„Aš jį prisimenu kaip žmogų, išsiskiriantį Sąjūdžio veikloje ir vadovybėje. Kaip tiesų, ryžtingą ir drąsų, tvirtai stovintį prieš tuometinę nomenklatūrinę sovietų santvarką – be reveransų ir be atsiprašymų“, – BNS sakė pirmasis Lietuvos vadovas po nepriklausomybės atkūrimo Vytautas Landsbergis.

„Jis pirmas drąsiai numetė Komunistų partijos bilietą, kai jam pabandė priekaištauti, kodėl jis, komunistas, dalyvauja Sąjūdyje. Jis atidavė bilietą ir išėjo“, – prisiminė buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo vadovas.

„Tai yra charakteris – tvirto ir ryškaus žmogaus. Aš jį pakviečiau būti Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pavaduotoju – vienu iš trijų. Jis labai gražiai talkino ir diplomatinėje veikloje, ir santykiuose su sovietais, ypač kariškiais. Jis pats buvo tokio iš dalies ir būdo – gal iš savo tėvo, pulkininko Motiekos perėmęs – tiesaus, tvirto kariškio“, – pridūrė jis.

Signatarė, Seimo narė Laima Liucija Andrikienė BNS teigė, kad K. Motieka buvo vienas svarbiausių Lietuvos valstybės architektų.

„Neabejotinai jis vienas svarbiausių Lietuvos valstybės architektų. Prisimenu tą pirmąją rinkimų kampaniją, tai man pačiai buvo sunku apsispręsti, ką aš norėčiau matyti Aukščiausiosios Tarybos pirmininku – K. Motieką ar Vytautą Landsbergį“, – teigė signatarė.

Ji pridūrė, kad K. Motieka buvo tikras lyderis, politikas, „kuriuo Lietuva galėjo pilnai pasitikėti“, taip pat – inteligentiškas, sąžiningas ir santūrus žmogus.

„Aš jį prisimenu labai inteligentišką, santūrų, sąžiningą žmogų. Kiek man teko turėti reikalų su juo – tai, ką jis pažadėdavo, jis padarydavo, ir niekada nežadėdavo dalykų, kurių jis negalėtų padaryti“, – kalbėjo L. L. Andrikienė.

Jai įspūdį darė ir K. Motiekos jaunatviškumas.

„Kartą susitikome oro uoste, jie su ponia vyko į kelionę – tokie sportiški, elegantiški, šiuolaikiški, nepaisant jų garbingo amžiaus, o aš keliavau į Briuselį. Bet tai ir tebuvo toks prasilenkiančių keleivių pokalbis – kaip gyvenat, kur keliaujat ir tiek. Man šiandien ta žinia... Aš suprantu, kiek Kazimierui buvo metų, bet jis man savo dūšia, savo esme buvo visada jaunas. Niekad negalėjau jam duoti tiek metų, kiek iš tikrųjų buvo“, – sakė parlamentarė.

Signataras Justas Vincas Paleckis pabrėžė, kad tai – didelė netektis, jis teigė pirmą kartą apie K. Motieką išgirdęs dar būdamas jaunas.

„Aš pirmą kartą pamačiau ir įsidėmėjau tą pavardę prieš 70 metų – dar buvau mokinukas, kai perskaičiau, kad Tarybų Sąjungos šaudymo čempionu tapo jaunas vilnietis K. Motieka. Šitas vardas man skambėjo nuo pat vaikystės ir jaunystės“, – BNS pasakojo J. V. Paleckis.

„Paskui teko su juo susipažinti jau Atgimimo metais. Jis buvo vienas iš tų pagrindinių, labiausiai žinomų žmonių, kuris skelbė dar nebūdamas Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu, kadangi buvo labai geras teisininkas, advokatas ir vienas iš tų, kurie buvo labai reikalingi naujos valstybės statybai“, – pridūrė jis.

J. V. Paleckis taip pat sakė, kad jam nepamirštamas judviejų susitikimas Gotlande, Švedijoje, kai buvo pasirašytas Gotlando komunikatas.

„Jau tada įsidėmėjau, kad K. Motieka savo kalbose buvo griežtas, tikslus, gal net rūstus. Ir šitos savybės labai pravertė Maskvoje, kai dirbo deputatų suvažiavime, kai sakė garsiąsias kalbas“, – prisiminė signataras.

Kovo 11-osios Akto signataras, advokatas, vienas iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrėjų K. Motieka mirė antradienį eidamas 92-uosius metus.

K. Motieka gimė 1929 metais Kaune. Jis studijavo Vilniaus ir Leningrado universitetuose, darbinę veiklą pradėjo 1954 metais prokuratūroje, buvo ypatingai svarbių bylų skyriaus tardytojas, Tardymo skyriaus viršininkas, nuo 1961 metų vertėsi advokato praktika.

K. Motieka buvo aktyvus Atgimimo ir Sąjūdžio veikėjas, 1988 metais įkūrė pirmąją Lietuvoje teisininkų Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio rėmimo grupę ir buvo išrinktas į Sąjūdžio tarybą.

1989–1990 metais SSRS Aukščiausioje Taryboje jis dirbo valstybinėje komisijoje, kuri politiškai vertino SSRS ir Vokietijos 1939 metų nepuolimo sutartį.

1989 metais K. Motieka SSRS Antrojo liaudies deputatų suvažiavimo metu Kremliaus salėje pasakė kalbą ir pirmą kartą per 50 sovietinės okupacijos metų oficialiai pareikalavo grąžinti Lietuvos valstybės nepriklausomybę.

1990–1992 metais jis buvo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narys, vicepirmininkas, dalyvavo Sąjūdžio klubo grupėje, rengusioje nepriklausomos valstybės atkūrimo dokumentus. Koordinavo Teisinės sistemos komisijos veiklą, priklausė redakcinei grupei Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pataisoms rengti.

1993 metais K. Motieka įkūrė savo vardo privačią advokatų kontorą, o nuo 2003 metų buvo advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ vyresnysis partneris.

Jis apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi (2000 m.), ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi (2008 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.), pakvietimo į NATO proga – atminimo ženklu už asmeninį indėlį plėtojant Lietuvos transatlantinius ryšius (2002 m.).