Ką daryti su kaukėmis?
Sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė, paklausta, ar nereikėtų griežčiau rekomenduoti žmonėms nešioti kaukes, tikino, kad tai – sąmoningų žmonių suvokimas, todėl labai svarbu, kad visuomenė suprastų, jog ne vienas elementas, o visų elementų visuma yra svarbi, kai kovojame su plintančiomis viruso atmainomis.
„Matote, kalbant apie viruso valdymą, visi nuolat sako, kad nėra vienos priemonės, o yra priemonių derinys: kaukių dėvėjimas, atstumo laikymasis, asmens higiena, vakcinos ir kiti elementai. [Negalime] išimti iš įrankių dėžutės vieno elemento ir sakyti, kad tik jis gali veikti arba neveikti, sutariame, kad veikia elementų kombinacija, taigi šiuo atveju svarbiausia, kad atsakingi žmonės suprastų: nors jie yra imunizuoti, turbūt ne tik reiktų dėvėti kaukes didesniuose susibūrimuose, bet ir laikytis atstumų, dezinfekuoti rankas.
Visa tai svarbu, bet, žinoma, mums taip pat svarbu grįžti į įprastą gyvenimą, nes turime ir kitų sveikatos problemų, pavyzdžiui, psichikos sveikata, kitos pasekmės, susijusios su ilgu karantinu, ilgu įprasto gyvenimo neturėjimu. Taigi reikia vertinti ne tik kaukes, bet visą kompleksą elementų: gyvenimo, sveikatos ir kitų“, – laidoje sako Ž. Simonaitytė.
Onkoimunologas Marius Strioga „Delfi TV“ laidoje „Faktai ir nuomonės“ paklausus, ar ne per daug atsipalaidavome, turint omeny veido kaukes, ar nereikėtų į tai žiūrėti kiek griežčiau, tikino, kad uždarose patalpose visgi būtų logiška ir atsakinga kaukes dėvėti.
„Žinant delta atmainą ir tai, kad net ir persirgę ar pasiskiepiję, vadinasi, turintys imuninį atsaką, nors ir du, tris kartus rečiau, bet gali ja užsikrėsti, ir kurį laiką būna vienoda viruso koncentracija viršutiniuose kvėpavimo takuose. Nors, aišku, mes nežinome, ar tas virusas yra gyvybingas, gali būti padengtas imuninio atsako komponentais. Tai, kad virusas nustatomas, dar nereiškia, kad jis yra gyvybingas, ir kol tai neįrodyta, mes turime galvoti, jog kurį laiką ir šie imunizuoti žmonės gali būti užkrečiami, gali užkrėsti kitus. Žinoma, tokiu atveju juos reikėtų kuo greičiau atskirti nuo neimunizuotų žmonių, [kad nepalaikytų] kontakto, bet jeigu uždarose patalpose būna imunizuotų žmonių, ko gero, būtų logiška ir atsakinga dėvėti kaukes: jie patys sunkių pasekmių neturės, bet gali prisidėti prie viruso platinimo. Taigi atsakingi žmonės, kurie vakcinuojasi, jau supranta tą problematiką“, – sako M. Strioga.
Seimo narys Aurelijus Veryga teigia, jog turėtume atskirti kelis svarbius dalykus, o žmonės labai nori aiškių ir logiškų sprendimų.
„Man norėtųsi nuoseklumo ir logikos. Suprantu, ką sako viceministrė apie priemonių visumą, bet manau, kad priemonės nėra arba bent jau neturėtų būti kaip savotiška bausmė ar bonusas, nes mes kalbame apie tam tikrą infekcijų kontrolės logiką ir, kaip teisingai buvo paminėta, dabar neaišku, ar žmogus, kuris vakcinuotas, bet yra užsikrėtęs, platina ar neplatina viruso, ir kai kaukių dėvėjimą susiejame su galimybių pasu, mes tą paverčiame kaip savotiška psichikos sveikatos priemone, o ne infekcijų kontrolės priemone. Manau, kad nereikia šių priemonių tarpusavyje makaluoti, yra psichikos sveikatos dalykai ir viruso kontrolės dalykai. Žmonėms turėtų būti aišku, ir neturėtų būti tik sąmoningumo dalykai, nes žmogui reikia paaiškinti, kad taip, tu gali užsikrėsti“, – laidoje sako A. Veryga.
Strioga: imuninis atsakas palaipsniui slopsta
Paklausus, kuo pavojinga delta atmaina ir tarp ko ji labiausiai plinta, M. Strioga pabrėžė, kad ji plinta tiek tarp imunizuotų, tiek tarp neimunizuotų žmonių.
„Ji plinta tiek tarp imunizuotų, tiek tarp neimunizuotų žmonių, kaip minėjau, yra duomenų, kad neimunizuoti žmonės du ar tris kartus dažniau ja užsikrečia, bet daugiausia šampano purslų sukelia pasakymas, kad gali užsikrėsti ir imunizuoti, ypač vakcinuoti žmonės, jie itin retai gali susirgti sunkia ligos forma ir labai retai gali numirti. Reikia atkreipti dėmesį į kelis veiksnius. Mes žinome, kad labiausiai vakcinuota populiacija – vyresni žmonės su kitomis ligomis. Reikėtų žiūrėti į subgrupes, kurios patenka, galbūt tai yra tie žmonės, kurie iš principo labiau pažeidžiami bet kokio viruso, kurių imuninis atsakas jau nėra toks visavertis, kaip jaunesnių, gal būtent ši grupė, ar tai yra būtent sąlyginai sveiki vakcinuoti žmonės.
Tai yra vienas aspektas. Kitas dalykas – reikia žiūrėti, kiek yra praėję laiko, kada jie buvo imunizuoti. Pirmiausia juk buvo vakcinuoti didžiausios rizikos grupėse esantys žmonės, ir Izraelio duomenys rodo, kad tų, kurie buvo vakcinuoti sausio, vasario mėnesiais, ir tų, kurie vakcinavosi balandį ar kovą, rizika užsikrėsti yra žymiai skirtinga. Tie, kurie buvo vakcinuoti vėliau, užsikrečia rečiau. Ką tai reiškia? Mes žinome, kad imuninis atsakas palaipsniui slopsta, tiesiog jei nėra grėsmės, organizmui neekonomiška išlaikyti didžiulius pajėgumus prieš konkretų priešą, jeigu jo nėra. Aišku, atminties komponentai „įsijungia“ ir visa tai mes žinome, bet tam reikia kelių dienų, taigi kai kurie tyrimai galbūt ir rodo, kad vakcinuoti virusą platina trumpiau, nes tiesiog jų imuninis atsakas jau gal buvo išblėsęs; ir tuo periodu, kol visa jėga pradeda veikti atminties imuninis atsakas, o tas trunka maždaug tris–penkias dienas, jie galbūt yra laikinai užkrečiami“, – laidoje sako M. Strioga.
Paklausus A. Verygos, ar reikėtų trečiąją dozę spartinti ir platinti, jis tikino, kad pirmiausia turime didesnį iššūkį žmones paskiepyti pirma ir antra dozėmis.
„Aš manau, kad mes dar turime pasistengti dėl pirmos ir antros dozės, prieš pereidami prie trečios. Trečia dozė, manau, neišvengiamai ateis, šis klausimas jau po truputį aktualus tiems pacientams, kurie yra pažeidžiamiausi, ir Lietuvoje yra prasidėjusi revakcinacija trečiąja vakcinos doze, matyt, medikai bus ta pirmoji grupė, kuri, kaip šios profesijos atstovai, susidurs su revakcinacija, nes jie pirmieji buvo vakcinuoti, prasidėjus vakcinacijai Lietuvoje. Bet mes dar turime daug žmonių, ką Marius labai teisingai pastebėjo, ir vyresnio amžiaus žmonių, kurie turi daug lėtinių ligų ir kurių šansai užsikrėtus žūti yra ir šiaip keliasdešimt kartų didesni, mes jų nesame paskiepiję nei pirma, nei antra doze.
Yra šalių, kurios skelbia, kad paskiepijo jau šimtą procentų tokios populiacijos, mes, deja, turime trečdalį likusių nepaskiepytų 65 metų ir vyresnių, dar pusė nepaskiepytų 80-ies ir vyresnių, taigi tiems žmonėms rizika labai didelė ir reikėtų dėti maksimalias pastangas suvakcinuoti pirma ir antra dozėmis“, – tikina A. Veryga.
Strioga: toks nepasitikėjimo kurstymas – psichologinis marodieriavimas
M. Strioga sako, kad jį liūdina, jog žmones skiepytis reikia skatinti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pinigais ar kokiomis nors kitomis ypatingomis priemonėmis.
„Aš pasakysiu: man liūdna, kad taip yra, kad vienas didžiausių medicinos mokslo atradimų, padaręs revoliuciją, leidęs išnaikinti raupus, beveik ant išnykimo ribos jau yra raudonukė, poliomielitas, ir ta priemonė, kuri tokia efektyvi, kuri yra vienas didžiausių laimėjimų bent jau medicinos istorijoje, ji tokiais būdais turi būti siūloma. Kitas vienas didžiausių laimėjimų yra antibiotikų atradimas“, – tikina M. Strioga.
„Yra daug tokio priešinimo, daug žmonių, kurie visiškai, sakykime, nekompetetingi, neišmanantys to, ir jie skleidžia nepagrįstus dalykus. Mano galva, toks nepasitikėjimo kurstymas ta priemone, kuri gali suvaldyti virusą, pandemijos įkarštyje yra psichologinis marodieriavimas. Tie žmonės gali turėti ir išreikšti savo nuomonę, bet ar tai reikėtų daryti šiuo laikotarpiu ir aštrinti situaciją... Man dėl to yra liūdna. Žinoma, geriausia, kai skatinimo priemonės žmogui malonios. Jų turėtų būti, bet liūdniausia, kai prasideda visokie apribojimai ir kalbos apie segregaciją, ir tai vien todėl, kad žmonės būtų paskatinti rinktis vieną didžiausių medicinos laimėjimų“, – tikina M. Strioga.
Simonaitytė: galime tikėtis, kad iki rugsėjo turėsime paskiepiję 70 procentų pilnamečių
Laidoje viceministrės paklausus, kokia dabar matyti vakcinacijos perspektyva, ji tikino, kad iki rugsėjo galime pasiekti gana aukštų rezultatų.
„Jeigu žiūrėtume į dabartinius vakcinacijos tempus, tai 70 procentų tikrai pasieksime, ir pasieksime turbūt gana greitai; kalbant apie pilnamečių žmonių populiaciją, šiuo metu jau esame paskiepiję 66 proc. visų 18 metų ir vyresnių žmonių, skaičius gana nemažas. Panašu, kad iki rugsėjo galime turėti tuos 70 procentų.
Galbūt ne šios, bet kitos savaitės duomenimis, jeigu tempai išliks tokie patys, mąstyti, kad vakcinacijos tempai turėtų mažėti, nėra, tai turbūt, kad iki rugsėjo galime tikėtis, kad pilnamečių turėsime paskiepiję 70 procentų, bent viena doze. Suprantame, kad, plintant delta atmainai, labai svarbu, jog žmonės būtų vakcinuoti abiem dozėmis; dar šiek tiek užtruks, kol pasieksime antrosios dozės elementą“, – sako viceministrė.
