Blogiausia situacija – užkardose
Lietuvos Raudonojo kryžiaus vadovė Kristina Meidė „Delfi TV“ laidoje „Iš esmės“ sakė, kad gyvenimo sąlygos laikinojo apgyvendinimo vietose gerėja.
„Stogą radome, maitinimą radome, drabužiais baigiame aprūpinti. Medicininių paslaugų, kur buvo, labai didelė bėda, mobilios komandos šiandien jau važinėja per stovyklas, nes žmonės turi lėtinių ligų, yra besilaukiančios moterys, vaikai su negalia. Prieš mėnesį tos pagalbos apskritai nebuvo. Jau šnekame apie tų vaikų švietimą. Progresas tikrai yra“, – pasakojo K. Meidė.
Anot jos, apie pora tūkstančių žmonių, praėjusios savaitės duomenimis, iki šiol gyvena užkardose, ten sąlygos sudėtingiausios.
„Užkardose labiausiai kritiška situacija, nes yra lietingas sezonas Lietuvoje, naktys šąla, o ten dar yra vaikų, moterų“, – kalbėjo Raudonojo kryžiaus vadovė.
Pasak jos, ir kitos vietos, kuriose apgyvendinami migrantai, nėra pritaikytos, kad patenkintų visus poreikius.
„Jeigu kalbėsime apie laikinojo apgyvendinimo vietas savivaldybėse, kur naudojamos mokyklos, kurios nenaudotos dešimtmečiais, sąlygos pagerėjo, atsirado daugiau dušų, tualetų. Žmogiškieji poreikiai patenkinti, bet tie pastatai nėra pritaikyti žmonių gyvenimui“, – teigė K. Meidė.
Jos teigimu, labiausiai neramina ateinantis ruduo, nes kai kuriose apgyvendinimo vietose, mokyklose, net nupjauti radiatoriai.
„Man tikrai labai gaila, kad atrandami pastatai, kurie būtų pritaikomi greituoju būdu be didelių investicijų ir šiandien žmonės ir moterys, ir vaikai galėtų būti iškeldinami, bet yra didelis pasipriešinimas savivaldos ir bendruomenių. Aš tikrai labai norėčiau pakviesti bendruomenes: žmogiškumas turi būti svarbiausias faktorius“, – sakė K. Meidė.
„Kalbų, kad tai hibridinės karas ir hibridinio karo kariai yra LIetuvoje buvo labai daug ir gali suprasti bendruomenes, kurios įsivaizduoja, kad tai jaunas kareivis iš Irako. Kai aš pati būnu tose stovyklose ir suprantu, kad pusė gyvenančių yra moterys, vaikai, besilaukiančios moterys, negalią turintys žmonės, suprantu, kad paveikslas nėra toks vientisas, yra visokių istorijų“, – pasakojo ji.
K. Meidės manymu, Lietuva turėtų pasiruošti panašioms situacijoms, kai reikės apgyvendinti migrantus, ir ateityje.
„Pasaulis taip keičiasi – klimato kaita, tas nestabilumas valstybėse, kurios apimtos karo arba bus apimtos. Pasaulis tikrai judės ir aš galvoju, kad tikrai Lietuva bus ta geidžiama šalis, į kurią norės kažkas atvažiuoti ir rasti geresnį gyvenimą, pasvertą ne vien ekonominiais, bet ir saugumo motyvais – kur saugu auginti vaikus, kur, jeigu aš esu Irako kurdas, žinau, kad mano vaikas galės gauti nors kokį išsilavinimą, jeigu turiu vaiką su negalia ant rankų, žinau, kad jis galės gauti sveikatos priežiūrą.
Būdama mama ten aš turbūt irgi naudočiausi bet kokia situacija išvežti savo vaiką į kažkokią geresnę šalį. Tai tuos žmones aš galiu suprasti, o mes Lietuvoje turime būti žmogiški ir, kol laukiama sprendimų, tie žmonės turi gyventi kaip žmonės“, – kalbėjo Raudonojo kryžiaus vadovė.
Migracijos departamento direktorė: sąlygos tokiomis aplinkybėmis yra normalios
Tuo metu Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė sako, kad į šią krizę Lietuvoje sureaguota pakankamai greitai, o sąlygas, kuriomis šiuo metu gyvena neteisėti migrantai, vadina normaliomis.
„Išties galiu sutikti, kad tokiomis sąlygomis jie neturėtų gyventi, reikia ieškoti geresnių apgyvendinimo sąlygų, bet kadangi valstybės tarnyboje esu ne vienerius metus tai galiu palyginti ir pasakyti, kad įvertintus kaip sunkiai sukasi mūsų biurokratiniai mechanizmai, yra reaguojama labai sparčiai. Žinau, kad šuo metu Vidaus reikalų ministerija (VRM) labai daug dirba, kad galėtų tuos žmones iškelti iš palapinių, bet susiduria su geranoriškumo stoka.
Aišku, kartais mūsų jausmingi gyventojai sudeda per didelius lūkesčius į tas priėmimo sąlygas. Mūsų žmonės taip pat kartu ten maitinosi tuo maistu, kuriuo maitinami pabėgėliai. Tai yra normalūs pietūs, kuriuos mems visi perkame už 4–5 eurus ir tokių pietų negauna mūsų gimdančios moterys ligoninėse. Tai gal nereikia per daug sukelti reikalavimų. Kiek galima, tiek yra užtikrinama, komunikacija vyksta.
Turėkime omenyje, kad valstybė nebuvo įpratusi susidoroti su tokia banga ir tai, kad po trijų mėnesių mes jau priimame realius sprendimus, sakyčiau, yra labai greita reakcija į šitą krizę. Teko lankytis ir Graikijoje, kalbėtis su Graikijos pareigūnais, salygos, kurias mes čia užtikriname, tokiomis aplinkybėmis yra normalios“, – laidoje kalbėjo E. Gudzinskaitė.
Gauta apie 2000 prieglobsčio prašymų
Pasak E. Gudzinskaitės, šiuo metu yra užregistruota apie du tūkstančius neteisėtai sieną kirtusių migrantų prašymų suteikti prieglobstį, maždaug 200 iš jų jau išnagrinėti, tačiau pagrindo suteikti prieglobstį nėra.
„Kiekvienas prieglobsčio prašymas yra nagrinėjamas individualiai, bet ką mes matome tiek iš jų istorijų, tai jų perspektyvos likti čia ir gauti prieglobstį yra minimalios. Realiai iš to srauto gauti perspektyvą turi 2–3 proc. Visų kitų prieglobsčio prašymai yra tiesiog nepagrįsti“, – pasakojo Migracijos departamento direktorė.
Pasak jos,prieglobstis galėtų būti suteikiamas tik jei asmens situacija atitiktų griežtus kriterijus.
„Reikia nustatyti, kad tą asmenį jo kilmės valstybėje persekioja pati valstybė, valstybės aparatas arba valstybės aparato vardu veikiantis subjektas dėl to paties asmens kažkokių įsitikinimų, veiklos ar priskyrimo tam tikrai grupei. Kitas variantas, kad ten vyksta karas ir valstybė tiesiog negali užtikrinti apsaugos. Tai, kad toje valstybėje yra korupcija, bloga ekonominė situacija, nėra tas kriterijus, dėl kurio suteikiamas prieglobstis“, – aiškino E. Gudzinskaitė.
„Šitie žmonės nebuvo blogiausiai gyvenantys, nes jie sugebėjo surinkti tokias sumas pinigų kelionei. Kol kas nė vienu atveju, kiek esame išnagrinėję, nesame nustatę, kad tas žmogus yra kažkoks politinis veikėjas“, – sakė ji.
Negalės visą laiką būti laikomi stovyklose
Pasak Migracijos departamento direktorės, šiuo metu į savo kilmės šalis jau yra išsiųsta apie 20 asmenų, tačiau Raudonojo kryžiaus vadovė Kristina Meidė mano, kad savanoriškai grįžtančių migrantų nebus daug, gali kilti sunkumų susitarti su kilmės šalimis, tokiomis kaip Irakas, dėl jo piliečių grąžinimo.
„Jeigu šalis nepripažins, kad tai yra jos pilietis ir neišduos dokumentų, tai tas grąžinimas tikrai nebus paprastas. Didelė dalis tada jų liks Lietuvoje“, – sakė K. Meidė.
Tuo metu E. Gudzinskaitė teigia, kad šios krizės metu Europos Sąjunga ypač vieningai reaguoja, todėl mono, kad, dialogas su Iraku bus pakankamai aktyvus.
„Jie čia pateko neteisėtai, tai jeigu bus priimti sprendimai juos išsiųsti, jie turės būti įgyvendinti. Aišku, jie negalės visą laiką būti laikomi stovyklose apgyvendinti be teisės išvykti iš stovyklos. Ateis laikas, kai tiesiog jiems bus leista išeiti. Jeigu iki to laiko nebus priimti sprendimai juos išsiųsti, bus galima kreiptis į teismą dėl sulaikymo pratęsimo arba judėjimo laisvės ribojimo. Bet pačiame paskutiniame momente, jeigu dar bus likę žmonių, kurie neturės teisės likti Lietuvoje, bet bus laisvėje, galėčiau lažintis, kad jie tiesiog iškeliaus iš Lietuvos“, – prognozavo E. Gudzinskaitė.
Tačiau, atkreipė dėmesį ji, net išvykę iš Lietuvos šie asmenys gali būti vėl grąžinti.
„Tų žmonių ateitis Europoje nėra labai šviesi, todėl kad bet kokiu atveju jei jie išvyks iš Lietuvos ir jei bus aptikti Vokietijoje, jie vėl bus grąžinti mums, nes jų pirštų atspaudai užregistruoti ir vyks toks sukimasis“, – „Delfi TV“ laidoje „Iš esmės“ sakė E. Gudzinskaitė.
