Dar praėjusią savaitę Seimo pirmininkė inicijavo apklausą, kurios metu aiškinosi, kiek Seimo narių turi imunitetą nuo koronaviruso. Tai reiškia, kad arba yra pasiskiepiję, arba persirgę COVID-19. Tiesa, apklausoje dalyvauti panoro ne visi.

„Yra 98 Seimo nariai, kurie pateikė duomenys, kad jie yra imunizuoti t. y. vakcinuoti arba persirgę. Trys iš jų pateikė duomenis, kad neturi imuniteto, taigi, nepateikė duomenų, nežinome apie 40 Seimo narių“, – sakė laikinai einanti Seimo kanclerio pareigas Vaida Servetkienė.

Duomenų nepateikė iš skirtingų partijų narių sudaryta Lietuvos regionų frakcija – Jonas Pinskus, Rita Tamašunienė, Petras Gražulis, Voldemaras Valkiūnas ir kiti.

„Tai tiesiog techninė klaida. Mes neapsvarstėme to dalyko ir tikrai pateiksim“, – sakė J. Pinskus.

„Aš argumentacijos nežinau, bet žinant kontingentą galimai ir apskritai yra nusiteikę prieš skiepus, prieš ribojimus, prieš bendrą tvarką“, – komentavo Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas.

Duomenų apie imunitetą nepateikė ir 32 didžiausios opozicinės frakcijos nariai. „Valstiečiai“ sako, kad tokiems duomenims rinkti Seimo pirmininkė neturi teisinio pagrindo. Be to, neaišku, kas, kur ir kaip duomenis saugos.

„Vieną dieną užsigeidžiama kovido informacijos, kitą dieną gal užsigeis Seimo pirmininkė kokio nors urologo apžiūrą žinoti“, – kalbėjo Seimo narė Agnė Širinskienė.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Tuo pat metu Seimo kanceliarija tikina, kad prašo pateikti tik imunitetą turinčių ir jo neturinčių frakcijos narių skaičių. Jokių kitų asmeninių duomenų pateikti nereikia.

„Informaciją renkame per frakcijas, tikrai neprašome vardinių sąrašų“, – tikino V. Servetkienė.

„Frakcijos seniūnai bus tie, kuriems Seimo pirmininkas permeta visą naštą ir aš tikrai nematau įstatyme jokios galimybės“, – teigė A. Širinskienė.

Tikimasi, kad nors ir pavėluotai, bet frakcijos geranoriškai duomenis apie imunitetą pateiks.

„Aš asmeniškai tikrai Seimo pirmininkei apie savo sveikatos būklę neketinu atsiskaitinėti, apie jokias apžiūras: nei kovido, nei kokias nors kitokias“, – sakė A. Širinskienė.

Siekiant nustatyti bendrą imunizacijos lygį šalyje, tokie duomenys, kurių per apklausą buvo prašoma iš Seimo narių, renkami ir apie švietimo darbuotojus, vežėjus ar kitų profesijų atstovus.

„Bandymas prisidengti asmens duomenimis ir panašiais dalykais, turint omenyje, kad iš tiesų Seimo nariai turėtų rodyti, ko gero, savo pavyzdžiu ką reikėtų daryti, man atrodo, visiškai niekinis, nieko bendro su tuo neturintis. Tai nebrandus, ko gero, politinis elgesys, niekaip kitaip pavadinti neišeina“, – komentavo komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas.

Seimo vicepirmininkas taip pat sako, kad lygesnių tarp lygių būti neturėtų.

„Blogai, nes visi matome, kad yra ir įtampos visuomenėje ir ji dar nėra pilnai įgavusi imuniteto. Tikrai turėtų būti Seimo narių turbūt pareiga rodyti tam tikrą pavyzdį, būti priekyje ir suprasti, susitekti“, – aiškino P. Saudargas.

Nuo rugpjūčio 23 d. tiek parlamento kanceliarijos darbuotojai, tiek ir lankytojai į Seimą gali patekti tik su Galimybių pasu arba neigiamu COVID-19 testu. Tačiau parlamentarams šis reikalavimas negalios. Norint, kad Galimybių pasas būtų privalomas, o nerekomenduojamas reikėtų keisti Seimo statutą.

„Manau, kad tokia galimybė tikrai yra jas priimti, bet mes turėtume apskritai pasižiūrėti, kokia yra dinamika“, – sakė Seimo vicepirmininkas.

Galimybių pasas Seime aktualesniu taps prasidėjus rudens sesijai. Anot vicepirmininko, Galimybių pasas nepaisant to, kad neprivalomas, bus tikrinamas įeinant į Seimo posėdžių salę. Tada vis tiek paaiškės, kas iš parlamentarų imuniteto neturi.