Tokius specialistus tenka nušalinti nuo darbo, tačiau kai kurie darbuotojai renkasi lengviausią kelią ir iš darbo išeina. Kai kurios įmonės išėjusius skaičiuoja dešimtimis. Profsąjungos sako, kad to ir reikėjo tikėtis, o artimiausi valdžios sprendimai balansuoja ant pavojingos ribos, pranešė LNK „Žinios“.
„Psichologinė ir emocinė įtampa darbe dabar yra neapsakomo dydžio“, – teigė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė.
O šią įtampą kelia tiek skiepijimas, tiek periodinis testavimas.
„Darbdaviai labai džiaugsmingai sutiko šitas priemones, bet ką iš tiesų darbdaviai darys, kai žmonės pradės išeidinėti iš darbo, ir jie neberas darbuotojų“, – sakė I. Ruginienė.
Būsimojo laiko nebelieka. Gyventojai darbus meta jau dabar.
Kai kurios įmonės nukraujavo taip, jog išėjusius skaičiuoja ne vienetai, o keliomis dešimtimis.
„Yra tokių darbuotojų, kurie iškart kategoriškai, ir paliko mūsų įmonę. Tokių darbuotojų yra penkiasdešimt“, – sakė „Maximos“ atstovas Tomas Bašarovas.
Su darbuotojais bandyta kalbėti, tačiau atstovas sako: „dialogas neįvyko“.
„Visada yra kalbamasi su darbuotojais, tačiau tai yra tie darbuotojai, kurie turėjo iškart kategorišką nuomonę. Tiesiog jie atsisakė, ir tai yra jų principinis įsitikinimas“, – sakė T. Bašarovas.
Iš viso tinkle dirba kiek daugiau kaip dvylika tūkstančių darbuotojų.
Darbuotojai tiesiog deda pareiškimus išeiti iš darbo
Apie darbą metančius kalba ir kiti prekybos tinklai. Pavyzdžiui, „Norfos“ atstovas konkrečių skaičių neįvardija, tačiau atsiuntęs atsakymą raštu tvirtina: „išėjusių iš darbo gali būti vienas kitas“.
Užimtumo tarnyba šiuo metu įžvelgia ir tam tikras tendencijas – darbus palieka žmonės ir iš statybų, pervežimo paslaugų, viešbučių, viešojo maitinimo ir apgyvendinimo sektorių.
„Užimtumo tarnyba liepos mėnesį, paskutinėmis liepos dienomis ir dabar rugpjūčio mėnesį pastebi kiek didėjančias besiregistruojančių žmonių tendencijas. Jeigu kalbėtume skaičiais, tai per liepos mėnesį į Užimtumo tarnybą kreipėsi daugiau negu 21 tūkst. darbo ieškančių žmonių“, – sakė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
Teigti, kad visi šie žmonės darbus paliko dėl tvarkos, susijusios su skiepais ir testavimu, negalima. Tačiau net ir Tarnybai žinoma, kad dalis darbuotojų būtent tai ir įvardija kaip vieną iš priežasčių.
„Žmonės neįvardija skiepijimosi arba Galimybių paso turėjimo kaip pagrindinės išėjimo iš darbo priežasties, tačiau viena iš priežasčių tikrai tai galėtų būti. (…) Alternatyvų tikrai yra ne viena, bet žmonės kitą kartą renkasi tokią sakyčiau lengviausią išeitį“, – teigė I. Balnanosienė.
Darbą palikęs, pavyzdžiui, pardavėjas-kasininkas kitoje parduotuvėje sulauktų lygiai tokių pačių reikalavimų, tad belieka keisti profesiją.
„Keisti profesijos šie žmonės taip pat nėra linkę“, – sakė I. Balnanosienė.
Kvietėsi gydytojus skaityti paskaitų
Vis gi tose pačiuose prekybos tinkluose didžioji dalis, kai kur net apie 80 proc. visų darbuotojų, yra pasiskiepiję.
„Mes vykdėme plačią vidaus komunikaciją apie vakcinaciją. Taip pat kvietėmės gydytojus, kurie pasakojo apie vakcinas, ir paneiginėjo įvairius mitus“, – sakė IKI atstovė Vaida Budrienė.
Tiesa, būtent šiame tinkle dar prieš gerą mėnesį pasiskiepijusių buvo kone dvigubai mažiau. Prie tokio greito vakcinavimo šuolio prisidėjo ne vien tik pakviestų gydytojų paskaitos.
„Prie to prisidėjo ir privalomas testavimas“, – sakė V. Budrienė.
O tie, kas tvarkai priešinasi, darbo mesti nenori, dirbti vis tiek negali. Darbdaviai žiūri principingai.
„Buvo tik keli pavieniai atvejai, kuomet darbuotojas nesutiko nei skiepytis, nei testuotis. Vis gi tokiais atvejais turėjome elgtis pagal reikalavimus, ir keletas tokių darbuotojų buvo nušalinti“, – sakė LIDL atstovė Lina Skersytė.
Pasigenda aktyvesnių Vyriausybės veiksmų
Profsąjungų konfederacijos pirmininkės įsitikinimu, balansuojama ant pavojingos ribos.
„Iš vienos pusės galime paspausti darbuotoją, bet ar tai turės teigiamą poveikį sveikai darbo aplinkai? Aš labai tuo abejoju“, – teigė I. Ruginienė.
Kol kas už reguliarų testavimą apmoka valstybė, tačiau tvarka nuo rudens keisis. Numatoma, kad už privalomą testavimą mokėtų pats darbuotojas arba darbdavys.
„Nežinau, ko siekia Vyriausybė tokiais sprendimais“, – sakė I. Ruginienė.
Kai kurios įmonės sako, kad stengsis išlaviruoti taip, kad darbuotojas finansinės naštos nepajaustų.
„Imamės veiksmų, ir galvojame, kaip galėtume palengvinti darbuotojo kasdienybės, ir kaip mes galėtume prisidėti prie testavimo kompensavimo“, – sakė „Rimi Lietuva“ personalo vadovė Vaida Kaikarienė. Čia planuojama, kad darbdavys apsiimtų už tai patiriamą finansinę naštą.
O kol kas skiepijimas įmonėse nesustojo. Kai kurios darbovietės tai padaryti apsisprendusius darbuotojus apdovanoja – ne tik kuponais. Dalijamos ir kitokios dovanos.
„Jeigu darbuotojas nusprendžia vykti vakcinuotis darbo metu, šis laikas jam yra apmokamas kaip darbo laikas. Taip pat yra kompensuojamos transporto išlaidos, ir prekybos tinklas visiems pasiskiepijusiems darbuotojams dovanoja padėkos dovaną laisvalaikiui. Darbuotojas gali išsirinkti, pavyzdžiui, paplūdimio krepšį, rankšluostį arba gertuvę“, – sakė „LIDL“ atstovė.
Profesinių sąjungų konfederacija sako: jau šiuo metu dėl testavimo tvarkos – kur, kaip dažnai ir kokie testai reikalingi, klausimų sulaukia ne tik iš darbuotojų, bet ir iš pačių darbdavių.
„Valstybiniai centrai matyt dirba nepakankamu pajėgumu“, – sakė I. Ruginienė.
