Penktadienį tai buvo aptarta nuotoliniame susitikime su Estijos, Latvijos ir Lenkijos vidaus reikalų ministrais ir viceministrais.
„Šiuo metu neteisėtos migracijos srautai yra valdomi, tad Lietuva daugiau dėmesio skiria migrantų grąžinimui į kilmės šalis. Specialistai bendrauja su migrantais ir informuoja juos apie finansinę paramą, jeigu asmuo sutinka išvykti savo noru. O mūsų pagrindinis rūpestis – tinkamų gyvenimo sąlygų užtikrinimas artėjant šaltajam sezonui“, – sakė vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius. Iki šios savaitės pabaigos į savo kilmės šalis turėtų išvykti 20 migrantų.
Susitikime aptarti ir žmogaus teisių klausimai.
„Tarptautinės organizacijos yra klaidinamos Baltarusijos propagandos. O būtent į Baltarusiją turėtų būti nukreiptas visų dėmesys, nes ši šalis naudojasi žmonėmis kaip spaudimo įrankiu siekdama savo tikslų. Lietuva susiduria su pasekmėmis ir siekia užtikrinti tinkamas sąlygas neteisėtai atvykusiems į mūsų šalį migrantams“, – kalbėjo vidaus reikalų viceministras. Šią poziciją palaikė ir Estijos, Latvijos bei Lenkijos kolegos.
Vidaus reikalų viceministras taip pat pažymėjo, kad būtina keisti Europos Sąjungos (ES) teisės aktus.
„ES teisės aktai sienos apsaugos, migracijos ir prieglobsčio srityse turi sudaryti sąlygas Lietuvai ir kitoms ES valstybėms narėms veiksmingai reaguoti valdant neteisėtos migracijos srautus vykstant hibridiniam karui“, – teigė A. Abramavičius. Būtinybę keisti ir tobulinti ES teisės aktus parodė Lietuvos, Latvijos bei Lenkijos, susidūrusių su sąmoningai skatinamos neteisėtos migracijos reiškiniu, kuris yra tik vienas iš hibridinės agresijos elementų, patirtis. Lietuvoje teisės aktų pakeitimų imtasi nedelsiant – jie ne tik padėjo stabilizuoti situaciją, sustabdyti migracijos srautą, bet kartu užtikrino tarptautinių įsipareigojimų vykdymą, sudarant sąlygas pateikti prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose, taip pat Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose. Tačiau būtini ir ES lygmens sprendimai, kurie sudarytų teisines prielaidas atliepti iššūkius, kylančius nedemokratiniam režimui instrumentalizuojant migraciją.
Dėl neteisėtos migracijos Lietuvoje nuo liepos 2 d. paskelbta ekstremali situacija. Lietuva pasienyje padidino pareigūnų pajėgas, pasitelkia kariuomenę. Iki kitų metų rudens ketinama įrengti fizinį barjerą Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje.
Spręsdama migrantų krizę, Lietuva dvišaliu pagrindu sulaukė iš Austrijos, Estijos, Lenkijos, Slovėnijos ir Ukrainos ekspertinės pagalbos, technikos, modulinių namelių, koncertinos.
Pagal Sąjungos civilinės saugos mechanizmą Lietuva sulaukė humanitarinės pagalbos – palapinių ir modulinių namelių, lovų, antklodžių, baldų, elektros generatorių, šildytuvų ir kitokios migrantams apgyvendinti reikalingos įrangos iš 16 šalių.
Lietuvoje dirba FRONTEX, Europolo ir Europos prieglobsčio paramos biuro ekspertai, vertėjai, sienos stebėjimo pareigūnai, socialiniai darbuotojai, apklausų atlikėjai, kurie padeda sparčiau ir efektyviau įveikti migrantų krizę.
Šiemet Lietuvos ir Baltarusijos sieną neteisėtai kirto 4 140 migrantų.
