„Aš nesu antivakserė. Aš esu medikės dukra“, – pasakojo jauna vilnietė Rūta [tikrasis vardas redakcijai žinomas – „Delfi“], šiuo metu išgyvenanti didelių svarstymų, ar skiepytis nuo koronaviruso, periodą.
Moteris sakė, kad jai daugiausia baimių kyla dėl sveikatos. Šios baimės yra susijusios su įvykiu, kuris jai nutiko dar mokykloje, paskutinėje klasėje.
Merginai pablogėjo sveikata. Ją paguldė į ligoninę, padarė įvairius tyrimus, tarp jų ir Mantu testą. Tai, ką ji ir jos šeima patyrė po to, atsimena taip ryškiai, lyg tai būtų šiandien.
„Tada aš netekau sąmonės. Kilo baisi alerginė reakcija, anafilaksinis šokas, paskui – reanimacija. Išgąsdinau visus, taip pat ir mamą. Atsipeikėjau, sako: „Žinai, čia alergija į fenolį ar ką ten“, – sakė Rūta.
Jauna moteris teigė, kad po to įvykio ji vengdavo skiepytis.
„Nesiskiepydavau ir nuo gripo, be to, ir gydytoja sakydavo, kad nebūtina, tuo labiau kad visi pagrindiniai skiepai (nuo tymų ir kiti) dar vaikystėje gauti. Ir dabar visą laiką dvejojau, galvojau, kad gal nebereikės, gal praeis ta pandemija. Bet dabar be galimybių paso pasidarė žiauriai nepatogu“, – sakė Rūta.
Guliverio kelionės po medicinos sistemą
Jauna moteris bandė tartis su savo šeimos gydytoja.
„Dabar užsirašyti neįmanoma, mūsų Centro poliklinikos registratūros telefonas nuolat užimtas. Aš labai neturiu kantrybės ir nemėgstu vaikščioti pas tuos gydytojus. Bet jeigu reikia, tai reikia.
Bandau užsirašyti ir niekaip neišeina. Kadangi esame šiek tiek pažįstamos, tai paskambinau gydytojai, sako, „žinai, reikės pas alergologą“, o ten dabar talonas yra aukso vertės“, – gyvai pasakojo Rūta.
Taip blaškydamasi jauna moteris dar ir pati ieškojo informacijos internete. Perskaitė straipsnį, iš kurio suprato: negalima skiepytis tada, jei prieš tai patirtas anafilaksinis šokas – būtent nuo kovido vakcinos. Kartu ji intensyviai viešojoje erdvėje ieško informacijos, kuri vakcina būtų geresnė alergiškiems žmonėms.
„Tiesa sakant, nežinau, ką man daryti. Galbūt reikia eiti pas privatų alergologą. Tėtis sako „būtinai užsirašyk“, bet vėl – pinigai, jei nori greičiau, tai viskas kainuoja pinigus. O valstybinėje įstaigoje talonėlis yra vos ne lapkričiui, ir kiekvieną dieną turi skambinti į registratūrą, ar neatsiranda laisva vieta, o ten neįmanoma prisiskambinti“, – pasakojo Rūta.
Ji sakė, kad šeimos gydytoja negali konkrečiai atsakyti, ką jai daryti tokioje situacijoje.
„Ji sako „palaukime alergologo“. Išeina tokios Guliverio kelionės. Skaičiau, kad, pasak medikų, žmonės nori išsisukti nuo skiepo ir prisigalvoja alergijų. Tokioje situacijoje nesijauti patogiai, tarsi būtum kaltas“, – kalbėjo Rūta.
Pas alergologus padaugėjo bijančių skiepų
Santaros klinikų alergologė ir klinikinė imunologė profesorė daktarė Laura Malinauskienė pripažino, kad iš tikrųjų pas juos pastaruoju metu labai padaugėjo pacientų.
„Nėra čia jokių pragaro kelių, reikia užsirašyti į valstybinę įstaigą konsultacijai Santaros arba Kauno klinikose, – viskas“, – sakė L. Malinauskienė.
Gydytoja teigė, kad tas pacientų antplūdis iš dalies susijęs su žmonių baimėmis dėl skiepų.
„Daugiau tokių žmonių matome, užtai kiti, kurie turi alergijų, patekti negali“, – teigė L. Malinauskienė.
Paklausta apie konkretų su „Delfi“ kalbėjusios moters atvejį, medikė atsakė: „Ji vis tiek turėtų pasikalbėti su alergologu, bet fenolio tose vakcinose nė vienoje nėra.“
„Šiaip ir šeimos gydytojas gali pasakyti, šitos medžiagos medžiagos labai plačiai naudojamos. Šiuo atveju alergijos tikimybė labai menka“, – sakė L. Malinauskienė.
Gydytoja alergologė laidoje „Delfi rytas“ yra plačiau kalbėjusi apie tai, dėl kokių priežasčių galima nesiskiepyti nuo koronaviruso. Apie tai galite paskaityti arba pasižiūrėti reportažą čia.
Vizitų pas alergologus išaugo dvigubai
Santaros klinikų gydytojas alergologas-klinikinis imunologas Kęstutis Černiauskas pastebėjo, kad vizitų pas alergologus-klinikinius imunologus išaugo dvigubai.
„Pacientai nori įsitikinti, ar jų turimi sveikatos sutrikimai – alergija ar į alergijos simptomus panašūs reiškiniai – nėra kliūtis skiepytis nuo COVID-19. Dauguma atvejų (pvz., alergija vabzdžių nuodams, įkvepiamiems alergenams, įvairiems maisto produktams, antibiotikams, lėtinės dilgėlinės ar kontaktiniai dermatitai) šiems pacientams galima skiepytis be papildomų tyrimų, tik rekomenduojama po vakcinacijos išbūti centre bent 30 minučių.
Labiau susirūpinti reikėtų patyrusiems ūmias anafilaksines reakcijas (jos pasireiškia per pirmas valandas, o ne po kelių dienų). Jiems gali būti atliekami odos mėginiai dėl galimos alergijos „Pfizer“ „Comirnaty“ vakcinai (VUL Santaros klinikose turima ir naudojama vakcina). Kol kas neturime atvejų, kad pacientams būtų pasireiškusi ūmi vakcinos sukelta alerginė reakcija“, – teigė K. Černiauskas.
Bijantys skiepo – ir šeimos gydytojos kasdienybės dalis
Su turinčiais įvairių baimių dėl koronaviruso skiepo susiduria ir šeimos gydytojai. Šeimos gydytoja, psichoterapeutė Justė Latauskienė teigė, kad kiekvieną dieną susiduria su atvejais, kai žmonės bijo, reiškia nuogąstavimus dėl koronaviruso skiepo.
„Iš pradžių pacientai nuogąstavo, jog gali būti paskiepyti „prastesne“ vakcina, kad jei kiek palauktų, gal gautų kito, norimo gamintojo. Kildavo daug klausimų, ar laukti verta, ar nebus taip, kad vakcinos baigsis. Dabar nerimo, susijusio su skiepais, daug mažiau.
Vyraujančios išsakomos priežastys susijusios su konkrečiais medicininiais klausimais, pagrįstai iškylančiais iš žiniasklaidoje matomos informacijos, bendro išsilavinimo ar ankstesnių pacientų patirčių. Pirmaujančios yra apie galimus krešulius po vakcinos ir anafilaksines reakcijas. Šios priežastys yra tikra loterija – kaip perkantis bilietėlį tikisi, kad tikrai laimės, taip besiskiepijantis nuogąstauja, kad tikrai nepasiseks“, – pasakojo J. Latauskienė.
Gydytoja minėjo, kad dalis asmenų bijo ne vakcinų, o dėl savo sveikatos.
„Vertina ją kaip trapią, lengvai pažeidžiamą. COVID tikisi išvengti ar neigia egzistuojant“, – teigė J. Latauskienė.
Dažniau pavyksta nuraminti baimes
Pozityvi žinia ta, kad, kaip teigė gydytoja, per pokalbį su pacientu „dažniau pavyksta, nei nepavyksta“ išsklaidyti jo turimas baimes.
„Pacientai ateina puikiai pasiruošę ir padarę namų darbus – žino, kad šeimos gydytojas nusiųs pas alergologą-imunologą ir šis toliau konsultuos, dalis jau net būna rezervavę vizitus pas šiuos specialistus. Siuntimą po truputį rašome kalbėdamiesi ir pasakius, kad štai, jau yra, pacientai atsako, jog nebereikia, atsakėt į klausimus, gal galite geriau užregistruoti skiepytis?“ – pasakojo J. Latauskienė.
Gydytoja aiškino, kad alergija sudedamosioms skiepo dalims gali būti, tik tai nepaprastai retas dalykas.
„Kadangi šiose vakcinose panaudotos alergizuoti galinčios medžiagos naudojamos kosmetikos ir maisto pramonėje, tai dažnai joms alergiški asmenys gyvena labai restriktyvų ir unikalų gyvenimą, kiekvienas šeimos gydytojas šiuos savo pacientus greičiausiai žino mintinai ir pats perspėja“, – teigė J. Latauskienė.
Pasak gydytojos, „išskaidyti baimių nepavyksta tada, kai jos yra susijusios ne su skiepais, o su dalykais, kurie yra už šeimos gydytojo kompetencijos ir galios ribų, be to, kai pats pacientas ateina su tikslu savo baimę sumažinti pagąsdinęs gydytoją“.
Šios gydytojos praktikoje dar nepasitaikė nė vieno paciento, kuris būtų reikalavęs pažymos, kad negali skiepytis nuo kovido.
„Buvo klausiančių, ar toks dalykas egzistuoja. Iš jų dalis klausė, ar (ir kaip) būtų galima jiems tokią gauti. <…>. Konfliktų dėl to nėra buvę. Šeimos gydytojas tokio dokumento išduoti negali. Gal galės rytoj, niekada nežinai, kokią naują funkciją šeimos gydytojas gaus. Kartais pavyksta tarpininkauti, jei reikia padėti dokumentuoti, kad žmogaus skiepyti negalima, o dažniau, kad visgi galima: žmogus nori, bet kažkur kažkas jį skiepyti bijo, na, maža kas.
Mes labai kenčiame nuo to, kad pagalba dažnai galėtų būti suteikta, pabandyta, pacientai sutinka ir norėtų, bet niekas nenori atsakomybės kas bus, jei bus blogai. Iš tiesų turime labai hipokratišką medicinos sistemą“, – teigė J. Latauskienė.
Pasitaiko, kad bijantys skiepo ieško ir psichoterapeuto pagalbos
Taip pat psichoterapeuto praktika užsiimanti gydytoja pasakojo, kad yra pasitaikę pacientų, kurie dėl skiepų baimės į ją kreipėsi ir kaip į psichoterapeutę.
„Kreipėsi tiek tiesiogiai, tiek nusiųsti kitų terapeutų. Esu kognityvinės elgesio psichoterapijos atstovė, ši terapija orientuota į konkrečius tikslus, nors ne visada galime išaiškinti skiepų baimės priežastis ar ją pašalinti, bet beveik visuomet pavyksta pasiekti, kad žmogus pasiskiepytų. Terapija šiais atvejais trunka nuo vieno iki dvylikos susitikimų, nelygu, kokio stiprumo problema, kliento motyvacija“, – teigė J. Latauskienė.
Pasak gydytojos psichoterapeutės, iš dalies tokių atvejų paaiškėjo, kad skiepų baimė slepia tokius dalykus, kaip, pvz., potrauminį streso sutrikimą.
„Tokiu atveju žmogus būna patyręs arba matęs grėsmingą gyvybei situaciją. Jei bijo skiepų, paprastai leidžiant vaistus ar imant kraują buvo pažeidžiamos būsenos, pvz., buvo vaikas, laukėsi ar gimdė, galbūt buvo užsienyje ar pervargęs po ilgų darbų ir mokslų. Labai dažnai aplinkiniai net nenutuokia, kad jų artimasis turi šį sutrikimą, žmogus ir pats jo neatpažįsta, jo trigerių iki COVID buvo lengva išvengti, juk pas gydytojus dažnai keblu patekti net ir sveikam bei socialiai gabiam žmogui.
Ironiška, bet šiuo atveju ypač pažeidžiami gydytojai ir jų artimieji – po mediciniškai nepalankių situacijų jie sulaukia ne užuojautos, meilės ir šilumos, bet techninių įvertinimų ar patirčių objektyvizavimo. „Taigi viskas gerai baigėsi!“ – menka paguoda“, – pasakojo J. Latauskienė.
Gydytoja psichoterapeutė išskyrė ir socialinio nerimo atvejus, kai asmenys nerimauja, „kas bus, jei jie skiepijami nualps, apsivems ar dar kas nutiks, na, ką gi žmonės pagalvos!“
„Žmogus nualpo, nes nepavalgė, o paskui skaito internete, mato įrašus apie save, jaučiasi skiepų auka, ir niekas net nepaklaus jo: „Gal tau pagalbos su pusryčiais reikia?“, – sakė J. Latauskienė.
Kas veikia ir kas neveikia kalbant su bijančiais skiepų?
Gydytoja psichoterapeutė aiškino, kad visos baimės racionalios, nes tai apsauginė reakcija, tačiau ne visi dalykai, kurių žmogus bijo, yra tai, ko jam iš tiesų būtų naudingiausia bijoti, o gal ir visai nebūtų verta, tiesiog jis yra to išmokęs.
„Daugybės žmonių, kurie bijo skiepų, pasakojimai apie tai, kas bus, jei nepasiskiepys, neveikia, nes jiems tai dar didesnė baimė, tokia, apie kurią net negali galvoti arba galvodami pradeda ieškoti išeičių.
Dažniausiai žiūrint tiesiai baimei į akis ji susitraukia. Drąsūs yra ne tie, kurie nebijo, o tie, kurie daro nepaisydami baimės. Herojai yra tie, kurie susitaiko su tuo, kad jų baimės liks tik jiems patiems. Labai tikiuosi, kad skiepų klausimo atveju visų pusių heroizmo bus kuo mažiau“, – svarstė J. Latauskienė.
Jeigu per baisu priimti sprendimą, pasak gydytojos psichoterapeutės, jį galima atiduoti kam nors kitam, tik reikia nuspręsti kam.
„Gerai būtų, kad kitas asmuo žinotų, kad sprendžia už Jus, ir sutiktų su tuo. Griežtas atsisakymas pačiam spręsti irgi yra sprendimas. Galima palaukti ir pažiūrėti, kaip bus, kas nutiks, kam ir kodėl būsi svarbus, jei būsi.
Dar galima paklausti savęs „Ką galiu padaryti šiandien, kad rytoj manimi būtų pasirūpinta?“ Ar po penkių metų dėkosiu savo praeities „sau“, kad darė, nors bijojo, ar visgi gailėsiuosi, kad baimė ir nerimas sulaikė nuo to, ką galėjau turėti. Priimdami sprendimus mes galime tapti labiau tokie, kokie norime būti, net jei sprendimas susijęs su kuo nors tokiu trivialiu, kaip profilaktinis skiepas“, – dėstė J. Latauskienė.
