Pastarosiomis dienomis Afganistano sostinėje tvyro padėtis, kuri dar prieš kelias savaites atrodė visiškai neįtikėtina: be mūšio Kabulą užėmę talibai toliau patruliuoja gatvėse, pamažu įvedinėja savo tvarką, tačiau užsieniečių neliečia ir laikosi vos vos atokiau nuo oro uosto, kurį kontroliuoja amerikiečių kariai, tęsiantys jiems padėjusiųjų vietos gyventojų evakuaciją. Dar neseniai tarp talibų bei JAV ir jos sąjungininkų virė nuožmios kovos, o dabar abi pusės laikosi nerašytų arba viešai nedeklaruotų paliaubų – per šūvio atstumą.
Tai, kad Afganistane po 20 metų į valdžią sugrįžę talibai ar bent jau po bendra Talibano vėliava besikaunantys kovotojai yra „kitokie“, pastebėjo jau ne vienas apžvalgininkas. Bet kartu ir pabrėžia – neapsigaukite, tai tėra laikinas įvaizdis. Be gailesčio su protestais susidorojantys talibai, regis, tik ir laukia, kada išvyks paskutiniai užsieniečiai, o tada bus galima daryti, ką tik nori.
Tačiau net jei užsieniečiai išvyks, talibų valdomas Afganistanas liks. Koks jis bus ir kaip šios šalies valdžią traktuoti kitoms valstybėms? Tik kelios jų, tarp jų talibus pastaruosius 20 metų rėmęs Pakistanas dar iki 2001-ųjų buvo pripažinę Talibano valdžią. Dabar tariamai pasikeitęs Talibanas neslepia vilčių, kad jo valdomą Afganistaną pripažins daugiau šalių. Ar tarp jų turėtų būti ir Lietuva? Tokią mintį jau palaiko buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, generolas Valdas Tutkus.
Kas pripažins pirmieji?
„Jei Talibanas teigia, kad siekia tarptautinio legitimumo, šie veiksmai jiems to nesuteiks“, – dar rugpjūčio 6-ąją, reaguojant į tuomet tik įsibėgėjusį talibų puolimą užiminėjant vieną po kito didžiuosius Afganistano miestus reagavo Baltųjų rūmų atstovė Jen Psaki.
Akivaizdžiai konfrontuoti su talibais nelinkusių JAV pajėgos laikėsi atokiai, tik įspėdamos Talibaną apie tai, kas bus, jeigu nukentės nors vienas JAV kariškis. Talibai, regis, įsiklausė ir be šūvio užėmė sostinę, o amerikiečiams netrukdė evakuotis. Tiesa, iš pradžių talibai šūviais ginė afganistaniečių minias link oro uosto, kur kilo panika ir chaosas, o pastarosiomis dienomis jau nebeįleidžia vietos gyventojų į oro uosto teritoriją, kurios perimetro apsaugos ėmėsi keli tūkst. JAV karių.
Tačiau pernai tarp tuometinės JAV administracijos, kuriai vadovavo Donaldas Trumpas ir Talibano pasirašius savotišką susitarimą dėl taikos ir būsimo talibų įtraukimo į valdžią po to, kai bus išvestos JAV pajėgos, kilo savotiška dilema: JAV nepripažįsta Talibano, tačiau su juo derasi už oficialiai pripažintos ir remiamos Afganistano valdžios nugaros.
Daugelis ekspertų tai įvertino kritiškai – esą tik laiko klausimas, kai talibus teks pripažinti. O dabar, jiems perėmus valdžią ir laukiant paskutiniųjų užsieniečių pasitraukimo, šis klausimas gali būti iškeltas anksčiau, nei manyta.
Tiesa, kol kas net Pakistanas ir Saudo Arabija, kurios anksčiau yra pripažinusios talibų valdžią, laikosi atsargios pozicijos – nė viena valstybė nenori būti pirmoji. Tiesa, ja gali būti vis glaudesnius santykius su talibais palaikanti Kinija. Šios šalies Užsienio reikalų ministerija jau pasiuntė dviprasmiškų, bet kartu ir palankių signalų talibams.
„Gerbdama Afganistano suverenumą ir visų šalies grupių valią Kinija palaikė ryšius su Afganistano Talibanu, susitiko su jų politinio komiteto vadovu mula Abdulu Ghani Baradaru. Tikimės, kad Afganistano Talibanas, solidariai su kitomis grupėmis gali suformuoti politinę struktūrą, pritaikytą prie nacionalinių realijų, kad būtų išlieti pamatai taikai šalyje. (…) mes linkę ir toliau vystyti gerus kaimyninius santykius su Afganistanu bei vaidinti konstruktyvią rolę šios šalies atstatyme bei taikoje“, – taip pat pabrėžusi, kad talibų perimta valdžia yra „Afganistano žmonių valios“ išraiška komentavo Kinijos URM atstovė Hua Chunying.
Tiesa, kiek vėliau pasirodė komentaras, kad Kinija taip pat neskubės su pripažinimu – esą pirmiausiai reikia suformuoti stabilią valdžią.
„Jei ketiname pripažinti vyriausybę, turėsime palaukti, kol vyriausybė bus suformuota“, – pabrėžė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas.
Lietuvai siūlo derėtis su talibais
Tuo metu buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, kuris prieš tai yra tarnavęs ir Sovietinėje armijoje, su kuria, kaip majoras dalyvavo 1979-1989 m. Afganistano kare, savo feisbuko paskyroje pasidalijo išsamiu įrašu, kuriame išdėstė savo pastebėjimus. Pirmiausiai ir kandžiai – apie įvairius ekspertus, kurių jis esą prisiklausė, o tada – apie savo patirtį.
„Pagalvojau, kad irgi turiu teisę išreikšti savo nuomonę. Kaip ten bebūtų virs 2 metu kariavau Afganistane 1983-1985 metais, virš 10 metu praleidau musulmoniškuose kraštuose. Galų gale būdamas LK sausumos pajėgu, o vėliau Lietuvos kariuomenes vadu nemažai prisidėjau prie mūsų spec, pajėgų kūrimo ir prie provincijos atstatymo grupės (PAG) formavimo, išsiuntimo ir Lietuvos karių tarnybos Afganistane . Na ir lankiau mūsų karius 2-3 kartus per metus. Manau kad turiu šiokį tokį supratimą apie šią šąli, neblogai pažystu tuos kraštus, jų mąstysena“, – nesikuklino V. Tutkus.
Vis dėlto plačiai apžvelgęs padėtį Afganistane tiek sovietiniais laikais, tiek nuo 2001-ųjų, kai JAV vadovaujama koalicija smogė talibams ir nuvertė juos nuo valdžios, V. Tutkus pripažino, kad net ir jam, kaip kariškiui palaikius politikų sprendimus ir manant, kad Lietuvos dalyvavimas JAV misijoje prisidėjo prie kelio atvėrimo narystei NATO, iki galo taip ir nebuvo aiškūs tikslai.
„Iš kai kurių politikų lūpų jau teko girdėti komentarus, kad generolai neįvertino, neapskaičiavo per daug pasitikėjo savimi ir t.t.. Noriu atkreipti dėmesį, kad generolai nepradėjo nei vieno karo istorijoje. (tai nėra tiesa – Argentiną valdžiusi generolų chunta 1982 m. pradėjo Folklendų salų karą. – Red. past.). Ši garbė atitenka politiniam elitui, o kariai, vykdo įsakymus, žūsta ir galiausiai lieka kalti. Deja taip jau yra.
Koks tikslas buvo siekiamas šioje ilgoje operacijoje (ISAF) man, pavyzdžiui, nebuvo ir nėra aišku. Manau mūsų politikai irgi vargu ar turi aiškų atsakymą. Jei buvo siekis atnešti į Afganistaną demokratiją, tai šis siekis nebuvo teisingas, gerai pasvertas, suplanuotas. Galų gale tai nebuvo teisingas uždavinys ir spręsti jį reikėjo kitaip. Bet ką jau padarysi aplink tiek daug žinovų, ekspertų“, – vėl ironizuoti ėmė generolas ir žarstėsi patarimais, ką, galbūt reikėjo daryti kitaip. Tačiau svarbiausia, anot V. Tutkaus, yra ne žvalgymasis į praeitį, o į ateitį.
„Nereikia rauti plaukų nuo galvos ir kitų vietų, nereikia ieškoti kaltų. Visa tai vėliau. Dabar reikia koncentruotis ties vienu klausim: ką dabar daryti, nes laiko NĖRA. Matomai reikėjo galvoti anksčiau. (...) Žinau, kad demokratiškos valstybės nekalba su režimais, pasiruošusios aukoti milijonus, turėti ekonominius nuostolius ir t.t. Tačiau šiuo konkrečiu atveju matomai reikėtų padaryti išimtį, nes ant kortos – tūkstančių žmonių gyvybių ir ne tik afganų. Ant kortos mūsų prestižas.
Girdėjau nuomonių, kad jei talibai siautės, o tuo aš neabejoju, tai JAV ir NATO sugrįš. Va čia tai jau vargu. Matomai būtų teisinga pripažinti talibų valdžią, nes de fakto ji jau ten. Reikia sėsti prie derybų stalo ieškoti išeities“, – svarbiausią pasiūlymą pateikė V. Tutkus.
„Esu tikras kad toli gražu ne visi man pritars. Tik norėjau pasidalinti mintimis, nes nežinau kaip kitiems, (bet) man tai, kas vyksta yra svarbu, nes Lietuva irgi dalyvavo šioje kompanijoje, o reiškia mes irgi atsakingi už pasekmes“, – teigė V. Tutkus.
Beje, nors Vakarų valstybės kol kas kategoriškai atsisako net minčių apie Talibano pripažinimą, svarstymų, kad neišvengiamai kalbėtis su šiuo režimu teks, netrūksta. Įdomu tai, kad Lietuvoje panašias mintis pastarosiomis dienomis jau išsakė Vytautas ir Gabrielius Landsbergiai.
Paklaustas apie su Lietuva bendradarbiavusių vertėjų likimą, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos faktinis vadovas pasvarstė, kad „galbūt reikėjo kuo greičiau pripažinti Talibano vyriausybę, ir pradėti konkrečias derybas arba pokalbius dėl tų žmonių likimo“.
„Jų valdžia „de facto“ yra valdžia, galima tempti gumą pusę arba porą metų, o po to pradėti bendradarbiavimą, jeigu ana pusė sutiks pradėti bendradarbiavimą. Galima ir netempti tos gumos“, – svarstė V. Landsbergis.
„Kartu su JAV ir kitais mūsų partneriais būtina sutarti dėl tolesnių veiksmų bei būsimų santykių su naująja Talibano dominuojama administracija Afganistane, stengiantis atsverti autoritarinių valstybių įtaką regione“, – pabrėžė dabartinis Lietuvos Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.
