Nuo liepos 4 d. Vydenių mokykloje apgyvendinta 150 migrantų, beveik visi jie čia gyvena iki šiol, o naujų gyventojų neatvyksta. Tiesa, 4 iš jų sugebėjo sėkmingai pasprukti, tad šiuo metu čia apsistoję 146 migrantai iš įvairių Afrikos šalių: Kamerūno, Kongo, Somalio, Mario, Eritrėjos ir kt.
Dažniausiai jie kalba prancūziškai ir rusiškai, kai kurie ir angliškai. Migrantai tvirtina kurį laiką – 4–8 mėn. ar dvejus metus – gyvenę Baltarusijoje, kur mokėsi ir dirbo, todėl pramoko rusų kalbą.
Visi jaučia nuovargį
Susikalbėti su pareigūnais ir valstybės tarnautojais jiems padeda ir čia dirbantys vertėjai. Lietuvoje gyvenantis libanietis Hichamas Ibrahimas su migrantais įvairiose vietose dirba nuo balandžio mėnesio, kai prasidėjo migrantų banga. Anot jo, nuovargį jaučia visi – tiek valstybės tarnautojai, tiek vertėjai.
„Mes esame žmonės, stipriai dirbame jau nuo balandžio mėnesio, krūvis ne mažėjo, o didėja. Su naujų darbuotojų atėjimu į Migracijos departamentą, visko gali būti (situacija pagerės – Delfi). Manau, kad šiuo metu kiek įmanoma patenkiname visus lūkesčius, o kaip bus ateity – laikas parodys“, – žurnalistams antradienį kalbėjo vertėjas.
Mobiliosios komandos, kurias sudaro vertėjai, Migracijos departamento specialistai, Užsienio reikalų ministerijos atstovai bei pasieniečiai, pastarosiomis dienomis skiria daug dėmesio čia gyvenantiems migrantams – kalbasi apie jų padėtį ir galimybes grįžti namo.
Migrantai derasi dėl didesnių sumų
Migrantams siūloma ne tik apmokėti skrydžio bilietą namo, bet ir suteikti 300 eurų kišenpinigių. Migracijos departamentas skaičiuoja, kad vieno migranto išskraidinimas namo gali svyruoti nuo tūkstančio iki kelių tūkstančių eurų.
Kaip teigia Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė, svarstančių tokią galimybę, VSAT žiniomis, yra apie keliolika. Vis dėlto ji atkreipė dėmesį, kad migrantai yra linkę savo nuomonę keisti.
„Formaliai gautų prašymų turime vos keletą, bet mes tik pradėjome šią kampaniją. Dar reikia laiko, žmonės turi pamąstyti ir pasiskaičiuoti. (...) Jie iškart pradeda skaičiuoti, dėliotis, galbūt kai kas bandys derėtis, pažiūrėsime. Žmonės labai praktiški ir tas 300 eurų pasiūlymas juos sudomina. Dabar jie yra informuoti apie galimybę gauti tuos 300 eurų, mes po kurio laiko vėl grįšime prie jau informuotų migrantų ir klausime, galbūt jie jau apsisprendė“, – kalbėjo ji.
Vis dėlto, vertėjo teigimu, mažai ką įtikina tokios piniginės sumos, pagrindinis migrantų argumentas, kodėl jie nenori grįžti namo, – pavojus gyvybei.
Konfliktus sprendžia per lyderius
Varėnos policijos vadovas Renatas Vitkauskas retkarčiais taip pat pasikalba su migrantais. Štai ką tik jis baigė pokalbį su jaunuoliu iš Kongo. Pasak jo, daugumos migrantų istorijos panašios – iš Afrikos šalių jie bėga dėl grėsmės gyvybei, nuo tariamo arba tikro režimo.
„Ką tik užmezgiau kontaktą. Sukalbamas žmogus, pasakojo, kad yra iš Kongo. Rodė vaizdo įrašus, kad yra profesionalus boksininkas, jam 18 metų, turėjo 30 kovų, tik nelabai paaiškina, kodėl paliko savo šalį. Dabar rodė nuotraukas, kad ir Baltarusijoje kovojo, ten buvo kurį laiką, bet nelabai sugeba paaiškinti, kodėl tiek laiko ten buvo“, – pasakoja jis.
Anot pašnekovo, Vydenių migrantai nėra konfliktiški. Pasitaikė tik keli nedideli kivirčai, juos išspręsti padeda keli migrantų lyderiai.
„Buvo keli emociniai pliūpsniai, tada stiprinome pajėgas, vien vaizdas juos nuramino. Visas darbas vyksta per lyderius – yra neformalūs lyderiai, kurie geriau žino kalbas, mes per juos kitus numalšiname, kol kas viskas ramu“, – sako R. Vitkauskas.
4 migrantams pavyko pabėgti
Jo teigimu, policija saugo išorinį mokyklos perimetrą ir patruliuoja kaime. Tai esą padeda nuraminti vietos gyventojus.
„Tikslas – būti matomi ir nuraminti bendruomenę, kad jie matytų, jog policija sustiprino pajėgas. Ekipažas skirtas tik Vydeniams, kad galėtų užkirsti kelią pabėgimui, nes jei pabėga, staigiai iš įvykio vietos reaguojame ir persekiojame“, – pažymi Varėnos policijos vadovas.
Pabėgti iš šios stovyklos nėra taip jau sunku, mat smulkesnio sudėjimo asmuo galėtų pralįsti pro teritoriją saugančią tvorą. Visgi prie tvoros, kaip tikina, nuolat budi pareigūnai: „Galima iš kalėjimo pabėgti, o matote, kokia čia tvora. Buvo keturi pabėgimai – palei sieną praslinko ir pralindo pro tvorą. Pareigūnai stovi keturiuose kampuose, nuolat budi visą parą.“
Pakeitė migrantų manieras
Pareigūnas pastebi, kad situacija Vydeniuose stabilizavosi. Anot jo, iš pradžių buvo daug chaoso seniūnijoje ir policijoje.
„Reikėjo sustyguoti pareigas, nebuvo apšvietimo ir tvoros, niekas nežinojo, nuo ko pradėti, viską nuo nulio reikėjo daryti. Po truputį mes jiems užtikrinome gerovę, ir patys jie keitėsi – pradžioje čia buvo visiškas šiukšlynas, žemė buvo nusėta plastiko atliekomis, kanalizacija užkimšta, greičiausiai, kad tyčia, visur pilna vandens. Tikras bardakas.
Pati seniūnė čia su jais dažnai bendrauja, tad jie tapo tvarkingi – nebėra jokių šiukšlių, atsirado jų režimas, nereiškia nepasitenkinimo“, – situaciją apibūdina R. Vitkauskas.
Labiausiai trūksta laisvės
Kaip pasakoja Varėnos rajono Vydenių seniūnė Genė Ramaškienė, migrantai apgyvendinti mokyklos klasėse, maistas čia negaminamas, jį veža rangovai. Savivalda užtikrina vandens tiekimą, kitas sąlygas, pasirūpina drabužiais, papildomu maistu.
„Pas mus didelių nusiskundimų dėl maisto nebuvo. Galbūt skundėsi tik dėl to, kad per mažai, norėjo didesnių porcijų. Tačiau tiek Maisto bankas pasirūpino, tiek iš Varėnos prekybos centrų jo atveža“, – tikina ji.
Pasak Vydenių seniūnės, migrantams labiausiai trūksta laisvės: „Iš pradžių jie norėjo eiti į parduotuves apsipirkti, tad pasirūpinome, kad kas antrą dieną atvažiuotų autoparduotuvė, o šiaip jie nori laisvės – laisvai vaikščioti po kaimą ir nebūti uždarytiems.“
Norėdami ištrūkti migrantai simuliuoja
Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius Alvydas Verbickas pasakoja, kad norėdami ištrūkti iš mokyklos patalpų migrantai prisigalvoja įvairiausių dingsčių. Dažniausiai skundžiasi įvairiais sveikatos sutrikimais.
„Buvo labai daug iššūkių su medicina, nes čia esantys žmonės vienaip ar kitaip simuliavo. Neaišku, kodėl, matyt, nori išvykti, pakeisti aplinką. Skundėsi viskuo – pilvo skausmais, jų kūrybiškumas neišsemiamas.
Buvo labai išaugęs greitosios pagalbos iškvietimų skaičius. Mes reaguojame į dar dvi užkardas, tai buvo iki 200 iškvietimų per mėnesį, nuvažiuota 8 tūkst. kilometrų“, – sako A. Verbickas.
Pasak jo, situacija jau stabilizavosi, iškvietimų skaičius sumažėjo, mat čia dirbti pradėjo mobiliosios brigados, į pagalbą atskubėjo ir kaimyninių savivaldybių pajėgumai.
„Mums priskyrė tris savivaldybes – Vilniaus, Trakų, Birštono, jie irgi deleguoja savo jėgas. Joms lengviau identifikuoti, ar simuliuoja, ar ne, tad nuėmėme krūvį nuo savo greitųjų pagalbų, nes tai labai didžiulis rajonas ir sudėtinga reaguoti, kai ekipažas nukreipiamas į kitą pusę, reagavimo laikas užtrunka ir visa kita“, – pasakoja Varėnos rajono savivaldybės administracija direktorius.
Kaip tikina, šiuo metu gyvenimas Vydeniuose – ramus. Pašnekovas taip pat užsimena apie pokalbius su migrantų lyderiais: „Iškart identifikavome lyderius, su jais sėdome prie stalo ir kalbėjome, kokia tvarka, kas jų laukia. Sakėme – jei gerbsite mus, mes gerbsime jus, apsitarėme ir pakankamai sklandžiai vyksta gyvenimas.“
Anot jo, šiuo metu didesnių problemų kyla pasienio užkardose, mat ten jau pusantro mėnesio netiekiamas karštas maistas, o tarp sulaikytų migrantų yra ir daug vaikų.
