Jų būtų didžioji mažuma“, – „Delfi TV“ laidoje „Faktai ir nuomonės“ sakė Advokatų tarybos pirmininkas.
