Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas informavo, kad dabar yra dešimta diena, kai buvo pradėta vykdyti operacija. Penkias dienas užtruko planavimas, penkios dienos jos vykdymas.
„Tuo metu, kai buvo planuojama, pradiniai skaičiai buvo šiek tiek kitokie – buvo 24 vertėjai su šeimomis, iš viso 113 žmonių. Mes tą sąrašą komunikavome su visais mūsų sąjungininkais ir partneriais pirmomis dienomis dar vildamiesi, kad bus galima gauti tiesioginę paramą iš jų – ten Kabule mums nesant“, - kalbėjo A. Anušauskas.
Pasak ministro, galiausiai pasirodė, kad tai yra misija neįmanoma, nes buvo aiškiai pasakyta, kad galima išgabenti, tačiau poreikis evakuoti žmones yra gerokai didesnis negu galimybės, ir reikia žmonių, kurie dirbtų ant žemės. Tai yra surinktų, atrinktų, patikrintų, įlaipintų, atliktų visus likusius labai svarbius darbus.
„Tomis dienomis buvo intensyvios konsultacijos su partneriais, ir didelę pagalbą suteikė Vokietija, kuri surado galimybę nugabenti mūsų „Kabulo vienuoliktuką“ tiesiai į operacinę vietą.
Kai vyksta toks karių gabenimas iš kitos valstybės teritorijos, iškyla daug iššūkių. Vienas dalykas, kad kariai buvo su ginkluote, tai reikėjo gauti leidimus iš tranzitinių valstybių. Tas buvo daroma diplomatiniais kanalais. (…) Pavyzdžiui, ambasadorius Maskvoje E. Bajarūnas tarėsi su Uzbekija, kad leistų mūsų kariams tranzitu (…) persikrauti ir galiausiai patekti į Kabulą“, - pasakojo A. Anušauskas.
Pasak ministro, vykdant šią operaciją buvo pasiekti susitarimai su Vokietija, Danija, Ukraina, Lenkija, kalbėta Švedija, Prancūzija.
„Mūsų „Kabulo vienuoliktukas“ operacijos vietą pasiekė rugpjūčio 22 dieną, 11.15 val. Nuo tada prasidėjo penkias dienas trukusi operacija“, - sakė A. Anušauskas.
Ministras teigė, kad Lietuva galiausiai sustojo ties Lenkijos teikiama parama, kadangi tai buvo patogiausia logistiškai.
„Lenkijos parama buvo sutarta ir aukščiausiu lygiu. Kijeve prezidentai sutarė, kad ji bus suteikta. Kitų šalių numatomas paramas (…) mes laikėme atsargoje“, - sakė A. Anušauskas.
Ministras pasakojo, kad evakuacijos procesas jau yra į pabaigą.
„Paskutinis lėktuvas bus už kažkur dviejų valandų. Jam nusileidus bus galima pasakyti, kad - visi 176 žmonės (aš neskaičiuoju vairuotojo su šeima, nes jie kitu keliu buvo evakuoti). Tai yra 34 šeimos, 82 vaikai, iš jų yra devyni kūdikiai. Yra 45 moterys – iš jų septynios yra nėščiosios. Tai yra žmonės, kurių gyvybėms grėsė pavojus“, - sakė A. Anušauskas.
Jis paaiškino, kad Vyriausybė numatė lėšų užtikrinti šių asmenų būtiniesiems poreikiams. Kartu ministras teigė, kad į šį procesą galėtų įsitraukti ir visuomenė. Tie žmonės šiuo metu yra šiuo metu apgyvendinti Raseiniuose.
„Kas jų laukia toliau? Jų laukia kol kas karantinas, apklausos, migracijos procedūros, ir galiausiai statuso suteikimas“, - teigė A. Anušauskas.
Kariai grįš penktadienį
Gynybos štabo brigados generolas Mindaugas Steponavičius papasakojo apie pačią operaciją.
„Tai yra pirma ir unikali tokia operacija, kada mūsų Lietuvos kariuomenės kariai evakavo civilius iš krizės regiono. (…) Šeštadienį evakuacijos grupė, vienuolika karių, paliko Lietuvą.
22 dieną pradėjome savo veiksmus Kabulo oro uoste. Ir, kaip puikiai žinote, 25 dieną atgabentos pirmos dvi grupės. Šiandien grįžo dar penkiasdešimt žmonių grupė, ir laukiame paskutinės grupės iš Afganistano su afganistaniečiais, kurie padėjo mums, vykdant operacijas Afganistane“, - pasakojo M. Steponavičius.
Pasak brigados generolo, esminė ir pagrindinė operacijos dalis yra baigta.
„Belieka, kad kariai sugrįžtų į Lietuvą. Šiandien kariai turėtų palikti Afganistano žemę, Kabulo oro uostą, ir rytoj tikimės grupės sugrįžimo į Lietuvą. Noriu padėkoti grupei už puikiai atliktą darbą, ir nematomiems kariams, kurie planavo, organizavo grupės veiksmus, (…) diplomatinei tarnybai, kuri padėjo užtikrinti operacijos įvykdymą“, - sakė M. Steponavičius.
Ministras patikslino, kad mūsų kariai dabar yra Kabulo oro uoste, karinėje bazėje.
„Jie jau ruošiasi evakuacijai, kuri bus įvykdyta artimiausiomis valandomis“, - sakė A. Anušauskas.
Situacija nebuvo tokia paprasta
Gynybos štabo brigados generolas pasakojo, kad, vykdant šią operaciją, buvo dirbama komandoje su sąjungininkais, kurie buvo tuo metu oro uoste.
„Buvo koordinaciniai susitikimai, kada kariai dalindavosi informacija. Buvo nurodomos vietos, kur atvykti Afganistano piliečiams, kada bus atidaromi vartai, kada turime juos pasitikti, įleisti“, - sakė M. Steponavičius.
Pasak ministro, didžioji dalis evakuojamų afganų buvo Kabule.
„Bet buvo buvusių ir už Kabulo ribų. Tomis dienomis jie sugebėjo patekti ten, iš kur juos buvo galima surinkti“, - teigė A. Anušauskas.
Jis teigė, kad situacija išties nebuvo tokia paprasta, nepaisant susitarimų, kad Talibanas netrukdys evakuacijai, įtampos buvo.
„Mūsų kariai atvykę į vietą gavo angarą, turėjo susirasti transporto priemones, lenkai, matyt ir kiti, talkino. Tos transporto priemonės pažymėtos gražiai Gedimino stulpais kaip atpažinimo ženklas lietuvių, žinomas matyt ir vertėjams, kad juos būtų galima surasti, ir jie pamatytų tuos karius“, - sakė A. Anušauskas.
Ministras paskaitė rugpjūčio 16 d. surašytą rekomendaciją, apibūdinančią situaciją: „šiuo metu oro uoste yra tūkstančiai žmonių, kurie laukia evakuacijos. Pagrindinė problema išlieka galimybė vertėjams patekti į oro uosto teritoriją. Visais kanalais bandome kalbėtis, bet kol kas nelabai sėkmingai. Panašu, jei šio klausimo nepakelsime į aukščiausią politinį lygį, greito rezultato nebus“.
Dėl to, pasak ministro, buvo komunikuojama įvairiausiais lygiais, kad operacija apskritai įvyktų.
„Keitėsi laikai, partneriai, maršrutai – tiek pirmyn, tiek atgal, kol galiausiai įvyko tai, ką dabar jau visi žino“, - sakė A. Anušauskas.
Ministras teigė, kad karius spaudė laikas.
„Kai mes planavome ir pradėjome operaciją, suplanavome ir siuntėme grupę, gebančią savarankiškai veikti ir išsilaikyti dešimt dienų. Bet jau pakeliui į Kabulą paaiškėjo, kad tas laikas trumpėja dvigubai, kad viską reikės padaryti per penkias dienas. Tas ir buvo padaryta“, - sakė A. Anušauskas.
„Spartan'ą“ panaudoti svarstė, bet tos minties atsisakė
Ministras patvirtino, kad buvo svarstoma ir galimybė panaudoti šiai operaciją Lietuvos turimą „Spartan'ą“.
„Bet galiausiai paaiškėjo, kad „Spartan'ui“, norint greitai nuskristi, reikalingas kuro papildymas. Kuro papildymas Kabule negarantuojamas. Buvo aiškiai pasakyta, kad jo tiesiog nebus.
„Spartan'o“ keliamoji galia yra trys tonos. Galima apie trisdešimt, galbūt šiek daugiau, jeigu tai yra vaikai, žmonių susodinti. Bet, norint turėti papildomai kuro, reikėtų tas vietas panaudoti kuro talpoms, tai dar skaičius sumažėja. Tada visa ta operacija išsitemptų – galbūt per dešimt dienų ją būtų įmanoma įvykdyti, bet ne per tą gerokai sutrumpėjusį laiką“, - pasakojo A. Anušauskas.
Dėl to, pasak ministro, buvo priimtas sprendimas tartis su partneriais, kažkuriai operacijos daliai panaudojant „Spartan'ą“.
„Tai yra, jeigu kažkur arčiau iš Vilniaus galima nuskristi, - ar tai būtų Tbilisis, (…) arba kažkur kitur Europoje“, - sakė A. Anušauskas.
Atsakė į klausimą, kur Lietuva buvo anksčiau
Paklaustas, kodėl tiek ilgai užtruko procesas pasirengti gelbėjimo operacijai, ministras aiškino, kad „pas mus migracijos procedūros yra ne tokios paprastos“.
„Liepos mėnesį, kaip žinia, buvo pakeistas Migracijos įstatymas, ir procedūros buvo gerokai sutrumpintos. Jos iki tol buvo ištęstos. Todėl tuo metu, kai dar buvo svarstomos procedūros, situacija Afganistane (teikė mums informaciją pakankamai detalią sąjungininkai, nes mes patys Afganistaną buvome palikę birželio viduryje (...)) buvo kitokia.
Tai yra klausimas visoms pasaulio valstybėms, kurios dalyvavo operacijoje Afganistane, kodėl jos nenumatė. Nenumatė, nes matyt ne viską buvo galima numatyti, ir žvalgybai pamatyti tuos judesius, kas vyko Afganistano kariuomenėje. Spėju, kad būtent dėl to, kritus Kabului, buvo priimami greiti sprendimai“, - aiškino A. Anušauskas.
Pasak ministro, kritus Kabului rugpjūčio 15 dieną, kitą dieną susirinko vyriausybinė migracijos komisija, ir nutarė iki dviejų šimtų gabenti į Lietuvą.
„Dar nebuvo pabaigtos migracijos procedūros, jos buvo atliekamos ir Kabule, turime įrodymus, nuotraukas, kai buvo įteikiami keliavimo dokumentai. Nes mūsų partnerės šalys reikalavo, kad kelionės dokumentai būtų sutvarkyti. Visas procesas Kabule užtruko penkias dienas“, - sakė A. Anušauskas.
