Vyriausybė kol kas nėra numačiusi nuo kokios kartelės tektų grįžti prie nuotolinio ugdymo, tačiau yra išskyrusi, jog net ir esant blogai epidemiologinei situacijai, nuotolinis ugdymas nebūtų taikomas ikimokykliniame ir pradiniame ugdyme ir abiturientams (abiturientams nuo vasario 1 d.). Švietimo sistemos darbuotojai taip pat jau seniai skambina pavojaus varpais, kad mokytojai masiškai traukiasi iš šios srities ne tik dėl anksčiau įvestų išeitinių ar ilgai nekeliamų atlyginimų, bet ir dėl pandemijos besitęsusio nuotolinio mokymo. Apie tai įspėjo ir Užimtumo tarnyba (UŽT).

Tačiau Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininko Egidijaus Milešino teigimu, mokytojus labiau neramina kitas klausimas.

„Kai pernai buvo nuotolinis ugdymas, tai visi praktiškai išėjo į nuotolinį. Dabar deklaruojama, kad bus stengiamasi, jog vyktų kontaktinis ugdymas, bet kaip ilgai, niekas nežino. Tačiau ir pernai, ir dabar yra atvejų, kai mokiniai turi izoliuotis, jei vienam patvirtinamas susirgimas korona. <...>. Tokiu atveju yra numatyta, kad tokiems mokiniams turėtų būti organizuojamas hibridinis mokymas, jeigu yra galimybės mokyklose.

Jeigu nėra galimybių, turi būti užtikrintas nuotolinis mokymas. Vadinasi, išeis, kad ir kontaktinis, ir nuotolinis, o apie tai, kaip reikės organizuoti tą mokymąsi, kaip mokytojams reikės dirbti neaišku. Vyriausybė papildomų pinigų nerado ir neskyrė, todėl aš neįsiivaizduoju, kaip tai atrodys“, – komentavo jis.

E. Milešinas sako, kad susirgimų tikrai bus, todėl kontaktinis ugdymas bus tikrai išbalansuojamas.

„Praeitais metais, kai buvo vykdomas nuotolinis ugdymas, tikrai nemaža mokinių dalis turėjo izoliuotis, bet kadangi viskas vyko nuotoliniu būdu, viso to ir nesijautė. Tikrai neaišku, kaip bus šiemet. Tai labiausiai ir neramina“, – teigė jis.

Egidijus Milešinas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Profesinės sąjungos pirmininkas priminė, kad praeitais metais kontaktinis ugdymas vyko maždaug du mėnesius, bet didesnėse mokyklose jau nuo rugsėjo pradžios teko vykdyti mišrųjį ugdymą.

„Tada dalis mokinių mokėsi iš namų, o kita dalis – mokykloje ir taip kas dvi savaites keisdavosi. Šis dalykas tikrai neramina ir kaip tai bus organizuojama sunku pasakyti“, – tikino E. Milešinas.

Taip pat pridūrė, kad ir toliau bando tartis su Vyriausybe, kad ji ieškotų papildomų finansų, bet kol kas jokia diskusija nevyksta.

„Viskam pinigų randama ir nervina, kad galbūt randama ir migrantams, ir jau šnekama, kad galbūt kitais metais didės ir minimali alga, ir bazinė alga, bet dėl mokytojų reikalų kol kas nelabai norima šnekėtis“, – akcentavo jis.

Paklaustas, ar mokytojus, kurie dėl tam tikrų priežasčių negalėjo skiepytis, tenkino sistema dėl testavimo, E. Milešinas atsakė teigiamai. Tačiau nuogąstavo dėl galimo Vyriausybės sprendimo nutraukti nemokamo testavimo galimybę.

„Kol kas jie neįvardija profesijų kam tai būtų taikoma, bet, matyt, mokytojai bus vieni iš tų. Mes, kaip profesinė sąjunga, pasisakome, kad dabartinė redakcija turėtų būti palikta tokia, kokia yra. Visiems švietimo darbuotojams turėtų būti sudarytos galimybės vakcinuotis, o tie, kurie nenori ar negali, jie atlieka tuos testus tam tikrą laiką valstybės lėšomis.“


Pasisako už mažiau prievartos

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas svarstė, kad greičiausiai Vyriausybė nenori nustatyti tikslaus kriterijaus dėl grįžimo į mokyklas dėl to, jog norima kuo ilgiau negrįžti prie nuotolinio mokymo.

„Turbūt dėl to jie ir nesako to skaičiaus. Suprantama, kad koronaviruso skaičiai turbūt greitai išaugs, bet bus stebima bendra situacija ir vertinama visuomenės reakcija. Turbūt lems daug faktorių. Iš esmės, kaip čia bus, turbūt niekas tiksliai nežino“, – aiškino jis.

A. Navickas taip pat sakė manantis, kad reikėtų palikti vis dėlto galimybę nepasiskiepijusiems mokytojams testuotis nemokamai ir leisti jiems patiems apsispręsti dėl skiepų.

„Turbūt kuo mažiau prievartos, tuo sąmoningiau mokytojai vakcinuosis. Žinodami ir dabartinius skaičius, kad pasiskiepijusių mokytojų yra daugiau nei 80 proc., tai manome, kad reiktų įsiklausyti į tuos dar abejojančius. Tiesiog kažkokį laikotarpį dar išlaukti“, – teigė pirmininkas.

Taip pat patikino, kad didžioji dalis mokytojų, net ir esant grėsmei užsikrėsti nuo neskiepytų vaikų, vis dėlto nori grįžti į kontaktinį ugdymą.

„Aišku, gal to kažkokio nerimo yra, bet man atrodo, kad tie, kurie vakcinavosi, būtent ir jaučiasi dabar saugiau. <...>. Visi dabar turėtų startuoti mokytis kontaktiniu būdu, bet neišvengiamai bus tokių atvejų, kai kažkam reiks izoliuotis ar nutraukti kontaktinį ugdymą ir jis gali virsti mišriu mokymo būdu“, – paaiškino A. Navickas.

Jis taip pat akcentavo, kad mokytojai griežtai nepritaria hibridiniam ugdymui ir mano, kad turėtų būti arba nuotolinis, arba kontaktinis ugdymas. Prašo profsąjungos griežtai tam prieštarauti.

„Jeigu bus hibridinis, tuomet tikrai labai išauga mokytojams krūvis, o apie apmokėjimą Vyriausybėje nėra kalbama. Nebent pasakoma, kad mokyklos turėtų tai padengti iš savo lėšų, bet tikrai žinome, kad jos jų neturi“, – nurodė profesinės sąjungos atstovas.

Jaučia didelį mokytojų trūkumą

Kaip sekasi mokykloms vykdyti ministerijos reikalavimus dėl saugumo? Vilniaus Žirmūnų gimnazijos direktorius Edmundas Grigaliūnas komentavo, kad šimtu procentu viską įgyvendinti tikrai nepavyks.

„Kadangi esame didelė keturmetė gimnazija ir vis dėlto turime vienoje paralelėje apie 200 vaikų, tai padaryti, kaip Operacijų vadovas numatęs padaryti 100 vaikų sraute, tikrai neįmanoma. Tiesa, kiek įmanoma, tiek tvarkysimės, mėginame tai spręsti su skirtingais grafikais.

Pavyzdžiui, mes pralenkėme pamokų pradžios laiką ir tarkime mūsų pirmokai ir antrokai pradės aštuntą valandą, o trečiokai ir ketvirtokai – po aštuonių penkiolika. Tada pertraukos nesutampa, bendros erdvės irgi nesutampa ir išeina, kad jie neturi kontakto su kitais moksleiviais“, – paaiškino direktorius.

Jis neatmetė, kad yra ta baimė, jog teks vėl grįžti prie nuotolinio mokymo, jeigu kas nors susirgs.

„Mes dabar turime kažkur apie 200 mokinių, kurie pasakė, jog testuosis. Pavyzdžiui, iš gimnazijos beveik 200 pirmokų, daugiau nei 100 pareiškė tokį norą. Mūsų mokytojai yra šimtu procentu skiepyti, todėl čia problemos nėra ir jų galimybių pasai galioja. Turime tik tris darbuotojus, kurie atlieka tuos testavimus – tai būtų ne pedagogai, o valytoja, kiti darbininkai“, – sakė jis.

Edmundas Grigaliūnas

Gimnazijos puslapyje galima pamatyti, kad jai ieškoma net trijų mokytojų dalykininkų – matematikos, chemijos ir lietuvių kalbos. E. Grigaliūnas nuogąstavo, kad neįmanoma rasti šių specialistų.

„Matematikos mokytojas ateina dirbti puse etato, kitką išskirčiau mokytojams, o šiaip net neturėjau iš ko rinktis. Mokytojų trūkumas tikrai didelis“.

Pagrindines to priežastis jis nurodė tokias, kad pensinio amžiaus mokytojai gali gauti išeitines, jeigu pasitraukia iš švietimo sistemos, o antras dalykas, kad vyresnės kartos pedagogai pasitraukė dėl nuotolinio ugdymo.

„Jiems yra per sudėtinga dirbti nuotoliniu būdu, dar pavasarį buvo pradėta kalbėti apie hibridinį mokymą, tai irgi išgąsdino. Bet mūsų mokyklos atveju, mes tikrai neturime įrangos vesti hibridinių pamokų, o dar ministerija vėluoja ir su viešaisiais pirkimais. Kita vertus, dvi trys tokios klasės problemos irgi neišspręstų“, – tikino jis.

Visų pedagoginių darbuotojų atlyginimai turi susilyginti

E. Milešinas priminė, kad švietimo pagalbos specialistams sausio mėnesį pasirašytoje atnaujintoje kolektyvinėje sutartyje buvo numatyta 11 mln. Eur.

„Nuo šios rugsėjo 1-osios susilygina visų pedagoginių darbuotojų atlyginimai – tiek mokytojų, tiek ir švietimo pagalbos specialistų darbo užmokestis bus vienodas. Tik reikia išskirti tai, kad švietimo pagalbos specialistų pati etato struktūra neaišku nuo kada ir kokiais pagrindais buvo labai išbalansuota. Jeigu mokytojo etatas yra 36 val. per savaitę, tai psichologų buvo 40 val., todėl dabar bus 36 val. Taip pat ir socialinių darbuotojų.

Kitų specialistų, pavyzdžiui, logopedų, priklausomai nuo įstaigos svyruoja nuo 23-27 val., todėl susitarta, kad per artėjančius ketverius metus atlyginimai didės mokytojams ir kartu švietimo pagalbos specialistams. Taigi, kiek procentų didėja atlyginimas, tiek procentų didės nekontaktinės valandos, todėl 2024 m. visų pedagoginių darbuotojų darbo valandos turėtų būti vienodos – 36 val. per savaitę.“