Skelbiama, kad praėjusią savaitę užfiksuota trečdaliu daugiau COVID-19 protrūkių. Situacija prastėja gamybos sektoriuje, daugėja atvejų ugdymo įstaigose.
Imunologė Aurelija Žvirblienė laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ antradienį sakė, kad jau dabar matome ketvirtosios pandemijos bangos pradžią.
„Tas atvejų augimas nėra dramatiškas. Dabar netgi galima sakyti, kad sustojo ir hospitalizacijų skaičiai kol kas nėra labai grėsmingi. Tikėtina, kad ta banga gal ir nebus tokia baisi, kaip buvo praeitą žiemą ir rudenį“, – sakė A. Žvirblienė.
Vilniaus universiteto profesorės teigimu, vakcinos veikia, o tai įrodo iškalbinga statistika.
„Vakcinos veikia prieš delta atmainą, nors ir šiek tiek prasčiau nei prieš pradinį viruso variantą. Taip pat tikėtina, kad persirgę asmenys turi pakankamai gerą imunitetą prieš delta atmainą“, – atkreipė dėmesį ekspertė.
A. Žvirblienė pasakojo, kad istorija rodo, jog pandemijos bangos yra susijusios su viruso atmainų atsiradimu.
„Tos pandemijos bangos kaip tik yra susijusios su naujų viruso variantų atsiradimu. Taip buvo, pavyzdžiui, ir per gripo pandemiją prieš 100 metų, kai labai pakitęs gripo virusas vis sukeldavo antrą, trečią bangą, kol galų gale tos bangos išsikvėpė, nes tiesiog didelė dalis žmonių persirgo. Dabar mes turime ginklą – vakciną ir tikėtina, kad tai kartu su persirgimu sumažins bangavimą“, – teigė profesorė.
Kalbėdama apie pasaulio mokslininkų įvardijamą 90 proc. paskiepytos populiacijos rodiklį, A. Žvirblienė pažymėjo, kad jį pasiekti yra nelabai realu. Juo labiau, kai kol kas nuo koronaviruso neskiepijami jaunesni nei 12 metų vaikai.
„Su kitais virusais mes turime tokius pavyzdžius. Pavyzdžiui, tymų cirkuliacija yra sustabdoma, jei yra paskiepyta virš 95 proc. populiacijos, bet jeigu tas procentas nukrenta bent kiek – pavyzdžiui, iki 90 proc., jau mes turime tymų protrūkius.
Su kitomis infekcijomis toks būdas yra patvirtintas, bet ar mes galime pasiekti tai su koronavirusu, kažin“, – kalbėjo imunologė.
Todėl, pasak jos, su virusu, kuris virsta endeminiu virusu, nuolat cirkuliuojančiu visuomenėje, turėsime išmokti gyventi.
„Pagrindinis dalykas – užtikrinti, kad dėl to viruso nebūtų stabdoma ekonomika, kad nebūtų užkimštos ligonės ligoniais. Mes turime išmokti gyventi su tuo virusu, kad gyvenimas grįžtų daugiau-mažiau į normalias vėžes“, – akcentavo A. Žvirblienė.
Svarbiausia, kaip sakė pašnekovė, – apsaugoti pažeidžiamiausius asmenis. Dėl to vertinga stebėti Izraelio patirtį, kur jau trečiąja vakcinos doze pradėti skiepyti senjorai ir pažeidžiamų grupių žmonės.
„Neabejotinai, kad trečia dozė sustiprina imuninį atsaką, turbūt tai bus veiksminga. Ar tai bus masinė revakcinacija visų amžiaus grupių – sunku pasakyti“, – sakė profesorė.
„Aš asmeniškai nemanau, kad mums reikėtų revakcinuotis kasmet, todėl, kad šis virusas nekinta taip stipriai kaip gripo virusas. Jei gripą mes kiekvieną sezoną praktiškai turime beveik kaip kitą virusą, tai šio viruso pokyčiai nėra tokie dramatiški ir tikėtina, kad susidaręs imunitetas, ypač jaunesnio amžiaus žmonėms, turėtų veikti keletą metų. Galbūt po trečiosios dozės žmonės bus apsaugoti 2-3 metus, bet dar sunku pasakyti“, – tęsė ji.
Artėjantis mokinių grįžimas į ugdymo įstaigas ir studentų sugrįžimas į auditorijas neabejotinai, pripažino A. Žvirblienė, padidins užsikrėtimų skaičių, tačiau, pasak jos, dabar Vyriausybė elgiasi teisingai situaciją vertindama nebe pagal atvejų, o pagal hospitalizacijų skaičių.
„Tai yra teisingas požiūris, nes pagrindinis dalykas yra, kad mes neturėtume tokios rimtos situacijos gydymo įstaigose, kaip buvo praėjusią žiemą, kad nebūtų taip, jog visa sistema dirba tik kovidui“, – akcentavo laidos „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ pašnekovė.
Visgi profesorė atkreipė dėmesį į būtinybę plėsti paskiepytų senjorų gretas.
„Tų vyresnio amžiaus, kaip virš 70 metų, būtų gerai pasiekti vakcinacijos lygį arti 100 proc. Tai tikrai sumažintų riziką, kad tiems asmenims prireiks hospitalizacijų“, – sakė A. Žvirblienė.
„Galbūt kažkokie daliniai ribojimai – naktinių klubų ar sporto klubų – galbūt ir bus apribota jų veikla, bet kol kas, man atrodo, dedamos pastangos, kad ir tai neįvyktų“, – kalbėdama apie galimus naujus ribojimus komentavo imunologė.
Santaros medikų profsąjungos vadovė: gydytojai laukia trečiosios dozės
Santaros klinikų Gydytojų sąjungos pirmininkė Gabija Tomkutė patikino, kad medikai labai laukia trečiosios vakcinos nuo COVID-19 dozės.
„Dar šiuo metu gydytojai nėra revakcinuojami, apie tai kalbama, bet dvi vakcinas yra gavę dauguma gydytojų ir virš 90 proc. Santaros klinikų darbuotojų yra imunizuoti“, – sakė G. Tomkutė.
Jos teigimu, visi medikai, dirbantys priešakinėse koronaviruso linijose, laukia revakcinacijos.
„Dabar visuomenė yra susiskaldžiusi ir dėl pirmosios ar antrosios vakcinos dozės, bet aš manau, kad tiek, kurie pasiskiepijo, didėjant atvejų skaičiui, pagalvos ir apie papildomą dozę, kuri užtikrintų jų saugumą“, – teigė G. Tomkutė.
Gydytoja sakė, kad tiek ji, tiek jos kolegos mano, jog kontaktinį darbą dirbantys žmonės turi būti vakcinuoti.
„Taip mes apsaugome ne tik patys save, bet ir savo pacientus, kurie yra gerokai jautresnė grupė ir tuo pačiu nesustabdome paslaugų“, – akcentavo pašnekovė.
Ji patvirtino, kad nedidelė dalis pacientų yra tokių, kuriems dėl ligos imunitetui nepavyko susiformuoti, o dauguma ligoninėse gydomų COVID-19 pacientų yra apskritai nevakcinuoti.
„Jie jau sergantys ir tiek sunkiai sergantys, kad mes tiesiog juos gydome ir gelbstime – nebeturime laiko kažkokia forma jiems moralizuoti“, – komentavo G. Tomkutė.
Visą „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ su A. Žvirbliene ir G. Tomkute žiūrėkite čia.
