Šis klausimas ypač kliūna socialdemokratams, kurie siūlė įtraukti įsipareigojimą peržiūrėti valstybinių ir nevalstybinių švietimo įstaigų reguliavimą (įskaitant finansinį) visuose švietimo segmentuose – nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo studijų.

„Privačios švietimo įstaigos turėtų būti finansuojamos taip, kaip ir valstybinės (savivaldybių) įstaigos, taikant tokius pačius kokybės reikalavimus ir neleidžiant imti papildomą mokestį už mokslą. Taip pat turi būti ribojamas vaikų atrankų į mokyklas vykdymas“, – siūlė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP).

Tačiau šio siūlymo susitarimo projekte, kurį matė „Delfi“, nėra.

„Ne vieną kartą buvome šitą siūlymą pateikę, bet grupėje dalyvauja daugiau kitokių pažiūrų žmonės, ir dauguma nusvėrė mažumos pasiūlymą“, – teigė LSDP frakcijos Seime narė V. Targamadzė.

Pasak parlamentarės, nereikia demonizuoti privačių mokyklų, jų išsivysčiusiose šalyse yra 10-15 procentų, bet jos turi būti valstybės reguliuojamos.
Pasak parlamentarės, nereikia demonizuoti privačių mokyklų, jų išsivysčiusiose šalyse yra 10-15 procentų, bet jos turi būti valstybės reguliuojamos.

„Kai kurios nevalstybinės mokyklos atlieka labai gerą darbą. Jos daugumoje yra viešosios įstaigos. Jos specialiųjų ugdymosi poreikių vaikams padeda, taip pat yra ir autentiškos ugdymo sistemos, kur galėtų ir valstybinės mokyklos pasimokyti iš nevalstybinių, ypač dėl ugdymosi proceso organizavimo.

Bet, jeigu tai yra pelno siekiančios institucijos, tada jos turėtų tą pelną investuoti į mokyklos tobulinimą, bet jokiu būdu neturėtų turėti galimybės dalintis dividendais ir pan. Kai kurios mokyklos turi nemažą pelną, ir nemanau, kad reikia mūsų valstybės piliečius išnaudoti imant didelį mokestį“, – teigė V. Targamadzė.

Būtent dėl neišspręsto privačių mokyklų klausimo socialdemokratai dar abejoja, ar pasirašys politinių partijų susitarimą dėl švietimo.

„Tai yra vienas didžiausių trikdžių, dėl ko yra abejojama dėl pasirašymo“, – sakė V. Targamadzė.

Įžvelgė ir teigiamų aspektų

LSDP narė teigiamai įvertino tai, kad apskritai tas dokumentas nebėra vadinamas nacionaliniu susitarimu dėl švietimo.

„Jeigu tai būtų nacionalinis susitarimas dėl švietimo, reikėtų žymiai platesnio svarstymo ir įvairių visuomenės grupių įsiklausymo“, – teigė V. Targamadzė.

Pasak parlamentarės, teigiama taip pat yra tai, kad yra brėžiamos gairės perspektyvai dėl socialinės atskirties mažinimo, ypač kalbant apie tai, kad didėtų lankančiųjų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas skaičius, kad būtų lygios galimybės stojimui į valstybines ir nevalstybines vietas aukštosiose mokyklose.

„Labai svarbus dalykas yra ugdymas karjerai, taip pat – mokslo finansavimas, (…) mokytojų ir dėstytojų, mokslininkų bei tyrėjų atlyginimų didėjimas (…) ir daugelis kitų dalykų, kurie iš tikrųjų yra reikalingi, susitarus dėl perspektyvos, kad nebūtų ypatingai blaškomasi nuo vienų rinkimų iki rinkimų“, – sakė V. Targamadzė.

Žukauskas: socialdemokratai nori spausti privatų verslą

Laisvės frakcijos Seime narys Artūras Žukauskas teigė, kad naujų pasiūlymų parengtam projektui nebėra.

„Dar socialdemokratai truputį (piktinasi)“, – teigė A. Žukauskas.

Pasak pašnekovo, punktas dėl privačių mokyklų neįtrauktas todėl, kad nėra dėl jo sutarimo.

„Nacionalinis sutarimas yra apie tai, dėl ko visi sutaria, o, jeigu ne visi sutaria, tai nėra sutarimo. Nes socialdemokratai nori grynai pagal savo politinę liniją spausti privatų verslą, mes nepritariame“, – sakė A. Žukauskas.

Susitarimas turi daug segmentų

Vienas iš jo rengėjų teigė, kad susitarimas apima daug segmentų.

„Jame yra devyniolika įsipareigojimų, pradedant nuo ikimokyklinio ugdymo prieinamumo didinimo, toliau eina kokybės standartų švietime įdiegimas, įtraukaus ugdymo priemonių plėtra, neformalaus ugdymo plėtra, horizantaliai informacinių-komunikacinių technologijų plėtra iki tiek, kad jau darželiuose būtų pradėtas diegti raštingumas, po to – karjeros ugdymas, profesinio mokymo programų tobulinimas, (…) įvairiausios priemonės, kad padidėtų mokytojo profesijos patrauklumas.

Kalbant apie aukštąjį mokslą – vienodi reikalavimai, (…) socialinės dimensijos aukštajame moksle plėtra, kad galėtų studijuoti tie, kurie dabar dėl socialinių priežasčių nestudijuoja, nors turi puikius pažymius, (…) studijų modelio korekcija, kad labiau atitiktų visuomenės, rinkos poreikius. (…) Moksliniams tyrimams yra numatyta didinti finansavimą (...)“, – kalbėjo A. Žukauskas.

Pasak parlamentaro, šitas susirinkimas, lyginant su ankstesniais bandymais, skiriasi tuo, kad jame numatytos konkrečios priemonės ir daug konkrečių sėkmės rodiklių, kurie rodys, ar bus pažanga.

„Bet, kaip jį pavyks įgyvendinti, yra kitas klausimas. Kaip sakė vienas Stanfordo profesorius, sėkmę nuo nesėkmės ir nevykėlį nuo laimėtojo skiria ne vizijos, o įgyvendinimas“, – sakė A. Žukauskas.

Susitarime – ir IT technologijų raštingumas, profesinis konsultavimas

Politinių partijų susitarimą dėl švietimą sudaro 18 punktų, kuriuose be kitų klausimų yra tarkime numatoma ateityje informacinių ir komunikacinių technologijų (IKT) raštingumo programą įtraukti jau į ikimokyklinio ugdymo programas, taip pat vykdyti profesinį konsultavimą mokyklose.

Pateikiama pilną politinių partijų įsipareigojimų sąrašą. Projekte politinės partijos įsipareigoja:

1. Imtis kompleksinių veiksmų ir sudaryti sąlygas visiems vaikams būti ugdomiems pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Užtikrinti ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programų dermę ir įgalinti pedagogus ugdymo procese taikyti įvairius ugdymo metodus. Garantuoti visiems vaikams saugią ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo aplinką, užkertančią kelią patyčių ir smurto apraiškoms, užtikrinant, kad visi pedagogai kartu su kitais darbuotojais įgytų ir nuosekliai tobulintų socialines-emocines bei kitas kompetencijas, leidžiančias atpažinti įvairius vaikų ugdymo(si) poreikius ir juos atliepti.

2. Iki 2024 metų sukurti bendrą ir visiems –kaimo bei miesto, įskaitant užsienio lietuvių ir tautinių bendrijų bei mažumų – vaikams prieinamą bendrojo ugdymo kokybės standartą, atsakantį į XXI amžiaus iššūkius, kuris užtikrintų bazinius gebėjimus, reikalingus kasdienei veiklai (kalbinis, gamtamokslis, informacinių technologijų, finansinis, kultūrinis, pilietinis raštingumas), kompetencijas, būtinas sudėtingoms problemoms spręsti, ir ugdytų vertybes, reikalingas veikti greitai besikeičiančioje aplinkoje.

3. Užtikrinti, kad visi valstybės finansavimą gaunantys valstybiniai, savivaldybių ir nevalstybiniai švietimo tiekėjai dalyvautų ugdymo kokybės valdymo sistemoje:
mokyklos ir jų savininkai arba savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija viešai skelbtų pažangos ataskaitas; būtų reguliariai vykdomas švietimo įstaigų veiklos ir ugdymo kokybės išorinis vertinimas.

4. Iki 2023 metų pabaigos bent penkiose skirtingo tipo savivaldybėse ir jų mokyklose išbandyti ir įdiegti įtraukiojo ugdymo priemones ir nuosekliai plėsti mokyklų, įgyvendinančių įtraukųjį ugdymą, tinklą. Visose švietimo įstaigose išplėtoti švietimo pagalbos sistemą, kad vienam švietimo pagalbos specialistui tenkančių vaikų skaičius nebūtų didesnis, nei numato normatyvai.

5. Sistemiškai į formalųjį ir neformalųjį švietimą integruoti kultūros turinį, meno formas ir kūrybiškumą skatinančius metodus, siekiant užtikrinti visuminio ugdymo(si) galimybes ir spręsti opiausias švietimo problemas, taip pat pasitelkiant kultūros ir meno kūrėjus, kultūros ir meno įstaigas, nevyriausybines organizacijas, patyrusius mokytojus. Rengiant pedagogus ir įgyvendinant profesinio tobulėjimo programas, ugdyti pedagogų gebėjimus mokymo procese taikyti kūrybiškumą skatinančius metodus.

Siekti kultūros edukacijos, taip pat ir Kultūros paso, kokybiško įgyvendinimo bei plėtros visuose švietimo sistemos lygmenyse.

6. Iki 2027 metų įgyvendinti integruotą visuotinio informacinių ir komunikacinių technologijų (IKT) raštingumo programą, skirtą kiekvienam besimokančiajam ir studijuojančiajam. Pradinį IKT raštingumo kompetencijų ugdymą(si) įtraukti į ikimokyklinio ugdymo programas.

7. Pasiekti, kad iki 2024 metų visiems mokiniams būtų teikiamas ugdymas karjerai, profesinis informavimas ir konsultavimas, užtikrinant karjeros specialistų rengimą ir tvarų finansavimo modelį įtraukiant socialinius partnerius.

8. Ne mažiau kaip pusę profesinio mokymo programų organizuoti praktine forma (pameistrystė, mokymasis darbo vietoje, praktinis mokymas ir t.t.), stiprinant profesinio mokymo kokybę ir patrauklumą.

9. Iki 2027 metų išplėsti neformaliojo vaikų švietimo krepšelį ir sudaryti galimybes juo naudotis vaikams nuo 3 metų amžiaus, prioritetą teikiant vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų arba turintiems individualių ugdymosi poreikių. Įdiegti pasiekimų vertinimo modelį, kurį taikant vaikai bendrojo ugdymo mokyklose galėtų formuoti neformaliai įgyjamų kompetencijų krepšelį.

10. Siekiant, kad pedagogo profesija būtų patraukli, sudaryti aiškias karjeros galimybes ir sukurti patrauklias darbo sąlygas:

  • nuo 2027 metų mokytojų kvalifikacines kategorijas susieti su mokytojų veiklos vertinimu ir aukštojo mokslo kvalifikaciniais bei mokslo (meno) laipsniais;
  • priešpensinio amžiaus pedagogams ir švietimo pagalbos specialistams sudaryti orias sąlygas pasitraukti iš pedagogo profesijos, įteisinant galimybes išlaikyti socialines garantijas;
  • užtikrinti mokytojo kompetenciją ir diskreciją spręsti, vertinti bei parinkti mokymo(si) būdus ir apimtis, mažinant smulkmenišką biurokratinę priežiūrą, tačiau didinant ilgalaikę atsakomybę už rezultatus;
  • iki 2024 metų sudaryti kuo palankesnes sąlygas kitų profesijų atstovams persikvalifikuoti ir dirbti mokytoju, profesijos mokytoju ar švietimo pagalbos specialistu;
  • valstybės lėšomis finansuoti galimybes jau dirbantiems pedagogams įgyti papildomą pedagogo kvalifikaciją;
  • kompensuoti su kvalifikacijos tobulinimu ir tiesiogiai su profesine veikla susijusias išlaidas;
  • nuolat tobulinti mokyklų vadovų lyderystės gebėjimus, teikiant tikslinės pagalbos priemones, vykdant vadovų kompetencijų stiprinimo programas, plėtojant mentorystės sistemą, stiprinant jų karjeros planavimą.

11. Nuo 2024 metų taikyti vienodus minimalius stojimo į aukštąsias mokyklas reikalavimus, nepriklausomai nuo studijų finansavimo. Plėtojant aukštojo mokslo socialinę dimensiją ir diegiant alternatyvius stojimo į aukštąją mokyklą būdus, iki 2024 metų sukurti prielaidas, didinančias aukštojo mokslo prieinamumą ir užtikrinančias lygias galimybes visiems asmenims, atitinkantiems nustatytą minimalų gebėjimų lygį, įgyti aukštąjį išsilavinimą.

12. Koreguoti studijų finansavimo modelį taip, kad jis atlieptų visuomenės ir rinkos poreikius, aukštojo mokslo socialinės dimensijos bei absolventų parengimo kokybę. Iki 2024 metų įtvirtinti ir realizuoti studijų kokybės finansinio skatinimo sistemą.

13. Iki 2024 metų finansavimo moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai bei meno veiklai srityje greta valstybės mokslo konkursinio finansavimo ir finansavimo už mokslo (meno) rezultatus įteisinti ir bazinį finansavimą moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai bei meno veiklai, kurį sudarytų būtinos einamosios iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos.

14. Iki 2024 metų parengti ir pradėti įgyvendinti nacionalinę edukologijos mokslo krypties programą.

15. Iki 2024 metų sustiprinti tyrėjų karjeros formavimą, jį derinant su Europos mokslinių tyrimų erdvės ir Europos aukštojo mokslo erdvės principais.

16. Sukurti ir įdiegti mokymosi visą gyvenimą tikslinės finansinės paramos sistemą (pvz., čekiai, krepšelis, individualios paskyros, kt.), suteikiančią galimybę didelei visuomenės daliai gauti paramą mokymui(si) ir savo nuožiūra ją panaudoti profesinėms ir bendrosioms kompetencijoms įgyti. Išplėtoti senjorų mokymosi galimybes (trečiojo amžiaus universitetus).

17. Iki 2024 metų sukurti savišvietos ir neformaliuoju būdu įgytų kompetencijų pripažinimo sistemą ir užtikrinti jos prieinamumą visiems norintiesiems tęsti tolimesnį mokymąsi formaliojo švietimo programoje.

18. Suteikti savivaldybėms daugiau savarankiškumo ir atsakomybės už racionalų švietimo lėšų panaudojimą, tinklo efektyvumą bei ugdymo(si) rezultatus. Sudaryti sąlygas funkciniam savivaldybių bendradarbiavimui švietimo srityje.

Numatomas finansavimo didinimas

Projekte pažymima, kad sutartų įsipareigojimų įgyvendinimas pareikalaus didinti finansavimą švietimui, kaip nurodyta toliau. Susitarimo šalys tai supranta ir įsipareigoja palaikyti atitinkamus sprendimus, reikalingus tvariam, tolygiam finansavimui užtikrinti:

1. Nuo 2022 metų kasmet tolygiai augant valstybės finansavimui, 2030 metų pabaigoje vienam bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo mokiniui tenkanti valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų suma siekia ne mažiau kaip 24 proc. nuo BVP vienam gyventojui (2017 m. reikšmė – 17,8 proc. (visas vidurinis išsilavinimas).

2. Nuo 2022 metų kasmet tolygiai augant valstybės finansavimui, 2030 metų pabaigoje vienam studentui tenkančios lėšos siekia ne mažiau kaip 36 proc. nuo BVP vienam gyventojui (2017 m. reikšmė – 25 proc.).

3. Nuo 2022 metų kasmet tolygiai augant valstybės finansavimui, 2030 metų pabaigoje valstybės biudžeto asignavimai MTEP veiklai aukštajame moksle ir valdžios sektoriuje siekia ne mažiau kaip 1 proc. BVP, iki 2024 metų pabaigos ne mažiau kaip 0,75 proc. BVP (2018 m. reikšmė – 0,3 proc.).

Susitarė, ką laikytų sėkmės rodikliais

Politinės partijos susitarė dėl to, ką laikytų sėkmės rodikliais:

  • Iki 2027 metų ne mažiau kaip 70 proc. 2–5 metų vaikų, gyvenančių kaime, dalyvauja ikimokyklinio ugdymo programoje (2019–2020 m. reikšmė – 46,3 proc.).
  • Mokyklų, kurios atitinka mokymosi ir vidaus bei išorės universalaus dizaino principus, skaičius: dabartinė reikšmė – 1, tarpinė reikšmė 2024 metais – 60, 2030 metais – 300.
  • 2030 metais visos mokyklos turi fizines ir virtualias laboratorijas STEAM mokymui.
  • 2027 metais 35 proc. vidurinio ugdymo programą baigusių asmenų įgyja profesinio mokymo kvalifikaciją (dabartinė reikšmė – 26 proc.).
  • Iki 2024 metų pabaigos mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudaro 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, numatant tvarų darbo užmokesčio augimą po 2024 metų.
  • Iki 2024 metų pabaigos dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų vidutinis darbo užmokestis sudaro 150 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio, numatant tvarų darbo užmokesčio augimą po 2024 metų.
  • 2030 metais ne mažiau kaip 35 proc. aštuntą klasę lankiusių mokinių iš žemo socialinio, ekonominio ir kultūrinio statuso šeimų studijuoja aukštojoje mokykloje (dabartinė reikšmė – 25 proc.).
  • Įsidarbinusiųjų pagal kvalifikacijos lygį per pirmus metus po studijų baigimo dalis nuo visų įstojusiųjų sudaro 60 proc. (2019 m. praėjus vieniems metams po studijų baigimo tik 42 proc. dirbusių universitetų I pakopos, 65 proc. universitetų II pakopos ir 30 proc. kolegijų absolventų dirbo aukštos kvalifikacijos darbus).

Šis susitarimas galiotų iki 2030 metų ir būtų įgyvendinamas atitinkamoms valstybės institucijoms priimant reikiamus teisės aktus bei kitus sprendimus, neatsižvelgiant į rinkimų ciklus, kampanijas, rezultatus ir politinės valdžios pasikeitimus, įtraukiant socialinius partnerius.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė šio susitarimo galiojimo laikotarpiu kartu su šį susitarimą pasirašiusių partijų deleguotais atstovais kasmet, iki patvirtinant nacionalinį biudžetą, įvertintų šio susitarimo įgyvendinimo eigą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (162)