„Pacientas teigia, kad jis, pavyzdžiui, yra alergiškas vabzdžių įkandimams ar kažkokiems maisto produktams, gal dulkėms. Jis galvoja, kad negali skiepytis ir tiesiog prašo šeimos gydytojo, kad jis parašytų apie tai pažymą į e.sveikatą, ir dėl to jis galėtų gauti galimybių pasą nepasiskiepijęs“, – „Info TV“ sakė Centro poliklinikos šeimos gydytoja Aldona Jankavičienė.
„Daug kreipiasi žmonių dėl indikacijų ir kontrindikacijų skiepams. Dauguma nori paklausti, ar jie gali skiepytis, tai mes visuomet pasakome, kada gali, o kada – negali.
Viena iš indikacijų, kada negali skiepytis žmonės arba skiepytis nerekomenduojama – buvęs anafilaksinis šokas arba anafilaksinė reakcija į anksčiau buvusius skiepus“, – pasakojo Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Justa Prokopavičiūtė.
Pasak medikių, yra pacientų, kuriems pakanka paaiškinti, kad skiepai jiems nepavojingi. Kitiems šeimos gydytojų paaiškinimo neužtenka.
„Pacientas reikalauja nukreipimo pas alergologą ir kartais tiesiog reikia siųsti. Aišku, yra ir pagrįstų atvejų, kai siunčiame alergologui, jei žmogus serga bronchine astma, yra kažkokios kitos nustatytos alerginės ligos, tai gal iš tiesų ta alergologo konsultacija yra naudinga bei reikalinga.
O kartais tiesiog šeimos gydytojas yra priverstas pasiduoti paciento spaudimui siųsti ir siunčia jį alergologui, nes jo argumentai paciento nebeišklausomi“, – pripažino A. Jankavičienė.
Lietuvos šeimos gydytojų asociacijos prezidentas Julius Kalibatas įsitikinęs, kad dauguma pacientų, kurie neva baiminasi dėl skiepų šalutinio poveikio, yra paprasčiausi antivakseriai.
„Jie jau dabar nesako, kad yra konkrečiai prieš skiepus, kad jie yra antivakseriai, kad jie laikosi kitos politikos, bet jie nori pagrįsti kitaip, medicininėmis indikacijomis, kodėl jie negali skiepytis. Tokių yra gana nemažai“, – „Info TV“ sakė asociacijos vadovas.
Anot J. Kalibato, žmonės gydytojams skundžiasi, kad bijo skiepytis, nes anksčiau turėjo alergines reakcijas į bičių ar vapsvų įkandimus, o taip pat – suvalgę kokių nors uogų.
„Prašo, kad šeimos gydytojai išrašytų kažkokią pažymą arba nukreiptų juos pas alergologą. Aišku, šeimos gydytojai gali nukreipti pas alergologą, bet suprantama, kad jokio pagrindo, jeigu įkando bitė ar vapsva ir skaudėjo ar patino, tai nieko bendro neturi su vakcina ir nuo vakcinos tikriausiai jokių reiškinių nebus. Todėl, aišku, šeimos gydytojai nenukreipia alergologui, įvyksta daug nemalonių pokalbių“, – sakė J. Kalibatas.
Pasak profesoriaus, priežasčių, dėl kurių žmonės negali skiepytis, yra, bet jos labai retos: tai – anafilaksinis šokas po pirmojo skiepo, įgimtas imunodeficitas, neseniai atliktos organų transplantacijos ar tuo metu aktyvios ligos.
Norintys gauti galimybių pasus be skiepų suranda ir kitų būdų, kaip tą padaryti.
„Policija nuolat stebi socialinę erdvę, dirba ir mūsų virtualus patrulis, stebimos įvairios uždaros grupės, kur žmonės dalinasi tokia informacija, kad galimai gali įsigyti suklastotą dokumentą“, – televizijai sakė Policijos departamento atstovė Jovita Jonavičiūtė.
Kol kas tokie atvejai – pavieniai. Jie tiriami, bet ikiteisminiai tyrimai nei dėl vieno iš jų nepradėti.
