Išskirtinis „Delfi“ pokalbis su JAV Atstovų rūmų Ginkluotųjų pajėgų komiteto pirmininku Adamu Smithu vyko praėjusią savaitę, kai situacija Afganistane jau buvo dramatiška, bet dar nepasiekusi tragiškos atomazgos – Afganistano valdžios žlugimo, Talibano sugrįžimo ir 1975-ųjų įvykius Saigone, kai amerikiečiai taip pat skubiai turėjo palikti šalį, dėl kurios daug metų kariavo.

Lietuvoje, o prieš tai Lenkijoje apsilankiusi įtakingų JAV Kongreso narių delegacija atvyko su konkrečiais tikslais: be kita ko – įvertinti, kaip Lietuvoje laikosi čia dislokuoti amerikiečių bataliono kariai, kaip gerinama ir žadama gerinti jų gyvenimo sąlygas, turint omeny, kad JAV karių misija paremta rotaciniu pagrindu.

Toks išskirtinis JAV šarvuotojo bataliono buvimas Lietuvoje, ko neturi kitos Baltijos šalys, Lietuvoje savaime jau laikomas pasiekimu, tačiau lietuviai neslepia noro užsitikrinti nuolatinį amerikiečių karių buvimą šalyje. Kitas Lietuvos pageidavimas – vadinamasis nuo-kulno-iki-piršto (angl. Heel-to-toe) principas, kuris reiškia, kad čia esančių amerikiečių pajėgumai, pageidautina, aprėptų kuo platesnes sritis, t. y. ne tik tankų buvimas, bet ir juos dengiančių priešlėktuvinės gynybos, galbūt artilerijos ar kiti pajėgumai turėtų galėtų atsirasti šalyje. Bet tam reikia tiek infrastruktūros sąlygų, tiek – visų pirma politinio pritarimo ir ilgalaikių įsipareigojimų.

Ar amerikiečiai pasiruošę tokius suteikti ir ar Lietuva pasiruošusi padaryti daugiau? Taip jau sutapo, kad tokie klausimai vizito metu aptarti kaip tik paūmėjus krizei Afganistane.

O jau po Kabulo žlugimo ne vienam galėjo kilti pagrįstų klausimų: nepaisant visų JAV įsipareigojimų Lietuvai ir NATO, skirtumų tarp patikimos Aljanso narės ir Afganistano, ar amerikiečiai vieną dieną tiesiog neišeis? Kas iš visos tos technikos, įrangos, karių, jei visa tai galima išgabenti, pareiškus, kad amerikiečių interesų tolesnis buvimas šalyje X daugiau neatitinka? Bent jau kol kas padėtis, o ir planai, susiję su Lietuva, regis, yra priešingi.

Finansinė parama gali tik augti

Jau ne vienerius metus per įvairias JAV programas Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys sulaukia reikšmingos finansinės paramos gynybos reikmėms. Vien per Užsienio ginkluotųjų pajėgų finansavimo programą JAV Baltijos šalims nuo 2015-ųjų yra skyrsuios šimtis milijonų dolerių.

Lietuva pabrėžia, kad JAV parama ypatingai svarbi plėtojant Lietuvos gynybinius pajėgumus. Viena prioritetinių sričių – oro gynyba. Paramos lėšomis taip pat įsigyjami universalūs sraigtasparniai „Black Hawk“, šarvuotieji visureigiai JLTV, bepiločių orlaivių sistemos, ryšio ir stebėjimo priemonės, simuliacinės sistemos, prieštankinė ginkluotė ir raketos, kibernetinio saugumo įranga.

Su JAV pagalba plėtojama karinė infrastruktūra Ruklos ir Pabradės poligonuose bei Karinių oro pajėgų bazėje Šiauliuose. JAV skiriama parama Lietuvai yra itin reikšmingas indėlis Lietuvos kariuomenės modernizacijos srityje – ji sudaro vieną dešimtąją Lietuvos gynybos investicijų.

Dar daugiau, kasmet JAV Kongrese Atstovų ir Senato ginkluotųjų pajėgų komitetai priima Nacionalinės gynybos įgaliojimo įstatymą (National Defense Authorization Act, NDAA), kuris numato finansavimo eilutes visiems JAV karinių pajėgų projektams.

JAV ir Lietuvos kariai pratybose

Tarp pastarųjų metų svarbiausių Lietuvos saugumui projektų – Europos atgrasymo iniciatyva (EAI). Pradėta dar 2016 metais su atskiru 800 mln. dolerių biudžetu atgrasymo priemonėms, kurios stiprintų JAV sąjungininkes Europoje, ši programa pasiekė piką 2019-siais, kai jai formaliai atseikėta 6,5 mlrd. dolerių. Žinoma, didžioji dalis šių pinigų nukeliavo amerikiečių karių reikmėms – infrastruktūrai, karių, technikos ruošimui, perkėlimui, išlaikymui ir pan.

Tačiau legendinio JAV senatoriaus, Baltijos šalių draugo Johno McCaino iniciatyva NDAA išrūpinta ir atskira eilutė, kuria Kongresas leido panaudoti 100 mln. dolerių iš EAI remti „vieną jungtinę Baltijos šalių programą, skirtą stiprinti atsparumą ir stiprinti pajėgumus atgrasant Rusiją“.

Prisiminus 2013 metų Lietuvos asignavimus Krašto apsaugai, tai sudarytų trečdalį Lietuvos gynybos biudžeto, o dabar tik dešimtadalį, bet ir tai yra didelė parama, juo labiau, kad tai yra pirmiausiai politinis, o kartu ir praktinis, kasmetinis įsipareigojimas. Po J. McCaino mirties Baltijos šalių saugumo iniciatyva toliau rūpinasi kiti senatoriai bei Atstovų rūmų nariai.

„Manau, ši parama augs. Baltijos šalims Kongrese yra daug paramos, ruošiame JAV gynybos įstatymą, kuriame viena dėmesio krypčių – Baltijos saugumo iniciatyvą, kuria, kaip suprantu, rūpinasi kongresmenas Rubenas Gallego. Yra Europos atgrasymo iniciatyva, kurią ketiname išplėsti ir tikimės, kad galėsime įrašyti specialią Baltijos saugumo iniciatyvą, tad esu tikras, kad parama augs“, – tikino A. Smithas.

Paprašytas patikslinti, ką turi omeny augimą, ypač todėl, kad per pastaruosius kelerius metus EAI finansavimas mažėjo – kitais metais numatyta tik 3,7 mlrd. dolerių, o pati EAI dabar dar rengiamo NDAA juodraščio santraukoje iš viso neminima, A. Smithas patikslino, kad kol kas viešojoje erdvėje pateikiami prezidento numatyti skaičiai.

„Tai prezidento biudžetas, nebūtinai Kongreso, – šyptelėjo Ginkluotųjų pajėgų komiteto pirmininkas, pažymėjęs, kad esą kaip tik šiuo metu dedamos pastangos padidinti EAI. – Be to, naudinga ir tai, kad šiemet EAI biudžetas ištraukas iš OCO, kas, mano supratimu yra gera žinia“.

„Operacijų biudžetas“ (overseas contingency operations, dar kitaip vadinamo OCO) ne vienerius metus buvo savotiška „šventa karvė“. Ši 2001 metais įkurta atskira eilutė leido Pentagonui panaudoti skirtus pinigus nepriklausomai nuo krizių, pavyzdžiui, kai Kongresui nepavyksta susitarti dėl biudžeto ir jis žlunga.

Tačiau šis atskiras karinis biudžetas su dešimtimis mlrd. dolerių taip pat vadintas bendrą Pentagono biudžetą išpučianti juodąja skyle, po kuria galėjai pakišti kone ką nori, kad ir slaptas operacijas, o tvirtinti reikėjo kasmet. Tai reiškė, kad pinigus reikia panaudoti per metus ir negalėjai žinoti, ar kitąmet tokia suma bus, ar jos prezidentas nenurašys sienos su Meksika statyboms.

Migrantų krizėje – nutylėta JAV parama Lietuvai

Vis dėlto pasikeitė amerikiečių požiūris ne tik į biudžetą, bet ir tai, kaip reaguojama į globalius ar regioninius iššūkius. Tai, kad Lietuvai svarbiausiu laikoma Rusija, niekas neabejoja. O naujoji Jav administracija jau leido suprasti – Joe Bidenas, net ir pripažinęs, kad Vladimiras Putinas yra žudikas, susitiko su juo ir sutiko toliau derėtis: esą nubrėžtos aiškios JAV raudonosios linijos, tačiau su Kremliumi ketinama toliau kalbėtis dėl strateginių klausimų ir deeskaluoti situaciją Europoje.

Tokia JAV strategija nėra atsitiktinė, mat vis daugiau dėmesio krypsta į Aziją, ypač Kinijos grėsmę, o tai reiškia, kad JAV pažadai išlaikyti dėmesį Europoje gali būti greitai aptraukti migla – kaip ir Afganistano atveju, kuriame amerikiečiai kaitaliojo strategijas, taip ir Europos atveju, viskas gali pasikeisti labai greitai. Tad ar verta nerimauti?

Adamas Smithas

„Manau, kad Bideno administracija teisingai pasirinko: reikia gerbti sąjungininkus, atkurti jų pasitikėjimą stiprinti aljansus, pagrįstus dvišaliais interesais, ne „Amerika svarbiausia“ ar „kas mums iš to“ principais. Rytų Europos atveju tai yra Rusijos atgrasymas, bet kartu, apie ką kalbėjo ir Lietuva, vertybiškai orientuota užsienio politika.

Kalbant apie Rusiją ir Kiniją, mes norime su jomis dirbti, kalbėti apie klimato kaitą, terorizmą, ekonominius iššūkius. Ir mes manome, kad ekonominės ir politinės laisvės yra geriausias kelias, Rusija ir Kinija leido suprasti, kad joms tai yra grėsmė. Ir Lietuva tai jaučia geriau dėl savo artumo. Tad pasitikėjimą kursime iš lėto“, – atsargiai kalbėjo A. Smithas.

„Suprantu, kad žmonės bus skeptiški, klaus, kokie gi ilgalaikiai tikslai? Bet iš rotacinių pajėgų buvimo matėte, kad mes atkuriame tą pasitikėjimą, prašyčiau sąjungininkų matyti, ką darome“, – pridūrė JAV Atstovų rūmų narys.

Jis pripažino, kad pastaruoju metu išryškėjusi Baltarusijos grėsmė – ypač migrantų krizės akivaizdoje, verčia akylai stebėti veiksmus pasienyje, ypač turint omeny, kad JAV Lietuvoje jau turi savo karių sausumoje, danguje ir ne tik.

„Leidome suprasti, kad jei Rusija ar Baltarusija ko nors imsis karinėje srityje, kaina bus labai didelė ir NATO gins savo sąjungininkes. Ir to, tikėkimės užteks, kad Rusija nepadarytų to, ką padarė Kryme. Bet, kaip žinote, Rusija kelia ne tik karinę grėsmę.

Ji įrodė, kad gali mus pakenkti įvairiais būdais, tad reikia labai rimtai žiūrėti į kibernetines, dezinformacijos grėsmes, kur Lietuva rodo tam tikrą lyderystę. Ir, žinome, kad jūs susidūrėte su migrantų krize, kuri, jei pernai kas būtų pasakęs, kad jie atskraidins žmonių iš Artimųjų rytų į Baltarusiją ir paleis juos per sieną, tai, matyt, nebūtų šovę į galvą.

Adamas Smithas

Būtent todėl reikia atsakyti ir kalbėtis su sąjungininkas Artimuosiuose rytuose, juk Irakas turėtų būti sąjungininkas, tad mums reikia ten būti ir labai aiškiai pasakyti: nustokite laipinę žmones į tuos lėktuvus. Mano supratimu mes jau pradėjome tokią komunikaciją su Iraku ir ne tik, nes atvyksta ir iš Turkijos, ir kitų šalių, tad reikia kalbėti su sąjungininkais ir pažymėti tai, ką daro Baltarusija su Rusijos pritarimu“, – atvirai tiek JAV, tiek Rusijos vaidmenį šioje krizėje leido suprasti A. Smithas.

Už pagalbą Taivanui – daugiau JAV karių Lietuvoje

Tai, kad NDAA juodraštyje, o ir bendrai JAV užsienio politikoje vis daugiau dėmesio skiriama Azijai, ypač Kinijos grėsmei, anot A. Smitho, nereikia nerimauti. Vis dėlto tokių patikinimų girdėjo tiek Europa, tiek Afganistanas. Pastarasis labai skaudžiai patyrė, ką reiškia amerikiečių paramos nutraukimas, bet ir Europoje turėtų netrūkti atsimenančių, kas vyko 2009-siais.

Tuomet naujoji JAV administracija (kurios dalis, beje, irgi buvo J. Bidenas) taip pat ėmėsi strateginės deeskalacijos bei susitarimų su Rusija, dėl ko nukentėjo Lenkijoje kurtas priešraketinės gynybos skydas. Ir kol dėmesys buvo nukrypęs į šią „smulkmeną“, amerikiečiai palaipsniui išvedė vis daugiau pajėgų iš Europos, o dėmesį telkė į Aziją. Tada nutiko 2014-ųjų įvykiai Ukrainoje ir amerikiečių karinė vadovybė Europoje skundėsi išteklių, pajėgumų trūkumu. Ar taip nenutiks vėl?

JAV Lietuva NATO

„Nemanau. Žiūrėkite, mes sumažinome karių skaičių Irake ir Afganistane. Dar 2009-siais ten turėjome apie 200 tūkst. karių – tai labai brangu, o dabar šis skaičius Artimuosiuose rytuose sumažėjęs iki 10 tūkst., tai mums leis sukoncentruoti išteklius ne tik Azijoje, bet ir Rytų Europoje“, – pabrėžė A. Smithas.

Jis dar nepaklaustas atskirai apie Kiniją pirmasis užsiminė apie „dėkingumą Lietuvai“ dėl drąsos stojant prieš Kiniją – ir Honkongo, ir Taivano klausimais. Be to, Lietuvos stabdžiai 5G ryšų technologijų iš Kinijos plėtrai gali tapti ne tik galimybe JAV buriamam alternatyviam Aljansui tokių technologijų plėtrai, kuriame esą gali atsirasti vietos ir tam pačiam Taivanui.

– Šie Lietuvos žingsniai, kaip jie gali atsiliepti tam, ko Lietuva siekia iš amerikiečių – nuo kulno iki piršto amerikiečių buvimo? Ar galima tikėtis didesnio buvimo, didesnio karių skaičiaus?

– Visiškai taip. Žinoma, yra tam tikrų veiksnių – Kinija bandė visur prasmukti ir mes norime parodyti, kad esame įvairių alternatyvų Kinijai, kad mes būsime geri partneriai: mūsų karinis bendradarbiavimas puikus, karinė parama augs.

– Lietuva mėgsta būti pirma: daušime galva į sieną, pramušime ją ir tada gal pagalvosime, ar nevertėjo perlipti. Panašiai ir su Taivano atstovybės klausimu. Kinija sako, kad Taivano atveju Lietuva daro tai, ką jai liepia amerikiečiai. Kaip jūs tai vertinate?

– Ką Kinija jau parodė, tai kad ji geba spausti, šantažuoti kitas šalis, nori silpninti Vakarus ir plėsti savo įtaką. Aš sakau, kad mes norime priartinti Kiniją į taisyklėmis pagrįstą tarptautinę sistemą. Ir tai neturi būti mūsų primestos taisyklės – tebūnie Kinija yra didelė galia, turi teisę kalbėti, bet taisyklės privalo būti.

Negali būti taip, kad Kinija ateina ir panardina šalį į milžinišką skolą ar vagia technologijas. Tad tai nėra kažkoks Lietuvos lankstymasis JAV, tai yra taisyklėmis pagrįsta sistema, kuria remiamės mes, o Kinija – ne.

– Bet galiausia viską lemia galia – tie, kas ją turi, diktuoja ir sąlygas

– Taip, galia yra svarbu, ir tai nuolat pabrėžiu savo draugams demokratų pusėje, kurie nėra taip entuziastingai nusiteikę dėl gynybos biudžeto dėl įvairių priežasčių: mes negalime pasiekti taikos ir stabilumo be galios.

Būtent todėl mes čia ir esame – tam kad atgrasytume Rusiją nuo karinių veiksmų, kad nereikėtų kautis. Tas pats galioja ir Azijoje – Taivanas patiria milžinišką spaudimą ir jei Kinija manytų, kad ji gali užimti Taivaną be pasipriešinimo – taip ir padarytų. Mums stipri karinė galia reikalinga ne tam, kad kariautume, o tam, kad atgrasytume nuo karo.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (882)