Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas „Delfi TV“ laidoje „Dienos interviu“ trumpai atsakė, kokia situacija yra dėl afganų vertėjų. Anot jo, situacija sudėtinga.
„Situacija yra tokia, kad įsipareigojimas išlieka, bet kol kas jų Lietuvoje nėra“, – sako L. Kasčiūnas.
Artūras Zuokas laidoje įvertino situaciją Afganistane ir tikino, kad JAV ir bendrai Vakarai patiria labai didelę krizę.
„Čia yra du požiūrio kampai. Vienas yra geopolitinis, nes šiuo atveju JAV arba bendrai vakarai patiria labai didelę krizę kaip patikimas partneris, kalbant apie bandymus arba iniciatyvas spręsti panašias situacijas, kai yra diktatoriškas režimas ir reikia jį keisti. Čia, mano manymu, yra didžiausia krizė ir reikės pergalvoti nacionalinę strategiją ir visa kita, o iš žmogiškosios pusės, ką galima kalbėti, kai matome, kai žmonės kabinasi už kylančio lėktuvo ratų ir krenta žemyn.
Aišku, kad moterys, kurios buvo pripratusios gyventi kitokį gyvenimą, o ne tokį, kokį numato Talibano režimas, ir daugelis liberaliai mąstančių asmenų abejoju, ar jie bus saugūs. Talibanas, kad ir ką bekalbėtų jų vadai, negali užtikrinti realaus saugumo, kad jų pajėgos, kurios yra sunkiai kontroliuojamos, nevykdys savo keršto kiemuose, laukuose ir panašiai. Kalbant iš žmogiškosios pusės, Vakarų pasaulis neturi nusisukti nuo tų, kurie padėjo, tarnavo su jų kariais, žmonėmis, kurie dirbo su ambasadų darbuotojais“, – sako A. Zuokas.
„Abejočiau, ar jie bandytų patekti į Europos Sąjungą arba JAV per Lietuvą, bet JAV jau kreipėsi į savo sąjungininkus, tame tarpe ir į ES, prašo sutekti prieglobstį, įsipareigojant juos per tam tikrą laiką perkelti į JAV. Taigi, kaip bebūtų, Jungtinės Amerikos Valstijos, net ir po tokio sudėtingo sprendimo savo ranką tiesia ir nori apsaugoti tuos žmones, kurie išpažįsta tas pačias arba panašias vertybes, kaip mes, Vakarų pasaulio gyventojai“, – sako A. Zuokas.
Kasčiūnas: pagrindiniai srautai susikoncentruos ties Turkijos siena
Anot L. Kasčiūno, susiduriame su nemažu iššūkiu. Taip pat pašnekovas pateikė savo versiją, kaip netolimoje ateityje gali atrodyti migrantų srautai.
„Mes susiduriame su migracijos iššūkiu, organizuojamo Aleksandro Lukašenkos. Mums krūvis tenka nemažas. Mes padarėme kai kuriuos pakeitimus teisinėje bazėje, kurie, mano manymu, leidžia gerai pasiruošti tai situacijai. Jeigu Lukašenka organizuotų nelegalią migraciją ir srautus iš Irako ar Stambulo, kuris yra kryptis afganų migracijos, sakykime, taip į Lietuvą, tokiu atveju Baltarusija pagal visas tarptautines migracijos globalias taisykles skaitoma saugi valstybė. Ir jeigu kažkas šioje vietoje eitų į Lietuvą nelegaliai, nelegaliai kirstų sieną, mes pagal dabartinį algoritmą, neleistume į Lietuvą, bet pakviestume juos legaliai per mūsų atstovybę Minske arba per mūsų pasienio punktus, jeigu žmonės turėtų dokumentus, jie galėtų prašyti prieglobsčio.
Kiekvienas atvejis bus svarstomas individualiai. Noriu pasakyti, kad sistema, kurią dabar sukūrėme, išmokdami šias pamokas, ji mus gerai paruošė ir daro mus atsparesnius. O kaip gali toliau klostytis migracijos srautai, kaip minėjau, dabar jų kelias – Iranas, Turkija. Matome, kad turkai planuoja stabdyti šį srautą, stato sieną, jie renkasi jau truputį kitokį kelią. Kelias per Tadžikistaną yra labai sudėtingas, nes tos šalys nenori žaisti šių žaidimų, manau, kad į šiuos tinklus neįsitrauks. Iš tų pirmų žingsnių, kuriuos daro Rusija, kuri turi didelę įtaką visoms Vidurio Azijos šalims, irgi neplanuoja per save nukreipinėti tuos migracijos srautus. Aišku, laikas parodys, bet kol kas tokie yra ženklai. Taigi gali būti taip, kad tie pagrindiniai srautai kažkur susikoncentruos ties Turkijos siena, gal kažkur kitus ir panašiai. Labai daug kas priklausys nuo Talibano veiksmų toliau“, – svarsto L. Kasčiūnas.
Zuokas išdėstė kitokį požiūrį
Tiesa, A. Zuokas turi kiek kitokį požiūrį į migracijos klausimą.
„Mūsų valdžios veiksmai man atrodo šiek tiek isteriški, nes, kaip bebūtų, tie migracijos srautai, kurie yra Lietuvoje, nėra tokie dideli, kad iš to reikėtų daryti masinę psichozę. Šiandien mūsų valstybės tarnybos, kurios yra didelės ir išlaikomos iš mokesčių mokėtojų pinigų, tikrai gali su jomis tvarkytis. Aišku, čia galbūt reikia politikams pasirodyti ir dažnai politikai savo veiksmais dėl visokių patiktukų socialiniuose tinkluose stengiasi išpūsti didesnį burbulą, nei jis yra“, – savo poziciją išdėstė A. Zuokas.
Į tokias mintis sureagavo L. Kasčiūnas, teigdamas, kad yra skirtinų požiūrių į migracijos problemas, tačiau Lietuva, kaip sako jis, šiuo metu randa sprendinius į susidarusias problemas.
„Kalbant apie mūsų valstybės poziciją, manau, kad ji yra solidi ir rastas sprendinys. Galbūt kai kurie sprendimai galėjo būti padaryti anksčiau, bet jie yra padaryti dabar tokie, kad mes stabilizavome situaciją. Ilgalaikėje situacijoje sutinku, kad migracija, kaip iššūkis, tikrai yra XXI amžiaus iššūkis ir yra skirtingų požiūrį.
Yra vienas požiūris, kuris iš esmės reiškia, kad mes viso pasaulio žmones kviečiame tapti Europos dalimi, bet tai neįmanoma, nes mes negalime priimti visos Afrikos, o Afrikos priėmimas reikštų tai, kad neliktų nei mūsų kultūros, nei gyvenimo būdo“, – svarstė L. Kasčiūnas.
A. Zuoko teigimu, svarbios ilgalaikės iniciatyvos.
„Grįžtant prie ilgalaikių iniciatyvų, kalbu apie švietimą, manau, kad sutiksite su teiginiu, kad išsilavinimas ir kultūra tamsiausią odą padaro šviesesne ir atvirkščiai. Kalbant apie švietimą Afganistane, kas buvo paminėta amerikiečių, Irake yra prastesnė situacija, yra labai daug išleistų pinigų griežtoms ir trumpoms priemonėms, o ilgalaikio visuomenės sociumo kūrimo nėra, jeigu pažiūrėtume raportus ir visa kita, kiek ten yra korupcijos.
Čia, manau, yra ES misija, norint apsisaugoti mums, kad mes galėtume kalbėti savo kalba, visada maloniau, kai integracija yra artima, todėl mes palankiai žiūrime į baltarusių, ukrainiečių integraciją, viskas tvarkoje, tai norint išsaugoti, nepažeidžiant teisinių normų, žmogiškumo, tai yra ilgalaikis darbas. Duokime ne spygliuotą tvorą, o ilgalaikę perspektyvą“, – svarsto A. Zuokas.
