Kanclerės kelionė surengta tvyrant įtampai Rusijos ir Vakarų šalių santykiuose dėl daugybės klausimų, įskaitant rusų opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno įkalinimą. Vladimiras Putinas, sutikdamas A. Merkel, įteikė jai gėlių.
Susitikimą ir tolesnes perspektyvas A. Kubilius praėjusį penktadienį komentavo „Info TV“.
„Kiek man teko girdėti, A. Merkel per gana ilgą laikotarpį nebuvo sužavėta savo pokalbiais su Putinu. Šis vizitas yra lyg ir atsisveikinimo, ji prieš tai lankėsi Vašingtone, dabar lankosi Maskvoje. Sunku pasakyti, kaip tie pokalbiai praeis“, – „Info dienai“ sakė Europos Parlamento narys.
Jo nuomone, nėra nieko blogo, kad Vakarų lyderiai susitinka su V. Putinu, bet svarbu Kremliaus vadovui, pasak A. Kubiliaus, aiškiai pasakyti, kad artėjantys Dūmos rinkimai gali būti nepripažinti, o dėl paramos Aliaksandrui Lukašenkai gali grėsti naujos sankcijos.
„Aš tada sakyčiau, kad toks vizitas būtų visiškai geras ir tinkamas, jau nekalbu apie Ukrainą, saugumo Ukrainai suteikimą – garantijų, tiek dujų tranzito, tiek kitus dalykus“, – komentavo ekspremjeras.
A. Kubilius teigė sostinėje kaip tik kalbėjęsis su Rusijos opozicijos veikėju Michailu Chodorkovskiu.
„Jis pasakė labai reikšmingą tezę, kad tokie vizitai yra labai naudingi Putinui, kadangi tai legitimizuoja jo režimą Rusijos piliečių akyse“, – pastebėjo pašnekovas.
Visgi jis nesiėmė spręsti, ar A. Merkel reikėjo dabar vykti į Rusiją.
„Aš būčiau pagalvojęs, kokią dieną reikėtų vykti, nes dabar sutampa su ta diena, kai lygiai prieš metus Aleksejus Navalnas buvo apnuodytas. Iš Putino pusės tai galbūt yra apgalvota detalė, bet aš nežinau, ar A. Merkel norėjo tokio sutapimo“, – teigė A. Kubilius.
Europarlamentaras atkreipė dėmesį, kad Šaltojo karo metais Vakarų lyderiai susitikdavo su Sovietų Sąjungos lyderiais ir sugebėdavo išreikalauti nuolaidų arba sprendimų.
„Įskaitant politinių kalinių paleidimą, leidimą žydams emigruoti iš Sovietų Sąjungos. Aš iš Vakarų lyderių šiandien pasigendu būtent tokių nuostatų, kad būtų labai aiškiai išsakytas signalas arba žinia tam pačiam Putinui, – kad Vakarai tikrai netoleruos jokių išorinės agresijos žingsnių (…) ir lygiai taip pat netoleruos vidinės agresijos“, – akcentavo jis.
Visgi A. Kubilius teigė, kad jam pritrūko raudonų linijų bendraujant su Kremliumi nubrėžimo.
„Man jų trūko, žiūrint į praeitus dešimtmečius, bet kai kuriais atvejais galbūt tie pokalbiai padėjo sustabdyti Kremliaus agresiją, kad ir prieš Sakartvelą 2008 metais ar Ukrainoje 2014 metais su Krymo praradimu, bet kas žino, galbūt jei ne tie pokalbiai, Putinas būtų ėjęs iki Kijevo ar dar toliau?“, – svarstė politikas.
Jo teigimu, Vokietijos kanclerės A. Merkel laikotarpį verta prisiminti kaip reikšmingą.
„Bet kartu verta pažiūrėti į ateitį ir labai aiškiai suvokti, kokių klaidų nebereikia kartoti. Mano manymu, tikėtis, kad gražūs pokalbiai su Putinu gali kažką pakeisti, kad Putinas po tų pokalbių gali pasikeisti, tapti demokratu, liberalu ir nebe kleptokratu, būtų naivu“, – sakė A. Kubilius.
Politikas taip pat tvirtino manantis, kad Afganistanas, šalį užėmus talibams, tapo dideliu galvos skausmu Rusijai.
„Jau dabar Putinas permetė karines divizijas į Centrinės Azijos valstybių – Tadžikijos, Kirgizijos pasienį su Afganistanu, nes tokia talibinė religija ar bendras mąstymas labai gali persikelti ir per sienas. Šiandien skaitant net ir Kremliaus spaudą, kas mane nustebino, tai Kremlius labai susirūpinęs, kad ir Kirgizijoje, ir Uzbekijoje ir kitose valstybėse šalia labai stiprėja nacionalistinės nuotaikos ir net gatvėje kalbantieji rusiškai gali susilaukti labai piktų replikų“, – pasakojo buvęs premjeras.
Taip pat, pasak A. Kubiliaus, vargu, ar V. Putinas gali didžiuotis dideliais pasiekimais geopolitikoje.
„Geopolitinės įtakos per paskutinius Putino valdymo dešimtmečius ne didėjo, o mažėja. Mes tai matome Europos kontinente“, – pridūrė jis.
