„Šįvakar su komanda užsukome į keletą Vilniaus kavinių ir barų, veikiančių su galimybių pasu ☕️🍸
Dar neseniai su 634 atvejais per dieną “normalus gyvenimas” buvo neįsivaizduojamas. O šiandien mes galime džiaugtis artėjančiu rudeniu ir grįžti į daugelį sau įprastų veiklų be jokių suvaržymų. Miestas vėl pilnas iš atostogų grįžusių vilniečių ir miesto svečių. Gyvenimas nesustoja!
Bendras mūsų tikslas yra pasiekti tokią situaciją, kai mums nereikės galimybių paso“, – rašo ministrė savo feisbuko paskyroje.
Penktadienio vakarą ministrė pasidžiaugė, kad kai kurie verslai labai padeda šiuo gana sunkiu metu.
„Prie šių susirgimų skaičių, kuriuos mes turime dabar, Lietuva dar šiemet buvo labai apribojusi ūkines veiklas: maitinimo paslaugas, turizmo paslaugas, pramogas ir taip toliau. Mūsų tikslas yra neriboti tų veiklų. Matome, kad užsikrėtimų skaičiai vėl auga, bet mūsų tikslas yra skiepus ir galimybių pasus laikyti atvirus, kad verslai galėtų veikti. Aš labai džiaugiuosi, kad yra tokių verslų, kurie padeda mums šią nelengvą valandą“, – penktadienio vakarą kalbėjo A. Armonaitė.
Ministrė taip pat tikino, kad yra gana nedidelė dalis atvejų, kuomet žmonės bando sukčiauti ir klastoja dokumentus, tačiau, ministrės teigimu, taip jie apgauna tik patys save.
„Mes matome labai nežymią dalį tų atvejų, kai pasitaikė klastojimų. Aš tiesiog noriu pasakyti vieną, labai paprastą dalyką – jeigu jūs mokate pinigus už suklastotą dokumentą, jūs apgaunate ne valdžią, ne valstybės įstaigas, verslą, o patys save. Jūs mokate pinigus tam, kad neturėtumėte apsaugos. Skiepas yra visiškai nemokamas, laisvai prieinamas ir dar žmogus turi apsaugą. Kviečiu žmones elgtis racionaliai ir nesinaudoti suklastotais dokumentais, nes tai yra nusikaltimas ir apgaudinėjimas savęs“, – tikino politikė.
Delfi primena, kad Galimybių pasą bus galima atsiimti vaistinėse, Lietuvos pašto, „Sodros“ terminaluose, Registrų centro padaliniuose. Kol kas neaišku, ar tą bus galima padaryti „Perlo“ terminaluose. Anot ministrės, su įmonės atstovais šiuo metu yra kalbamasi.
Penktadienį Vyriausybė pasitarime pritarė, kad sveikatos apsaugos ministras, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas Arūnas Dulkys pavestų Registrų centrui teikti galimybių paso spausdinimo paslaugą, kartu „numatant galimybę pasitelkti šios paslaugos teikimui ir kitus subjektus“.
A. Dulkys žadėjo dar penktadienį pasirašyti operacijų vadovo sprendimus, nustatant tvarką, kad galimybių pasą išduoti galėtų ir valstybės, ir savivaldybių institucijos, įstaigos, įmonės, vaistinės, tai yra „visi, kurie sudarytų sutartis su Registrų centru“.
Ministras sako, kad vien iš Vaistinių asociacijos gautas patikinimas, kad galimybių pasą galėtų išduoti bent 800 šalies vaistinių.
Pasak ministrės, iš milijono galimybių pasų, kuriuos išdavė registrų centras, šią savaitę vidutiniškai buvo atspausdinama 4,5 tūkst. galimybių pasų visoje Lietuvoje, o virtualių pasų kasdien išduodama apie 50 tūkst., tačiau tarp jų yra žmonių, kurie galimybių pasą išsiima pakartotinai.
Pasak A. Armonaitės, Vyriausybė penktadienį priėmė teisinius sprendimus, o techniniai sprendiniai Registrų centre jau yra rasti.
Praėjusią parą nuo koronaviruso paskiepyta 17 tūkst. 733 žmonės: 7901 iš jų gavo pirmąją, 9832 – antrąją skiepo dozę, penktadienį pranešė Statistikos departamentas.
Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepytas 1 mln. 639 tūkst. 78 žmonės, visiškai vakcinuoti – 1 mln. 478 tūkst. 273.
Šiuo metu bent viena doze yra paskiepyta kiek daugiau nei ketvirtadalis 12-15 metų paauglių.
Pasiskiepiję yra šeši iš dešimties 16-24 bei 25-34 metų žmonės, taip pat patys vyriausi gyventojai, kuriems yra per 80 metų.
Amžiaus grupėse tarp 45-erių ir 79-erių yra pasiektas rekomenduojamas 70 proc. vakcinacijos lygis, o 65-74-erių metų amžiaus grupėse ši dalis siekia 77,8 proc.
Prie rekomenduojamos paskiepytųjų dalies artėja ir 35-44 metų gyventojų grupė, kur paskiepyta 69,3 proc. žmonių.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 58,6 proc. žmonių, tarp pilnamečių paskiepyta 69,1 proc. gyventojų.
Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 634 nauji koronaviruso atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė šeši žmonės, penktadienį skelbia Statistikos departamentas.
Mirė po du vyresnius nei 60-ies ir 80-ies metų žmones ir po vieną vyresnį nei 70-ies ir 90-ies metų žmogų. Iš jų pilnai pasiskiepijęs buvo tik vienas.
14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 283,5 atvejo, 7 dienų teigiamų diagnostinių testų dalis paaugo iki 4,8 procento.
Šalyje per praėjusią parą atlikta 7070 molekulinių (PGR) ir 7422 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 296 tūkst. 738 žmonės, iš jų tebeserga 6994: šis rodiklis per parą paaugo.
Nuo COVID-19 ligos iš viso mirė 4520 žmonių, iš jų pilnai paskiepyti buvo 24. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama 9201 mirtis.
Iš viso Lietuva yra sulaukusi beveik 4,183 mln. skiepų dozių, iš jų sunaudota beveik 2,948 mln. dozių.
Nepanaudota šiuo metu apie 1,23 mln. vakcinos dozių.
