Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, nutarimu buvo sudėliota aiški projekto įgaliojimų ir atskaitomybės seka.

„Šis pasirinkimas buvo atliktas vertinant valstybės kontroliuojamų įmonių patirtį ir praktinį pasirengimą tokio masto ir sudėtingumo projektą. Toks buvo ir ministrų kabineto sutarimas, – kad ši įmonė tikrai galėtų šią užduotį įvykdyti.

Kaip žinia, tai nėra kažkokia komercinė užduotis, iš kurios valstybės kontroliuojama įmonė galėtų uždirbti kažkokį pelną – to nenumato įstatymas. Tai būtų vertinama kaip įpareigojimas, už kurį būtų atlyginama, tačiau tai nėra kažkokia konkurencinga veikla“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė premjerė.

Pirkimuose toliau kaip rangovai ar subrangovai galės dalyvauti, pasak jos, ir kitos įmonės.

„Veiklos čia bus pilnos rankos, o gal ne tik Lietuvos subjektui“, – pažymėjo I. Šimonytė.

Sienos statybų sutartį, kaip pažymėjo I. Šimonytė, prižiūrės Vyriausybės nutarimu sudaroma tarpinstitucinė priežiūros komisija. Tarpinstitucinei komisijai vadovaus pati ministrė pirmininkė, jos nariais skiriami atitinkamų sričių ministrai ir kompetentingų institucijų vadovai.

„Mums kaip Vyriausybei yra labai svarbu šio projekto vykdymo greitis, kaštai ir skaidrumas. Nei kiek neabejojame, kad įmonė galės užtikrinti visų šių trijų reikalavimų laikymąsi vienu metu“, – sakė premjerė.

Vyriausybės vadovė akcentavo, kad stebėtojų teisėmis galės dalyvauti ir parlamento atstovai.

„Konkrečiai – Audito komiteto, kuris tiek prižiūri viešuosius finansus ir apskritai valstybės valdymo efektyvumo klausimus ir kuriam vadovauja opozicijos atstovas. Tokiu būdu būtų užtikrinta ir opozicijos teisė stebėtojo teisėmis dalyvauti svarstymuose, susijusiuose su projektu“, – teigė premjerė.

Foto: DELFI / Rinatas Chairulinas

Stebėtojų teisėmis komisijos veikloje galės, anot I. Šimonytės, dalyvauti ir kiti Seimo komitetai, kurių veikla yra susijusi su projektu: Nacionalinio sugumo ir gynybos bei Biudžeto ir finansų komitetų atstovai.

„Ši komisija reguliariai vertintų projekto eigą, priimtų tam tikrus sprendimus, jei jie būtų reikalingi dėl pirkimų ar kitų su projektu susijusių veiksmų“, – sakė ministrė pirmininkė.

Ji pažymėjo, kad projektas jau dabar galės pradėti statybų įgyvendinimą.

„Turbūt rugsėjo antroje pusėje Vyriausybė, sukvietusi komisiją, galės pateikti ir daugiau detalių apie projekto įgyvendinimo konkrečias datas, etapus ir kitas detales.

Principas nesikeičia, yra skirtingo rizikingumo ruožai, tai buvo pristatyta (...) prieš keletą savaičių. Prioritetas bus teikiamas tiems ruožams, kurie yra patys rizikingiausi, pažeidžiamiausi per nustatytą laiką, kurio aiškus horizontas bus įvertintas rinkos konsultacijų metu, uždengiant visą 508 kilometrų ruožą, kuris eina sausuma“, – paaiškino I. Šimonytė.

Premjerės teigimu, šiuo metu derybos su ES dėl tvoros finansavimo nevyksta.

„Fizinio barjero finansavimo kol kas ES institucijų dokumentuose nėra numatyta, bet tai nedraučia Lietuvai ir bendramintėms šį klausimą diskusijose kelti. Šiuo metu projektas bus finansuojamas iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų“, – sakė ministrė pirmininkė.

Fizinio barjero pasienyje su Baltarusija finansavimo klausimą, kaip atkreipė dėmesį I. Šimonytė, ES kelia ne tik Lietuva, tačiau ir kitos Baltijos šalys bei Lenkija.

„Manome, kad viskas vyks sklandžiai, nes koncertinos tiesimo (...) pagrindinė strigimo priežastis buvo ta, kad spygliuotos vielos turėjome ieškoti turbūt po visą pasaulį ir didesnio kiekio pirkimas dabar vyksta.

Tikiuosi, kad jis pasibaigs sėkmingai ir toliau procesas galės gana sklandžiai važiuoti“, – pažymėjo premjerė.

Orientacinis statybų terminas, pasak I. Šimonytės, – maždaug metai.

„Tačiau reikia nepamiršti to, kad ir siena turi kelis skirtingo rizikingumo ruožus, tai prioritetas teikiamas ir bus teikiamas tiems ruožams, kurie yra rizikingiausi“, – pakartojo premjerė.

Artimiausiu metu bus pasirašyta projekto įgyvendinimo sutartis

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas priminė, kad laikomasi nuomonės, kad fizinis barjeras turėtų susidėti iš dviejų pagrindinių elementų – apsauginės tvoros (nuo trijų iki keturių metrų aukščio).

Tvora turėtų būti metalinė, apsaugota nuo Lietuvoje esančių klimatinių sąlygų. Šalia apsauginės tvoros turėtų būti montuojama koncertina, kuri apsunkintų priėjimą prie apsauginės tvoros, siekiant ją sugadinti arba įveikti.

Rustamas Liubajevas

„Po šio Vyriausybės nutarimo, artimiausiu metu, su projekto vykdytoju „EPSO-G“ kompanija bus pasirašyta projekto įgyvendinimo sutartis. Šitoje sutartyje bus numatytos sąlygos, terminai, funkcijos ir kiti aspektai“, - pasakojo R. Liubajevas.

Pasak VSAT vado, dabar laukia labai atsakingas planavimo darbų laikotarpis.

Projekto uždaviniai bendrovei aiškūs

„EPSO-G“ vadovas Rolandas Zukas teigė, kad projekto uždaviniai jiems yra aiškūs – reikia darbus atlikti iki kitų metų rugsėjo.

„Tam dabar ir ruošiamės. Iki rugsėjo vidurio atliksime parengiamuosius planavimo darbus, susidėliosime viso projekto įgyvendinimo struktūrą, taip pat sieksime pradėti darbus svarbiausiuose ruožuose – šalia Druskininkų“, - sakė R. Zukas.

Pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis darbus, bus tarp bendrovės „EPSO-G“ ir VSAT pasirašyta sutartis.

Bendrovės vadovas paaiškino, kad jie organizuos pirkimus, kad galėtų įtraukti ne tik dukterines, bet ir verslo įmones, dirbančias ne tik Lietuvos rinkoje.

„Didžiausi iššūkiai, kuriuos aš matau, yra susiję su medžiagų tiekimu. Nes reikia didžiulio kiekio metalo gaminių, juos reikia pagaminti ir pristatyti palei visą ištiestą sienos ruožą“, - kalbėjo R. Zukas.

„EPSO-G“, įgyvendinant šį projektą, planuoja startuoti su daugmaž 15 darbuotojų. Dalis jų bus susiję su projektų įgyvendinimu, dalis statybų inžinieriai, technologai, pirkimų specialistai.

Fiziniam barjerui įrengti preliminariai reikėtų apie 152 mln. eurų. Projektas, kaip rašoma Vyriausybės nutarime, turi būti baigtas įgyvendinti 2022 m. rugsėjo 1 d., tačiau konkretų terminą, kaip posėdžio metu sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, Energetikos ministerija turėtų pateikti po kelių savaičių.


Liepos pradžioje pasienio ruože pradėta tiesti pjaunanti viela – koncertina. Ji taps ir būsimo fizinio barjero dalimi. Kaip buvo skelbta anksčiau, koncertina bus tiesiama 508 kilometrų pasienio ruože, piramidės principu, o šalia jos bus statoma keturių metrų aukščio tvora, ant kurios viršaus taip pat bus montuojama koncertina.