Bet ne vienas – linkėjimus perdavė ir kartu su D. Antanaičiu iki gyvos galvos įkalintas kitas Dembavoje šaltakraujišką nusikaltimą įvykdęs nuteistasis Julius Jakubaitis.

Tokios aplinkybės paaiškėjo teismui išnagrinėjus jau 40 kartą nuteisto 41 metų klaipėdiečio Mariaus Bumblio baudžiamąją bylą – jis buvo nuteistas dėl to, kad iš Marijampolės pataisos namų išsiuntė Šiaulių tardymo izoliatoriuje įkalintam D. Antanaičiui skirtą psichotropinių medžiagų siuntą.

Už šį nusikaltimą teismas M. Bumbliui skyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau ją subendrino su kitais anksčiau jam paskelbtais nuosprendžiais ir paskelbė, kad kalinys turės kalėti 25 metus.

Iš įkalinimo įstaigos M. Bumblys išsiuntė ne mažiau kaip 0,0058 g gryno sintetinio kanabinoido MDMB-4en-PINACA. Šias psichotropines medžiagas pareigūnai surado, kai patikrino D. Antanaičiui atsiųstą laišką.

Resocializacijos skyriaus specialistė, kuri ir aptiko psichotropines medžiagas, sakė, kad prieš įteikdama laiškus nuteistiesiems, juos patikrina, neskaitydama ir necenzūruodama laiškų turinio, tačiau turi įsitikinti, kad voke nėra daiktų ir reikmenų, kuriuos nuteistiesiems draudžiama turėti.

„Tądien nuėjau įteikti keturis laiškus nuteistajam iki gyvos galvos D. Antanaičiui, – pasakojo pareigūnė. – Atidariusi kameros durų langelį, pakviečiau nuteistąjį atsiimti laiškų, kuriuos jo akivaizdoje atplėšiau. Vienas vokas sukėlė įtarimą – jame buvo įdėtas kitas perlenktas vokas, kurio šonai buvo dalinai suklijuoti. Praplėšusi voką šonuose pamačiau, kad yra priklijuotos dvi baltos spalvos popieriaus juostelės.“

Įtarimų sukėlė ir kitas vokas, kurį nuteistajam siuntė kitas kalinys, todėl šių laiškų D. Antanaitis negavo, o pareigūnė surašė tarnybinius pranešimus ir apie tai pranešė įkalinimo įstaigos vadovybei bei Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnams.

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad viename vokų, kurį D. Antanaičiui siuntė Marijampolėje kalintis M. Bumblys, buvo paslėptos psichotropinės medžiagos.

Julius Jakubaitis ir Deividas Antanaitis
Baudžiamojon atsakomybėn dėl psichotropinių medžiagų išsiuntimo patrauktas M. Bumblys tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu pripažino kaltę. Jis sakė, kad įkalinimo įstaigoje gavo lapelį psichotropinės medžiagos, vadinamos „spaisu“. Iš ko gavo, nesakė: „Pataisos namuose narkotinių ir psichotropinių medžiagų yra pakankamai ir bet kada galima įsigyti.“

Kalinys sakė, kad pataisos namuose bausmę atlieka griežčiausiomis kalėjimo režimo sąlygomis.

„Dėl to jaučiu psichologinį spaudimą, sąlygos yra sudėtingos, todėl savo reikmėms buvau įgijęs lapelį sintetinio kanabinoido – ketinau pats jį suvartoti, – M. Bumblys tikino, kad nėra priklausomas nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tačiau norėdamas atsipalaiduoti kartais jų parūko. – Aš pažinojau nuteistąjį D. Antanaitį, kuris anksčiau taip pat kalėjo Marijampolėje, bet vėliau buvo perkeltas į Šiaulius atlikti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Kai jis išvyko, mes susirašinėjome laiškais, todėl kartą, norėdamas D. Antanaitį nustebinti ir perduoti linkėjimus nuo kartu bausmę atlikusių nuteistųjų, sugalvojau jam nusiųsti du „spaiso“ dūmus. Norėjau, kad jis atsipalaiduotų, nes puikiai suprantu, jog kalėti iki gyvos galvos yra sunku.“

Kalinys pažymėjo, kad D. Antanaitis jo neprašė atsiųsti psichotropinių medžiagų, esą jis net nežinojo, jog jam yra ruošiamas toks siurprizas.

„Tuo metu nepagalvojau, kad tai yra psichotropinių medžiagų platinimas, tiesiog norėjau padėti žmogui, todėl D. Antanaičiui parašiau laišką ir perdaviau linkėjimus nuo J. Jakubaičio, kuris irgi yra nuteistas kalėti iki gyvos galvos, jie abu kalėjo vienoje kameroje, – sakė M. Bumblys. – Laiške parašiau, kad ir J. Jakubaitis prisideda prie laiško – norėjau, kad D. Antanaitis suprastų, jog ne aš vienas, bet ir kiti nuteistieji jam siunčia linkėjimus.“

M. Bumblys sakė, kad į voko pakraščius įdėjo po juostelę su „spaisu“ ir užklijavo: „Tikėjausi, kad įteikiant laišką psichotropinių medžiagų pareigūnai nepastebės, bet žinojau, kad D. Antanaitis jas suras, nes nuteistieji detaliai patikrina gautas siuntas, be to apie „spaisą“ su juo buvau kalbėjęs tuo metu, kai šis atliko bausmę Marijampolės pataisos namuose.“

Psichotropines medžiagas žudikui išsiuntęs kalinys pabrėžė, kad kitas Dembavos budelis J. Jakubaitis esą apie tai nieko nežinojo.

„Laišką išsiunčiau savo vardu, tik nuo J. Jakubaičio perdaviau bendrus linkėjimus“, – tikino jis.

M. Bumblys yra teistas už įvairius nusikaltimus, 2001 m. Klaipėdos apygardos teismas jį teisė jau penktą kartą ir tada pripažino kaltu dėl tyčinio nužudymo – tuo metu dar Plungės rajone gyvenęs aštuoniolikmetis įsiveržė į 95 metų pensininkės namus, kur senutę daužė gelžgaliu, spardė, badė peiliu. Išeidamas nusikaltėlis pagrobė pas pensininkę rastus pinigus, o jos kūną paslėpė dauboje po sendaikčiais.

Kitus nusikaltimus, dėl kurių jis buvo nuteistas net 35 kartus, M. Bumblys padarė kalėdamas įkalinimo įstaigose – jis buvo teistas ir dėl narkotinių medžiagų laikymo ir platinimo, taip pat dėl grasinimo nužudyti, sukčiavimo ir neteisėto disponavimo svetimomis mokėjimo kortelėmis.

Asociatyvi nuotrauka
Tuo metu Panevėžio rajono gyventojas D. Antanaitis ir panevėžietis J. Jakubaitis dar 2015 m. buvo nuteisti už 2013 m. rugsėjo 21 d. įvykdytą septyniolikmetės išžaginimą ir nužudymą, bandant nuslėpti kitą nusikaltimą – uždarę į automobilio bagažinę ją gyvą sudegino. Jie taip pat pripažinti pavojingais recidyvistais.

Teismas yra konstatavęs, kad vyrai nusikalto veikdami bendrininkų grupe ir būdami apsvaigę nuo alkoholio ir narkotinių bei psichotropinių medžiagų. Iš abiejų kaltinamųjų teismas priteisė nužudytos merginos artimiesiems daugiau kaip 100 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.

Bylos duomenimis, nusikaltimas įvykdytas ankstų rytą, apie 6 val. J. Jakubaitis ir D. Antanaitis, būdami apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų, važiuodami J. Jakubaičio brolio automobiliu „Volkswagen Passat“, Panevėžyje, Aukštaičių gatvės gale esančioje autobusų stotelėje pamatė nepažįstamą merginą – nepilnametę Dembavos kaimo gyventoją.

Kaltinamieji jėga įsisodino nepilnametę į J. Jakubaičio vairuojamą automobilį ir ėmė vežioti ją po Panevėžį, Dembavos kaimo apylinkes.

Prokuratūra teismui pateikė duomenis, kad apie 6 val. 15 min. pagrobėjai nusivežė merginą į nuošalią vietą prie Nevėžio upės. Ten, grasindami bei smurtaudami, ir taip atimdami nukentėjusiajai galimybę priešintis, prieš jos valią lytiškai su ja santykiavo. Vėliau nusikaltėliai auką įmetė į automobilio bagažinę ir išvažiavo.

Vežama automobilio bagažinėje nepilnametė sugebėjo pagrobėjų nepastebėtu savo mobiliojo ryšio telefonu kelis kartus paskambinti į Bendrąjį pagalbos centrą (BPC). Ji paaiškino buvusi pagrobta, išprievartauta ir kažkur vežama bagažinėje. Išsigandusi mergina prašė pagalbos, nes ją vežantys asmenys ketina ją nuskandinti.

Nors ant kojų buvo sukelti visi tą naktį Panevėžyje budėję policijos ekipažai, jiems nepavyko surasti žalios spalvos automobilio, kuriuo buvo vežama nepilnametė, o BPC nesugebėjo nustatyti merginos buvimo vietos pagal jos mobiliojo telefono signalus. Minėtas automobilis miškelyje netoli Velžio seniūnijos Keravos kaimo buvo surastas tik po poros valandų.

Pro šalį važiavusi moteris pamatė nuošaliame miško keliuke degantį automobilį ir pranešė pareigūnams. Sudegusio automobilio bagažinėje buvo rasti nepilnametės palaikai. Ji žuvo dusdama nuo dūmų ir ugnies sukelto karščio, patirdama dideles fizines ir dvasines kančias.

Tą pačią popietę kriminalistai skirtingose vietose netoli Panevėžio sulaikė du įtariamuosius. D. Antanaitis teistas 6 kartus, o J. Jakubaitis – 2 kartus (dar 2 teistumai išnykę). Ikiteisminio tyrimo metu jie kaltę vertė vienas kitam.

„Kaltinamieji taip ir nepaaiškino, dėl kokių motyvų nusprendė nužudyti nepilnametę. Manome, kad taip jie greičiausiai bandė paslėpti kitus nusikaltimus – neteisėtą laisvės atėmimą ir išžaginimą. Nors abu teisiamieji ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme savo kaltę dėl šio brutalaus nusikaltimo neigė, teisėsaugos pareigūnai padarė viską, kad jų nusikalstamos veikos būtų patvirtintos nepaneigiamais įrodymais. Tam buvo atlikta net 20 specialių tyrimų. Šis didelės apimties ikiteisminis tyrimas buvo atliktas per gana trumpą – 9 mėnesių – laikotarpį“, – yra sakęs valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras Donatas Skrebiškis.

2020 m. birželį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine ir neskundžiama nutartimi nusprendė, jog valstybė turi atlyginti 250 tūkst. eurų dydžio žalą dėl kančios, kurią patyrė žiauriai nužudyta mergina. Teismas konstatavo, kad valstybinės institucijos neįgyvendino teisės aktais numatytų veiksmų, kurie būtų leidę nustatyti į BPC skambinusios merginos buvimo vietą ir taip padėję išvengti tragedijos. Taip pat šiuo sprendimu įtvirtinta nuostata, kad žalą dėl neteisėtų valstybės veiksmų ar neveikimo galima priteisti ir po mirties. Nužudytosios merginos žalą paveldėjo jos motina.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (447)