„Išskyrėme problematiškiausias sritis, kurios kelia daugiausiai abejonių ir gali iš esmės pakeisti rinkimų organizavimą, rinkimų komitetų veiklą padarant neįmanomą, o partijų finansavimo skaidrumą sugrąžinti dešimtmečiais atgal, kai buvo leidžiamas juridinių asmenų, verslo struktūrų, finansavimas. Šiems dalykams negalime pritarti – jie nė iš tolo nėra panašūs į demokratijos ir skaidrumo siekį“, – sako LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

LVŽS Tarybos parengtame dokumente pasisakoma dėl draudimo rinkimų komitetų pavadinimuose naudoti vardus ir pavardes, kitų juridinių asmenų pavadinimus ir prievolės komitetui registruotis kaip juridiniam asmeniui. LVŽS Taryba atkreipia dėmesį, kad Konstitucinis Teismas savo 2007 m. vasario 9 d nutarime yra konstatavęs, kad nors sąvokos „politinė partija“ ir „politinė organizacija“ yra artimos, jos nėra tapačios. Dėl to šių subjektų reguliavimas negali būti identiškas, taip sutapatinant partijas ir rinkimų komitetus bei komitetų veiklą apsunkinant ar net padarant neįmanomą. Tas pasakytina ir apie prievolę komitetui iš anksto registruotis kaip juridiniam asmeniui, iš esmės įteisinant nuolatinę privalomą asmenų priklausomybę komitetams, nors jie, pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, tėra asmenų susibūrimai, įgalinantys partijoms nepriklausančius asmenis dalyvauti konkrečiuose rinkimuose, kuriuose įtvirtinta tik proporcinė rinkimų sistema.

LVŽS pažymi, kad draudimas vartoti konkretaus asmens vardą ir pavardę komiteto pavadinime nepatektų į Konstitucinio Teismo legitimiais pripažįstamų ribojimų sąrašą, nes vardas ir pavardė, panaudoti pavadinime, nekelia grėsmės nei konstitucinei santvarkai, nei visuomenės dorovei, nei kursto kokią nors neapykantą ar diskriminuoja.

LVŽS Taryba skeptiškai įvertino ir darbo grupės Seime bandymą nustatyti skolos limitą. Šiuo metu politinės kampanijos dalyvis, nors ir turi limitus kiek gali aukoti savo kampanijai, gali turėti skolą po rinkimų, kurią privalo apmokėti iš savo asmeninių lėšų. Jos nėra ribojamos. Darbo grupė siūlo nustatyti skolos limitą ir jį susieti su kandidatui leidžiama paaukoti suma savo rinkimų kampanijai.

LVŽS Tarybos manymu, toks reguliavimas ribotų pasyviąją rinkimų teisę, apsunkintų dalyvavimo rinkimuose galimybes subjektams, kurie neturi sukaupę pakankamai lėšų iš anksto, mažintų politinę konkurenciją. Politinės kampanijos dalyviai fiziniai asmenys teikia turto ir pajamų deklaracijas, juridinių asmenų finansai taip pat yra gana išviešinti, to visiškai užtenka skolos skaidrumui užtikrinti ir visuomenei bei kompetentingoms institucijoms įvertinti, ar subjektas turėjo galimybę skaidriai apsimokėti išlaidas savo lėšomis.

Taryba siūlo darbo grupei Seime išklausyti ne tik LRT, bet ir kitų žiniasklaidos priemonių nuomonę dėl rinkimų reklamos ir rinkimams skirtų diskusijų laidų, o nacionalinis transliuotojas, finansuojamas iš valstybės biudžeto, turėtų įsipareigoti atlikti ir visuomeninę funkciją – vienodai teikti informaciją apie visus kandidatus. Dėl to LVŽS Tarybai yra nepriimtini LRT pasiūlymai, kuriais siekiama diskriminuoti regionuose savivaldos rinkimuose dalyvaujančius kandidatus (pvz., LRT pasiūlymas LRT eteryje rengti tik trijų didžiųjų miestų merų rinkiminius debatus).

Taryba pasisakė ir internetinio balsavimo klausimu. TS–LKD siūlo įteisinti internetinį balsavimą ir pirmą kartą jį organizuoti 2024 m. Europos Parlamento ir Prezidento rinkimuose, vėliau 2024 m. Seimo rinkimuose, kuriuose būtų leidžiamas internetinis balsavimas lietuviams gyvenantiems užsienyje. LVŽS Taryba atkreipia dėmesį, kad internetinis balsavimas, dėl abejonių jo saugumu ir nuogąstavimų, kad nedraugiškos valstybės gali paveikti rinkimų rezultatus, yra mažai paplitęs Europoje. Dėl to nepritaria internetinio balsavimo įteisininimui bei skubotam panaudojimui artimiausiuose rinkimuose. Būtų labai rizikinga neišbandytas (pvz., vietos savivaldos rinkimuose) internetinio balsavimo sistemas naudoti nacionaliniuose rinkimuose, nes bet koks techninis nesklandumas jei ir nelemtų rinkimų legitimumo, tai visuomenėje keltų didžiules abejones rinkimų rezultatais bei nepasitikėjimą.

Ypač kritiškai įvertintas ir Seimo darbo grupės siūlymas steigti partijų analitinius centrus (angl. think tank).

„Manytume, kad partijos ir dabar turi visas galimybes gauti analitikų paslaugas. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, su rinkimais susijusių paslaugų įsigijimui nėra netgi reikalingi viešieji pirkimai. Dėl to, jei siekiama vien analitikų indėlio į partijų veiklą, centrų steigimas nėra tikslingas. Priešingai, tokių centrų ar institutų finansavimas keltų didelių skaidrumo problemų, ypač jei finansavimas būtų vykdomas per kitas ES šalyse įsisteigusias partijas ar fondus, kurie gauna ne tik fizinių, bet ir juridinių, įmokas.

Lietuvoje turėjome pakankamai pavyzdžių, kaip į su partijomis siejamų institutų sąskaitas pasiekdavo juridinių asmenų įmokos, galimai mokėtos kaip kyšiai už tiems juridiniams asmenims naudingą politinę veiklą. Antai, Seimo narys Šarūnui Gustainiui yra pareikšti kaltinimai jam ėmus užslėptą kyšį iš koncerno „MG Baltic“ mainais už Vartojimo kredito įstatymo pataisas. Prokuratūra kaip kyšį traktuoja koncerno paramą Š. Gustainio įkurtai viešajai įstaigai „Taikomosios politikos institutas“. Duodamas parodymus teisme buvęs politikas teigė, kad „MG Baltic“ paramą institutui teikė nuo 2010-ųjų, o „MG Baltic Media“ 2015-aisiais skirti 8700 eurų buvo „paskutinė kada nors Taikomosios politikos institutui skirta parama“. Vyriausioji rinkimų komisija yra pripažinusi, kad „Taikomosios politikos instituto“ 2016-ųjų sausį-balandį organizuoti mokymai „Ready to Win„, kuriuose didžiausią mokymų dalyvių dalį sudarė Liberalų sąjūdžio nariai, buvo daugiau nei 45 tūkst. eurų vertės nepiniginė auka šiai partijai“, – rašoma LVŽS Tarybos patvirtintame dokumente.

R. Karbauskis kritiškai vertina ir darbo grupės Seime veiklos organizavimą. Nors Seimo nariai neturi atostogų, vasaros metu darbo grupė Seime visiškai nedirbo, partijoms susipažinti buvo pateiktas tik idėjų kratinys lentelės pavidalu, kurį LVŽS Tarybai ir teko vertinti.

„Tik vasaros pabaigoje, šią savaitę, mus pasiekė už darbo grupės ribų parengtas rinkimų kodeksas jau teisės akto pavidalu. Beveik 173 puslapių apimančiam teisės aktui partijos ir jų atstovai Seimo darbo grupėje įvertinti gavo vos savaitę laiko. Susidaro įspūdis, kad dabar skubama, partijoms nepaliekant laiko paties projekto svarstymui, ir tarimasis bei šnekėjimasis dėl rinkimų sistemos pokyčius tampa formaliu, nes per tokį trumpą laiką yra ne tik kad neįmanoma teisės akto išsamiai išanalizuoti, bet ir sušaukti partijų organų ir pateikti pasiūlymus“, – pažymi LVŽS pirmininkas R. Karbauskis.