Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Aurelijus Stanislovaitis „Info dienai“ pasakojo, kad pokalbiai trunka valandomis, o iš vienos moters pinigai, pasak jo, buvo viliojami net 6 valandas.
„Negaliu atsakyti, kaip įmanoma, bet galiu atsakyti, kad taip tikrai buvo. Mes stebėjomės, kai būdavo atvejų, kad pakalba valandą, patys užduodant sau klausimą, ką galima veikti valandą ar tris valandas.
Vienas iš atvejų iš tiesų buvo: dienos metu – nuo 10 valandos ryto, iki 4 valandų vakaro – vyko pokalbis su moterimi, kuri nesuformulavo savo pozicijos, kad ji tikrai nesuteiks jokių duomenų ir nepadėjo ragelio. Visas įkalbinėjimas baigėsi aukos sąskaitos ištuštinimu, nes ji padiktavo kodus „banko įstaigos robotui“, vadinkime taip“, – televizijai pasakojo A. Stanislovaitis.
Jo teigimu, sukčiai moterį sugebėjo įtikinti, kad jeigu auka nepasitiki kalbančiu telefonu asmeniu, tai imitavo, kad duomenis suteikia robotui.
„Po signalo robotui buvo padiktuoti prisijungimo kodai“, – sakė A. Stanislovaitis.
Pareigūnas neslėpė, kad sukčių skambučio sulaukė net ir pats asmeniškai.
„Viskas baigėsi telefono ragelio padėjimu labai greitai. Čia gal ir yra didžiausia visų bylų ir aukų problema, kad nesiryžta tuoj pat nutraukti pokalbio, kuris yra įtartinas“, – pastebėjo laidos pašnekovas.
Skambina gerai pasiruošę sukčiai: tuo užsiima organizuotos grupės
Iš trijų dešimčių registruotų ir pradėtų tyrimų, pasak A. Stanislovaičio, dominuoja rusakalbiai skambinantieji.
„Klaipėdos apygardos veiklos teritorijoje – Vakarų Lietuvos regione suskaičiavome, kad per tris dešimtis šių nusikalstamų veikų, kai skambinama apsimetant banko darbuotojais, o aukos po to pavedimu patvirtina savo „Smart ID“ paskyrą arba PIN generatoriumi, buvo išviliota arti 200 tūkst. eurų. Visa tai – per pusantro mėnesio laikotarpį, maždaug nuo birželio vidurio iki liepos pabaigos“, – teigė pareigūnas.
Dalį sukčių aukų prarastų pinigų, kaip pažymėjo A. Stanislovaitis, pareigūnams pavyko „įšaldyti“.
„Bet tenka pripažinti, kad į teisėsaugą yra kreipiamasi pavėluotai. Sukčiai, užvaldę pinigus, jų nekaupia tose sąskaitose, jie nedelsiant būna pervedami dar į vieną sąskaitą ir, deja, bet antrojo ar trečiojo žingsnio mes labai greitai užkardyti ar nugvelbti tų pinigų negalime“, – konstatavo uostamiesčio vyr. prokuroro pavaduotojas.
Gyventojus, supratusius, kad buvo apmulkinti, A. Stanislovaitis paragino iškart kreiptis į banką, iš kurio sąskaitos buvo atliktas pavedimas, ir į policiją.
„Nukentėjusieji gal ne visą laiką suvokia, gal kitą kartą veikia kiti argumentai – gėdos jausmas, nenori atskleisti prieš artimuosius ir tie žingsniai būna pavėluoti“, – sakė pašnekovas.
Pareigūnas taip pat pažymėjo, kad, pagal tokių bylų praktiką, tapo aišku, jog tokiomis veikomis užsiima ne pavieniai asmenys.
„Tuo užsiima organizuotos grupės, veikia įvairių kvalifikacijų asmenys – vieni skambina, antri jau užkibus aukai perima pokalbį, tarsi sujungiamas kažkoks kitas specialistas, kuris turi daugiau psichologinių žinių tam, kad išviliotų tuos pinigus.
Fone neretai mes išgirsime garsą, kuris būtų panašus į kažkokį biuro darbuotojų, o prisistatoma banko įstaigos, garsinį foną“, – teigė A. Stanislovaitis.
Imituoja, kad skambina iš kito numerio nei iš tiesų: prisitaiko prie technologijų
Jis pasakojo, kad sukčiai schemose imituoja, jog skambutis yra iš kažkokio specifinio telefono numerio – t. y. slepia tikrąjį telefono numerį, iš kurio skambinama.
„Auka mato, kad skambinama iš lietuviško abonento: 8654 ir taip toliau. Deja, bet matant šį numerį, mes niekada negalime identifikuoti, kad skambina sukčius. Skaičių seka yra atsitiktinė. (…)
Aš taip pat buvau gavęs tokį skambutį, tuoj pat nutraukęs pokalbį perskambinau tuo numeriu, man atsiliepė realus to numerio abonentas, jis iš tiesų net nesuvokė apie tą skambutį ir jo skambinimo istorijoje to skambučio nėra“, – dėstė A. Stanislovaitis.
Sukčiai, pasak jo, seka visas bankų ar kredito įstaigų pastangas užkardyti galimus sukčiavimo atvejus ir prisitaiko – keičia savo technikas.
„Visada su banku reikia bendrauti pačiam skambinančiajam. Jeigu tau paskambina iš banko – atsiprašyti, padėti ragelį ir pačiam paskambinti į baką. Tai bus vienas saugiklis. Antras saugiklis – niekada nereikia patvirtinti jokių mokėjimų pavedimų kažkokiais atpažinimo kodais (…) operacijoms, kurių tu pats neinicijavai“, – pabrėžė A. Stanislovaitis.