Laidos pradžioje pasiteiravus apie galimybių pasus ir ar senjorams užtenka informacijos apie juos bei kaip juos gauti, G. Makaravičienė tikino, kad informacijos labai trūksta.
„Nepakanka informacijos tikrai, bet socialinės apsaugos ministrė buvo praeitą savaitę pasikvietusi mus į pokalbį, nes mes nežinojome, ką ir kaip daryti, kur tuos pasus įsigyti. Mums paaiškino, kadangi mes dirbame pagal teritorinį principą, kiekviename rajone, kaimo vietovėse, miestuose tai nėra problema, visi pasiklausia ir tau padeda, o tolimieji rajonai neturi tos informacijos, ir mes neturėjome tos tinkamos informacijos.
Bet kada mus su ja supažindino, aš daviau komandą, pas mus kiekviename rajone yra mūsų atstovybė, išrinkti pirmininkai, kurie dirba su tais žmonėmis ir pasibaigus ūkiniams metams, jie mums teikia ataskaitas už finansinę ir ūkinę veiklą. Tarkime, Vilniuje yra dvidešimt viena seniūnija ir yra tiek pat mūsų atstovybių, kur tame rajone gyvena mūsų asociacijos nariai ir jie dirba. O mes tik praėjusią savaitę pradėjome aiškinti žmonėms – meluoti juk nesinori, nes mes patys nežinojome“, – laidoje sakė moteris.
Įvertino vakcinacijos procesus
Jos teigimu, pritrūko ir pastangų, kad žmonės būtų nuvežti paskiepyti.
Visos priemonės, kurios prieinamos, yra geros. Aš kėliau klausimą, kodėl visus surenkate ir nuvežate į rinkimus, kodėl negalima žmonių vežti ir vakcinuoti. Atsakė, kad nėra transporto, nors stovi mokykliniai autobusiukai. Tai buvo dar praėjusį rudenį kalbama. O vaistinėse – labai gerai, nes mūsų žmonės dažnai eina į vaistines, daug perka vaistų ir jiems nuo namų arti, bet visos priemonės yra geros, kurios prieinamos“, – tikina pašnekovė.
Žinoma, kaip pastebi senjorų atstovė, sunkiausia yra atokiose vietovėse, vienkiemiuose.
„Tas vietoves labai gerai žino merai, jie yra labai nusiteikę padėti, seniūnai seniūnijose. Jie kalba su žmonėmis, padeda, aš taip pat kalbuosi su žmonėmis – svarbu, kad jie nebūtų nežinioje, nes kaimuose dauguma vienišų žmonių gyvena, vaikai palikę ne dėl gero gyvenimo.“
Paklausus, kaip vertina siūlymus skatinti žmones vakcinuotis, tarkime, piniginėmis išmokomis, G. Makaravičienė tikino, kad didžioji dalis senjorų jau pasiskiepijo.
„Galima sakyti, kad beveik visi [senjorai] pasiskiepiję. Tik mūsų amžiuje yra labai daug visokių pašalinių ligų, dėl kurių kartais žmonės negali skiepytis <...>. Yra alergijų, bronchinė astma, kraujotakos sutrikimų, todėl negali. Šį klausimą spręsti galėtų padėti šeimos gydytojai ir tartis reiktų su šeimos gydytoju, nes žmonės nežino, ką daryti, o ligos istorijoje yra viskas parašyta. Jei žmogus negali skiepytis ir rizikuoja, tai pavojingas dalykas. Žinau, kad nelengva patekti pas šeimos gydytojus, bet jie konsultuoja.“
Sulaukė kvietimų iš mitinguotojų
Paklausus, kaip vertina praėjusį mitingą ir riaušes, senjorų atstovė akcentuoja, kad žmonių teisės yra labai svarbios, tačiau apie jas reikia kalbėti ir jas ginti civilizuotu būdu.
„Aš esu labai prieš visokius... Žinoma, žmonės turi teisę reikalauti savo teisių, privalo, jeigu trukdo gyventi, tas taip, bet reikia spręsti civilizuotu, teisiniu būdu, o ne padėti kartuves. Į ką panašu tie dalykai? Ir labai bjaurus dalykas, kai ten atvažiavo... Kad ir kokie jie ten būtų, su tomis dujomis pradėjo purkšti. Ar nebuvo galima kitaip išspręsti šito klausimo? Kodėl tai atsirado? Tai nekilo per vieną dieną, tai brendo. Kai išgirdau per televiziją saugumo vadovo komentarus, jis sakė, kad mes buvome pranešę dar vasario mėnesį, jog bręsta nemalonumai, bet niekas nereagavo gal dėl tos baisios ligos, dėl koronos. Taip pat pradėta atvežti pabėgėlius, gal nesureagavo ar nespėjo, bet geriausia būtų, kad jau nustotų mūsų vadai kištis į svetimų valstybių reikalus, reikia žiūrėti savo žmonių, tokia maža valstybė, ką jie išmokys, kaip gyventi reikia? Susipyko jau su visais, su kinais susipyko.“
Paklausus, ar buvo gautas kvietimas, kad gal ir senjorai galėtų prisijungti, pašnekovė tai patvirtino.
„Buvo. Labai daug kvietimų. Pasakiau, kad šį reikalą reikia spręsti civilizuotai, ir senjorų, jeigu jie nori, visų nesustabdysiu, bet eiti ten ir rėkauti yra žema. Man būtų gėda ten rėkauti ir stovėti. Niekada nėjau ir neisiu.“
Paklausus, kokios yra didžiausios senjorų problemos, moteris įvardijo kainas.
„Didelė bėda, kad niekas nestabdo kainų kėlėjų, jų norų. Mes kreipėmės, kai kėlė tas šildymo kainas, dujų, elektros, kodėl nepasidomėjo, kokie jų pelnai. Yra daug pensininkų, kuriems, kai sumoka už visas paslaugas ir vaistų nusiperka, o be jų gyventi negali, mėnesiui lieka iki šimto eurų, tai dar gerai, kad tiek lieka, dar ir septyniasdešimt lieka. Kaip išgyventi su tokiomis pensijomis pas mus? Dabar didžiausia bėda yra kainos ir girdžiu, kad Vyriausybė nesikiš į rinkodarą. Kaip galima taip sakyti. Vadinasi, tie vargšeliai mokės mokesčius, o jie darys sau pelnus ir dividendus. Kai pasižiūrėjau jų pelnus, aš pasibaisėjau.“
„Pas mus daug inteligentų, protingų ir išsilavinusių žmonių. Ne tik duonos, aliejaus ir pieno reikia mums. Mes norime nueiti į teatrą, koncertą. Žinoma, aš rašau raštus, tad mums žemesnėmis kainomis parduoda ir kai kurie nueina, bet kai kurie negali nueiti“, – sakė G. Makaravičienė.
