Ar nebuvo padaryta klaida?
Žygimantas Pavilionis, Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas, „Delfi TV“ laidoje „Faktai ir nuomonės“, paklaustas apie tai, ar Taivano misijos steigimas nebuvo klaida, tikino, kad tokie sprendimai tikrai nėra klaida.
„Daug kas, atsimenu, prieš trisdešimt metų klaida vadino ir nepriklausomybės paskelbimą, sakė, kad tai ekonomiškai neapsimokės. Atsimenu skambučius man iš tam tikrų verslų ryklių, kai mes derėjomės dėl laisvos prekybos su Europos Sąjunga, kas, beje, padarė poveikį, mes paėmėme šešių metų laikotarpį, kai estai paprašė nulio ir nuo to padarė milžinišką pažangą, kurią mes iki dabar kai kuriose srityse bandome pasivyti. Manau, kad tikrai klaida nepadaryta, matote, poslinkiai santykiuose su Kinija vyksta jau gerą dešimtmetį.
Gal mes tiesiog jų nelabai pastebime, nelabai domimės, bet šiuo metu formuojasi tam tikri geopolitiniai blokai, kurių kontūrus pamatysite gruodžio mėnesį Vašingtone, kai susirinks demokratijos viršūnių susirinkimas, kur bus faktiškai be diplomatinių etikečių sukviestos šalys galvoti, ką daryti su Kinija, kaip kuriame demokratines taisykles, savo verslą, standartus giname, todėl šiandien mes turime tokį solidarumą, kokio aš neatsimenu nuo stojimo į ES ir NATO laikų. Šiandien mums skambinėja patys aukščiausi Amerikos užsienio politikos strategai, kongresmenai“, – laidos pradžioje sako Ž. Pavilionis.
Paklausus Ž. Pavilionio, ar priimant tam tikrus sprendimus dėl vieno ar kito klausimo, apsvarstoma, kokios gali būti pasekmės, pašnekovas tikino, kad būtina žiūrėti į ilgalaikę perspektyvą.
„Aš šešiolika savo gyvenimo metų atidaviau Lietuvos integracijai į Vakarus. Sulaukiau ne vieno skambučio, kai man buvo sakyta, kad dar vienas žingsnis į Vakarus tau asmeniškai blogai gali baigtis, bet puikiai žinojau, kad Lietuvai įstojus į ES, mums atsivers stabili penkių šimtų, tuo metu kiek mažesnė, rinka su taisyklėmis, kur mūsų visiems verslininkams bus panaikinti muitai. Tas pats ponas Karbauskis, atsimenu, kad jis labai nenorėjo įstojimo. Žemės ūkis pildavo mums visokias žuvis ant kelių, blokuodavo. Dabar žinome, kaip džiaugiasi ūkininkai, gaudami tas tiesiogines išmokas, ir kai pradedame jas truputį karpyti, jie net priešinasi tam“, – sako politias.
Janulevičius: ekonominis aspektas, žinoma, yra juntamas
Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, laidoje svarstė, kad Kinija dabar turi dalį strateginių medžiagų, kurių nėra Europoje, tiekimo.
„Ar tai klaida, ar ne klaida – tik ateitis parodys. Aišku, kad stovint tokiai mažai šaliai priešakyje, aš atsimenu ir Islandijos pavyzdį. Tai yra labai maža šalis, kuri mus palaikė 1991 metais ir pirmoji pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Iš dalies istorija kartojasi, ratas sukasi. Aišku, taivaniečiai, būdami sąlyginai maža tauta, nors yra dešimt kartų didesni už mus, irgi to tikisi. Čia yra du aspektai. Ekonominis aspektas, žinoma, yra juntamas. Atvirai sakant, niekas negalvojo, kad tiek yra subtiekėjų iš Kinijos pusės tiekiant tam tikras žaliavas ir medžiagas.
Subtiekėjai tai yra žaliavos arba komponentai, pagrinde susiję su elektronika, puslaidininkiai, kuriuos dalinai, dalį mazgų Lietuva arba mūsų investuotojai iš Vokietijos, Norvegijos, Prancūzijos, naudoja. Daug kas investavo. Pradedant nuo farmacijos pramonės, kuri gauna dalį subkomponentų iki paprastų mažų įmonėlių, kurios surenka tam tikrus elektroninius blokus ir naudoja tam tikras dalis iš Kinijos.
Nenoriu kalbėti už kitus kolegas, bet, mano žiniomis, daugelis komponentų, ir tų pačių vaistų gamintojų, turi iki dvidešimties ar trisdešimties procentų paprastų komponentų iš Kinijos. Europa per pandemiją ne vieną kartą pažymėjo, kodėl trūko grandinės būtent farmacijoje, todėl, kad didžioji dalis farmacinių gigantų tokių pagrindinių komponentų yra gaminami Kinijoje ir mes Europoje jau seniai jų atsisakėme. Čia buvo didžiausia problema per pandemiją. Kalbant apie visą pramonę, mes daug ką užleidome ir Kinija dabar turi dalį strateginių medžiagų tiekimo“, – laidoje kalbėjo pašnekovas.
Profesorius: klaida ne atstovybės steigimas
Prof. Rimantas Rudzkis, ekonomistas, svarstė, jog tikroji priežastis, kodėl griūva Lietuvos ir Kinijos santykiai nėra atstovybės atidarymas, tai – tik pretekstas.
„Ar tai buvo klaida, pamatysime vėliau. Sunku dabar viską numatyti. Pirmiausia, atstovybės atidarymas vargu ar buvo klaida. Klausimas tik ar reikėjo ją pavadinti atstovybe Taivane, ar pavadinti, kaip dauguma šalių padarė, Taipėjaus atstovybe, o šiaip, manau, pagrindinė priežastis, dėl kurios sugedo Lietuvos santykiai su Kinija, buvo ne atstovybės atidarymas, tai buvo labiau pretekstas. Pagrindinė priežastis, kad mes nutraukiame bendradarbiavimą formatuose 17+1.
Manau, kad čia pagrinde sunervino Kiniją“, – sako profesorius.
Anot jo, šiuo metu Lietuvos politikams tiesiog smagu, kad gali pasijausti tarptautinės politikos dalimi.
„Aš nenoriu vertinti iš užsienio politikos. Žinoma, tie visi skambučiai yra malonūs, suprantu, kaip Lietuvos politikams smagu pasijusti tarptautinio lygio politikais, bet aš labiau žiūriu, kas laukia ekonomikos ir verslo“, – pridūrė jis.
Trys pagrindiniai aspektai
Paklausus, ar Lietuvai pyktis su Kinija ekonominiu požiūriu yra gerai, profesorius tikino, kad yra trys pagrindiniai aspektai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį.
„Konfrontacija tikrai nėra naudinga. Iškart pakomentuosiu, kad yra trys aspektai. Pirmiausia, eksportas. Dabartiniu metu eksportas į Kiniją yra menkas. Čia yra neigiamas aspektas labiau į ateitį, jeigu mes galvotume apie naujų rinkų paiešką ir mūsų eksporto plėtrą už penkerių, septynerių ar daugiau metų, žinoma, mes savo galimybes stipriai susiauriname.
Antras aspektas – importas. Čia jau yra reikšmingesnis Kinijos vaidmuo. Kaip ir daugeliui šalių, daugelį komplektuojančių detalių įmonės gauna iš Kinijos. Jeigu Kinija ryžtingai kaišios pagalius mums į ratus, daliai įmonių, atsiras sunkumų.
Svarbiausia, kad gali būti sutrikdomos tiekimo grandinės. O pats neigiamiausias aspektas tas, kad politika yra politika, bet verslas žiūri į verslą. Jeigu taip akivaizdžiai konfrontacijos priekyje yra su Kinija, manau, didžiajai daliai užsienio investuotojų ta šalis darysis nepatraukli. Veltis į ekonomines priešpriešas daugelis šalių nenorės. Manau, kad tai mūsų investicinį patrauklumą ilguoju laikotarpiu stipriai sumenkins. Nors galbūt aš klystu“, – sako profesorius.
Investuotojai nesirinks Lietuvos?
Anot profesoriaus, vis tik akcininkai pirmiausia reikalauja pelno, todėl kai įmonėms teks rinktis, kur investuoti, jos tikrai nenorės rizikuoti.
„Politikoje kaip šachmatuose. Yra strategija, yra taktika. Pirmiausia, ką minėjo Pavilionis, visiškai abejonių nėra, kad Lietuvos įstojimas į ES ar NATO buvo visiška sėkmė. Tikrai tuo galima džiaugtis, bet dabar žiūrime į priekį. Nepaisant to, kad politiniame lygmenyje formuojasi du atskiri blokai, Jungtinių Valstijų dominuojantis blokas, kuriam priklauso ir Lietuva politiniame lygmenyje. Kitas blokas – besigrupuojantis apie Kiniją.
Matyt, JAV ir Kinijos varžymasis dėl hegemono vaidmens pasaulyje tęsis, bet tai nereiškia, kad ekonominiame lygmenyje dings globalizacija. Tas pats vakarų pasaulis nepaprastai daug laimėjo iš globalizacijos. Paskutinius dvidešimt, trisdešimt ar net keturiasdešimt metų puikus ekonomikos augimas pasaulyje būtent buvo globalizacijos vaisius. Nemanau, kad bus panaikinta Pasaulio prekybos asociacija ar kad globalizacija visiškai atsitrauks.
Jeigu pasižiūrėsime į ekonominius ryšius ES ir kitų šalių, tai Kinija yra didesnis partneris nei Jungtinės Valstijos, jeigu kalbėtume apie tarpusavio prekybos apimtis. Kaip minėjau, pagrindinis pavojus tas, kad tada, kai mes tampame tiek matomi kaip konfliktuojantis subjektas su Kinija, užsienio investuotojams ši šalis darosi potencialiai nepatraukli. Jeigu naujam investuotojui kyla klausimas, ar plėtoti gamybą Lietuvoje, Latvijoje ar Slovakijoje, kur visos sąlygos panašios, jis tikrai nenorės rizikuoti ir rinktis Lietuvą“, – sako profesorius.
Kokia bus atomazga?
Profesorius Rudzkis, paklaustas, kaip gali baigtis šis konfliktas, tikino, kad ne Lietuva nulems baigtį, kaip plėtosis Taivano ir Kinijos konfliktas.
„Aš stebiuosi, kaip politikai sugeba išvengti aiškaus klausimo. Daug išgirdau, ką gerbiamas ponas Pavilionis yra nuveikęs, bet taip ir nesupratau, ar mėginama šiek tiek pagerinti santykius su Kinija, ar niekada nebus to. O kas liečia Taivano likimą, iš tikro, klausimas yra aštrus. Pasaulio ekspertai jį labai nagrinėja, yra modeliuojami net kariniai konfliktai dėl Taivano, ir Amerikos ekspertai kol kas negali tvirtinti, kad konfliktas pasibaigs Vakarų naudai.
Taivano likimas iš tiesų nėra aiškus. Tuo labiau žinant, kad Taivane yra maždaug rinkėjų pasidalinę penkiasdešimt ir penkiasdešimt. Dalis yra už švelnų dialogą su Kinija, kita dalis – už visišką Taivano atsiskyrimą nuo Kinijos. Kaip baigsis Taivano klausimas, aš nežinau, bet, manau, ne Lietuva nulems baigtį“, – sako profesorius.
V. Janulevičiaus teigimu, trumpasis laikotarpis gali būti skausmingiausias, kalbant apie Lietuvos ir Kinijos konfliktą.
„Tikiuosi, kad bent jau artimuoju laikotarpiu Lietuvos tonas bus kažkiek neutralus ir mes pabandytume išspręsti šiuos dalykus, nes būtent trumpasis laikotarpus ir bus skausmingiausias Lietuvos įmonėms ir verslui. Tas pats verslas išlaiko ir visą Lietuvą. Ilguoju periodu, manau, reikia stiprinti Europos pramonę, bet šiandien reikia žiūrėti, kad ta ekonominė nauda, ką kalba profesorius Rudzkis, būtų atstovėta kitų mūsų partneriškų šalių pagalba.“
