Tokios aplinkybės paaiškėjo Vilniaus apygardos teismui apeliacine tvarka jau antrą kartą išnagrinėjus Bronislavui A. pradėto baudžiamojo proceso aplinkybes.

„Kadangi baudžiamoji byla yra nutraukiama, Bronislavui A. nekyla jokių teisinių pasekmių, įskaitant ir baudžiamojo poveikio priemones“, – teisėjos Nidos Vigelienės pirmininkaujama teisėjų kolegija pabrėžė, kad teismas privalo procesą nutraukti dėl žemesnės instancijos teismo padaryto esminio Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimo, o pernelyg ilgai vykę teismai atsakomybėn patrauktam vyrui ir taip „sukėlė pakankamai neigiamų padarinių“.

Tokia baudžiamosios bylos baigtis yra tikrų tikriausias spjūvis pilietiškam vilniečiui, kuris policijos pareigūnams pranešė apie keistai kelyje manevravusį ir eismo saugumui kėlusį vairuotoją. Be to, vyras vėliau pareigūnams padėjo sulaikyti pažeidimu apkaltintą vairuotoją: „Jis buvo girtutėlis“.

„Išgėriau, bet nesijaučiau apsvaigęs“

Baudžiamoji byla Bronislavui A. buvo iškelta dar praėjusių metų liepos 27 d., nes jis apie 18.28 val., Vilniuje, Dzūkų g., pažeisdamas KET reikalavimus, vairavo automobilį „Toyota Avensis“, įtariama, būdamas neblaivus, nes policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos ir taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Tiek tyrimo pradžioje, tiek teisme Bronislavas A. pripažino, kad prie automobilio vairo sėdo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau neigė, jog vengė tikrintis neblaivumą.

„Įvykio dieną susipykau su vaikais, išgėriau dvi taures vyno apie 17 val, jaučiausi normaliai, nesijaučiau apsvaigęs, maniau, kad galiu vairuoti, – sakė jis. – Pripažįstu, kad išvažiavau neblaivus, dėl to esu kaltas. Važiuojant man pasidarė silpna, todėl įvažiavau į automobilių stovėjimo aikštelę – vairavau tinkamai, manęs niekas nestabdė, aikštelėje ieškojau vietos, kur pasistatyti automobilį. O kai pasistačiau, sėdėjau automobilyje, bet maždaug po minutės privažiavo policija – pradėjau drebėti, sustresavau. Kai pareigūnai man davė pūsti į alkotesterį, aš neatsisakiau, tačiau įpūsti nepavyko 5 kartus. Tada pareigūnai pasodino į savo mašiną ir liepė pasirašyti dokumentus, nors aš neturėjau akinių, tačiau pasirašiau, bet neskaičiau, ką pasirašiau, ir daugiau nesigilinau.“

Vyras teigė, buvo nuvežtas į policijos komisariato areštinę, iš kurios buvo paleistas tik kitądien popiet.

„Maniau, kad pareigūnai mane veš tirtis kraujo, bet nenuvežė“, – Bronislavas A. taip pat prisiminė, kad dar automobilių stovėjimo aikštelėje policininkai jo „paprašė eiti tiesia linija, pataikyti pirštu į nosies galą“.

Vyras tikino, kad tada pareigūnams skundėsi, jog jam labai skauda širdį: „Jie matė, kad man trūksta oro, todėl negalėjau įpūsti, aš tikrai neatsisakiau įpūsti, man tik nepavyko.“

Tuo metu policijos pareigūnai ir jiems apie keistai kelyje manevruojantį vairuotoją pranešęs pilietiškas vilnietis pateikė visiškai kitokią įvykio versiją.

„Tą dieną važiavau iš ligoninės, kai per veidrodėlį pamačiau, kad man žibintais mirksi kitas automobilis, – pasakojo liudytojas. – Persirikiavau į pirmą juostą, o tada labai nustebau, nes to automobilio vairuotojas pradėjo važinėti per visą kelią. Pamaniau, kad jis manevruoja, todėl pasivijau automobilį ir tada supratau, kad vairuotojas yra girtas. Iš karto matėsi, jog jam kažkas ne taip, kadangi jis manevravo per visą kelią, automobilio greitis buvo virš 100 km/val. Aš tada pasitraukiau, kad jį praleisčiau, tačiau pamačiau, kad žmogus man mojuoja, nusprendžiau pažiūrėti, ar jis adekvatus, tačiau pamatęs, jog ne, paskambinau policijai.“

Vilniečio teigimu, policijos pareigūnai paprašė važiuoti paskui keistai manevruojantį automobilį, o prie jo sustojo tik tuomet, kai šis įsuko į vieno daugiabučio kieme esančią aikštelę.

„Išlipau ir vairuotojui liepiau niekur neiti, klausiau, kas jam yra, bet tada nuo vairuotojo pajutau alkoholio kvapą, – sakė liudytojas. – Jis pradėjo manęs atsiprašinėti, klausė, kiek sumokėti, bet pinigų iš jo neėmiau. O tada atvyko policijos pareigūnai.“

Pilietiškas vilnietis sakė, kad matė, kaip vairuotojas bandė pūsti į alkotesterį, bet taip ir nesuprato, ar šis sugebėjo tinkamai įvykdyti pareigūnų reikalavimus.

„Vairuotojas tikrai buvo girtas“, – pabrėžė jis.

Šiam liudytojui pritarė ir teisme liudijęs policijos pareigūnas, pažymėjęs, kad vairuotojas tikrai atrodė neblaivus ir jis net neneigė, jog apsvaigęs nuo alkoholio sėdo prie automobilio vairo.

„Davėme jam pūsti, tačiau jis traukė orą į save – girdisi, kai yra pučiama į alkotesterį, tačiau vairuotojas pradėjo traukti orą į save, todėl alkotesteris rodė klaidą, – sakė policininkas. – Kadangi jis taip ir neįpūtė į alkotesterį, jį atsivežėme į komisariatą. Vairuotojas iš išvaizdos buvo neblaivus, svirduliavo, nerišliai kalbėjo.“

Pasak pareigūno, vairuotojas tyčia traukė orą, o ne pūtė: „Taip jis vengė tikrintis blaivumą.“

Asociatyvi nuotrauka
Foto: DELFI / Rafael Achmedov

Tuo metu jo kolegė prisiminė, kad su vairuotoju net nebandė kalbėtis, nes šis „nelabai ką ir kalbėjo, nesiorientavo aplinkoje, buvo labai girtas, sunkiai pastovėjo ant kojų, kvapas sklido, kažką nerišliai kalbėjo, nesupratau net kokia kalba“.

Teisme net buvo apklausti medikai, kurių buvo klausiama, ar sveikatos problemų turintys asmenys negali pūsti į alkotesterį. Viena medikė pažymėjo, kad Bronislavo A. sveikatos būklė nebuvo tokia, kad jis negalėtų pūsti į alkotesterį.

„Pūtimui į alkotesterį reikia išpučiamosios oro srovės, specialios ar ypatingos jėgos tam nereikia, tai yra normalaus kvėpavimo rėmuose, net pacientai stipraus dusulio būklėje gali įpūsti į alkotesterį“, – atsakomybėn patraukto vyro iškelta versija stebėjosi gydytoja.

Tyčia vengė pūsti į alkotesterį

Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai iš pradžių Bronislavui A. pasiūlė procesą baigti baudžiamuoju įsakymu – jam būtų pasiūlyta bausmė, kurią vėliau skirtų teismas, priimdamas baudžiamąjį įsakymą. Vyras sutiko, bet netrukus persigalvojo – esą jam netinka bausmės sąlygos, todėl paprašė baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti teismui teisiamajame posėdyje.

Dar praėjusių metų spalį Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad Vilniaus prokurorų Bronislavui A. pateikti kaltinimai pasitvirtino, tačiau jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dvejiems metams. Tačiau teismas vyrui skyrė baudžiamojo poveikio priemones – uždraudė transporto priemones vairuoti pustrečių metų bei konfiskavo jam priklausantį automobilį.

Šį nuosprendį nuo atsakomybės atleistas vyras su advokatu apskundė apeliacine tvarka – prašė priimti išteisinamąjį nuosprendį arba sumažinti paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki 1 metų ir neskirti automobilio konfiskavimo. Tuo metu prokuratūra nuosprendžio neskundė nei apeliacine, nei kasacine tvarka – manė, kad pagrįstai vairuotojas atleistas nuo atsakomybės.

Bronislavo A. apeliacinį skundą išnagrinėjusi teisėjų kolegija pažymėjo, kad vyras nepagrįstai buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jis kaltę pripažino ir gailėjosi tik dėl to, jog vairavo automobilį būdamas neblaivus, bet nepripažino, jog atsisakė tikrintis neblaivumą ar vengė tokio patikrinimo. Bylą teisėjai grąžino nagrinėti apylinkės teismui iš naujo.

O tada buvo nuspręsta Bronislavą A. nuteisti: „Kaltinamasis suprato, jog yra neblaivus ir, galėdamas pūsti į alkotesterį, orą traukė į save, t. y. orą pūtė ne į alkotesterį, taip vengė tikrintis blaivumą. Dėl to konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai. Teismas sprendžia, jog kaltinamasis suvokė savo veiksmus ir privalo už juos atsakyti.“

Teisėjų klaidos, kurių jau ištaisyti negalima

Bet Bronislavas A. vėl nuosprendį apskundė, o tada ir paaiškėjo, kad apylinkės teismas priėmė neteisėtą verdiktą – kadangi prieš tai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka prokurorai sutiko su nuosprendžiu ir jo neskundė, o skundą buvo pateikęs tik nuo atsakomybės atleistas vairuotojas, tokiu atveju jam negalėjo būti suvaržytos įstatymų garantuotos teisės į sąžiningą teismo procesą bei į padėties nepabloginimą pagal paduotą apeliacinį skundą.

Kitaip tariant, Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad vien dėl to, kad nuosprendį skundė Bronislavas A., jam negalėjo būti skirta griežtesnė sankcija nei anksčiau, kai jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir iš jo buvo konfiskuotas automobilis bei skirtas draudimas vairuoti transporto priemones.

„Priimant skundžiamą nuosprendį, nebuvo galima nuteisti Bronislavo A., kadangi byla buvo nagrinėjama iš naujo pirmosios instancijos teisme esant tik asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, gynėjo apeliaciniam skundui, – nurodė teisėjos N. Vigelienės pirmininkaujama teisėjų kolegija.

Foto: TEISMAI.LT

– Visgi skundžiamu nuosprendžiu Bronislavo A. nebuvo galima ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi Vilniaus apygardos teismas nutartyje, kuri nebuvo skųsta kasacinio proceso tvarka, nurodyta, jog laidavimas susiklosčiusioje situacijoje nėra galimas. Taigi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, privalėjo nutraukti baudžiamąją bylą, nustatęs, kad, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, būtų padarytas esminis Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimas, kurio ištaisyti neįmanoma, o atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kas buvo padaryta (pirmuoju – Delfi.lt) Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, nėra galimas, kadangi tai konstatuota įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo nutartyje.“

Pasak teismo, „tik pagal asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, gynėjo skundą asmens padėtis buvo pabloginta jį nuteisus“ – kitaip tariant, buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, kurio ištaisyti neįmanoma, nes privalu paisyti anksčiau bylą apeliacine tvarka nagrinėjusio teismo nutarties motyvų.

Be to, teismas pabrėžė, kad klaidų padarė ir prokurorai, nes Bronislavą A. kaltino ne tik dėl vengimo pasitikrinti neblaivumą, bet ir vairavimo esant neblaiviam.

„Tuo tarpu jis jokiu būdu negalėjo būti nei kaltinamas, nei nuteistas už vairavimą esant neblaiviam, kadangi jam nebuvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas“, – teismo teigimu, šį neesminį pažeidimą būtų galėjęs ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, pašalindamas iš kaltinimo aplinkybę, jog Bronislavas A. vairavo būdamas neblaivus, tačiau už neblaivumo patikrinimo vengimą jis galėjo būti nuteistas.