„Visa procedūra vyksta mums prižiūrint. Padėtis šiuo metu normalizavosi, neseniai buvo priimti neišvengiami sprendimai dėl pasienio kontrolės ir po to situacija tapo gana įprasta, tačiau vis tiek mums kyla susirūpinimas dėl to, kad šiuo metu nevykstantys skrydžiai gali vėl prasidėti“, – kalbėjo A. Abramavičius.
Kol yra skrydžių iš Irako į Minską pertrauka, pasak viceministro, dėmesys sutelkiamas prieglobsčio prašymų nagrinėjimui. Po vidaus reikalų ministrės nurodymo nebeįleisti neteisėtai sieną kertančių migrantų, kaip atkreipė dėmesį A. Abramavičius, įleistų į šalį žmonių skaičiai ženkliai krito.
„Per tą laiką į Lietuvą buvo leista patekti maždaug 80 migrantų, daugiausia jų – pažeidžiamų grupių. Tokie pažeidžiami migrantai dažniausiai Lietuvoje atsiduria dėl humanitarinių priežasčių, visi kiti yra nukreipiami į pasienio punktus arba konsulatus“, – sakė A. Abramavičius.
Jis pažymėjo, kad vyksta procesai ir dėl savanoriško migrantų grįžimo į kilmės šalis.
„Kalbant apie kitą mūsų veiklos pobūdį, tai yra tarptautinis koordinavimas ir ES. Rytoj ES pirmininkaujanti Slovėnija sukvietė ypatingą vidaus reikalų ministrų susitikimą dėl atsako į krizę.
Taigi, šiame ES ministrų susitikime mes, kartu su kolegomis, aptarsime solidarumo priemones, taip pat sieksime užsitikrinti finansavimą iš ES institucijų bei kalbėsime apie bendrą politinį požiūrį“, – patikino viceministras.
Jis taip pat pažymėjo, kad skrydžių suspendavimas iš Irako įvyko įvairių institucijų pastangų dėka.
„Turime užtikrinti, kad hibridinė agresija prieš ES ir visą Vakarų visuomenę yra netinkamas būdas, kurio laikosi diktatūriniai režimai. Ir tie migrantai, tie žmonės, kurie siekia pereiti Lietuvos sieną, neturi tapti ginklais, instrumentu vykdyti tokią politiką“, – pabrėžė A. Abramavičius, paaiškinęs, kad ragins ES priimti strateginius sprendimus, keičiančius prieglobsčio procedūras.
Apie 80 Afganistano piliečių yra pateikę prieglobsčio prašymą Lietuvoje
A. Abramavičius pateikė ir statistinių duomenų: Lietuvoje, pasak jo, yra apgyvendinti apie 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų.
„Du trečdaliai iš jų atvyko iš Irako. Skaičiuojama, kad pusė jų yra kurdų kilmės, kita pusė – arabų kilmės. Taip pat yra didelis skaičius Afrikos šalių – Kongas, Kamerūnas, Gvinėja, kitos valstybės“, – teigė jis.
Viceministro teigimu, šalyje yra apgyvendinta maždaug 80 Afganistano piliečių. Šiuo metu šalyje yra prasidėjusi krizė, valdžią perimus Talibanui.
„Jie taip pat teikė prašymus gauti prieglobstį“, – patvirtino A. Abramavičius.
Viceministras sakė, kad afganai į Lietuvą yra atvykę metų pradžioje.
„Kai kurie iš jų jau keletą metų gyveno Rusijoje ar Baltaruijoje. Kai kurie pakankamai gerai moka rusų kalbą, tai aišku, kad jie dabar nebėga nuo Talibano režimo, tačiau (...) dabartinėje situacijoje mūsų atsakingos institucijos atsakingai išnagrinės šių žmonių prašymus, galbūt jie tikrai patiria pavojų kilmės šalį. Tačiau labai nedaug jų atvyko pastaraisiais mėnesiais. Daugiau žmonių iš Afganistano pasirinko sieną su Lenkija“, – teigė A. Abramavičius.
Pripažino, kad buvo pasipriešinimo dėl migrantų apgyvendinimo
Viceministras pripažino iš vietos gyventojų sulaukęs pasipriešinimo neteisėtų migrantų apgyvendinimui.
„Gyvenimo sąlygos yra esminis klausimas, nes ateina šaltas rudens sezonas. Planuojame vykdyti modulinių konteinerinių namelių pirkimą ir įrengimą, svarstome apie kelias vietas – Pabradės Užsieniečių registravimo centrą, Pasienio mokyklą bei Rūdninkų poligoną. Taigi, šis procesas yra vykdomas. Ši pertrauka, kai nevyksta skrydžiai, leidžia susikoncentruoti ties svarbiais prioritetais“, – pabrėžė A. Abramavičius.
Siūlo nemokamą bilietą į kilmės šalį
Vidaus reikalų viceministras, atsakinėdamas į klausimus, paaiškino, kad dabar bandoma atskirti, kurie iš migrantų yra kurdai, o kurie – arabai.
„Tada, per ateinančias kelias savaites, identifikuosime juos. Kalbant apie kitas procedūras, vyksta prieglobsčio prašytojų procedūros. Tai yra Migracijos departamento darbas. Prašymus yra pateikę kurdai, afganai, arabai. Kai kurie jų, kaip suprantu, ypač pirmoji migrantų banga, įrodyta, kad sumokėjo tūkstančius dolerių, kad atvyktų čia. Jie buvo melagingai informuoti, kad tai yra lengvas būdas patekti į ES (…), jie buvo informuoti, kad gyvens viešbučiuose, turės labai geras sąlygas, ir realybė juos apvylė“, – kalbėjo A. Abramavičius.
Pasak jo, viena iš pagrindinių žinučių kurdams – kad jie klaidinami grupuočių, kurios jiems padeda keliauti.
„Mūsų atsakymas – Lietuvos Vyriausybės pasiūlymas jiems įsigyti nemokamą bilietą, kad jie oriai grįžtų į savo kilmės šalį“, – teigė A. Abramavičius.
Afganistano situacija kelia nerimą
Viceministras A. Abramavičius pripažino, kad Afganistano situacija kelia nerimą, nes tai gali tapti nauju migrantų srautu.
„Žvalgybos tarnybos nagrinėja galimus scenarijus, rūpestis išlieka. Manome, kad Lukašenka gali bandyti atverti naują migracijos kanalą“, – sakė viceministras.
Liubajevas: neteisėtos migracijos pikas pasiektas liepą
Spaudos konferencijoje kalbėjo ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas generolas Rustamas Liubajevas. Jis teigė, kad autoritarinis Baltarusijos režimas migrantus paverčia aukomis tam, kad pasiektų politinius tikslus.
„Jie išnaudojami kaip instrumentas didinti spaudimą ES ir konkrečioms valstybėms“, – pažymėjo pasieniečių vadas.
Jis pakartojo viceministro skelbtą statistinę informaciją.
„Matome, kad nuo metų pradžios – sausio, vasario mėnesio – situacija buvo stabili, o kovo mėnesį padaugėjo neteisėtų migrantų“, – priminė R. Liubajevas.
Pikas, pasak jo, buvo liepą – sulaikyta beveik 3 tūkst. neteisėtų migrantų.
Minėjo, kad turi konkretų planą, kaip veikti toliau
Jis taip pat kalbėjo apie pasieniečiams talkinančius pajėgumus, „Frontex“ pagalbą.
„Kalbant apie bendradarbiavimą su kaimyne, noriu pasakyti, kad šis bendradarbiavimas labai ribotas, formalus. Keičiamasi laiškais, rašomi labai formalūs laiškai. Deja, Baltarusijos pasienio apsaugos komitetas neatsako į Lietuvos atsiųstus prašymus tirti sienos pažeidimo atvejus. Tokia pati situacija matoma nuo praėjusių metų pabaigos“, – konstatavo R. Liubajevas.
Generolas antrino viceministrui A. Abramavičiui, kad šiuo metu pertrauka tarp skrydžių iš Irako į Minską yra išnaudojama koncentruojantis ties svarbiausiais darbais.
„Turime labai konretų planą. Planuojame kuo greičiau sukurti geresnes sąlygas migrantams, atsižvelgiant į tai, kad artėja žiema. Dabar visos pastangos (...) skirtos šiam tikslui“, – patikino R. Liubajevas.
Linkevičius: po Lukašenkos grasinimų situacija pasikeitė dramatiškai
Ambasadorius migracijai Linas Linkevičius per spaudos konferenciją pasakojo, kaip viskas prasidėjo.
„Tai nebuvo natūralus migrantų protrūkis. Tai – hibridinė ataka prieš Lietuvą, nes Baltarusijos režimas bando išnaudoti migrantus savo nacionaliniams politiniams tikslams. Jie nesilaiko tarptautinės teisės, žmonės yra priverčiami rizikuoti gyvybėmis ir savo sveikata.
Taip įvyko todėl, kad tie žmonės buvo įtikinti, kad yra laisvas įmanomas naujas kelias į Europą. Taip prasidėjo taip pat po to, kai Baltarusijos režimas nuleido civilinį lėktuvą su R. Pratasevičiumi, ir prieš Baltarusiją buvo pritaikytos sankcijos.
Baltarusijos lyderis pareiškė, kad jis ES, ir ypač kaimyninę Lietuvą, užplukdys migrantais, ir migrantai užplūdo Lietuvą. Situacija pasikeitė dramatiškai.
Baltarusijos pasienio tarnybos anksčiau su mumis normaliai bendradarbiavo, vyko diskusijos, kontaktai, (…) o po to įspėjimo viskas sustojo, bendradarbiavimas buvo nutrauktas“, – žurnalistams anglų kalba pasakojo L. Linkevičius.
Jis taip pat paaiškino, kad ir patys proceso dalyviai neneigia, kad juos lydėjo valstybės tarnybų atstovai, pasienio tarnautojai, nurodė, kur jiems esą legaliai galima kirsti sieną su Lietuva.
„Dažniausiai tai būdavo naktį. Jie būdavo klaidinami. Nes jie tikėjosi, kad juos kitoje sienos pusėje kažkas pasitiks, ir kad jie keliaus į savo numatytą kelionės tikslą, į Europą“, – teigė L. Linkevičius.
Ambasadorius migracijai stebėjosi, kad Minskas tapo populiaria turistine vieta, kur žmonės lankosi su turistinėmis vizomis.
„Jie atvyksta į vadinamąją saugią valstybę turizmui, o staiga tampa migrantais. Pagal teisės aktus vyksta tyrimai. Tyrimų metu nustatyta, kad 200 žmonių nebuvo suteiktas pabėgėlių statusas, tai rodo proceso prigimtį ir situaciją, kokią turime“, – kalbėjo L. Linkevičius.
L. Linkevičius paaiškino, kad skrydžių iš Irako į Minską pertrauka, nors ir džiugina, bet kol kas aiškumo neįneša.
„Tai sprendimas, priimtas laikinai. Sprendimas priimtas, mes juo džiaugiamės, tačiau perspektyva neaiški, neaišku, kas bus ateityje. Mums atrodo tai netvarus sprendimas. Mes žinome, kad Irako oro linijos skrido, kad pargabentų irakiečius iš Minsko atgal į namus, tačiau tai nėra nuolatinė tendencija“, – įvertino L. Linkevičius.
Linkevičius: turime pauzę procese
Ambasadorius dėstė, kad Lietuva vertina sąjungininkų Europos Sąjungoje ir ES institucijų paramą.
„Turime pauzę procese, simptomai rodo, kad kažkas įvyko tinkamai, ypač po rugpjūčio 2 dienos. Buvo sutarta, kad mes neleisime masyviam nelegalių migrantų protrūkiui tęstis, ir neleisime jiems legaliai patekti į mūsų teritoriją. Jie nukreipiami į oficialius patikros postus. Nuo to laiko (srautas) buvo sustabdytas. Kaip ilgai tai truks, sunku pasakyti, bet tai nenatūralus procesas, negalime to laikyti natūralia migracija“, – teigė L. Linkevičius.
Jis taip pat pasidžiaugė, kad tokios šalys kaip Irakas bendradrabiauja su Lietuva.
„Jie rimtai žiūri į tą klausimą““, – sakė L. Linkevičius.
Ambasadorius priminė, kad buvo sustabdyti skrydžiai iš Bagdado į Minską, tačiau pripažino, kad neaišku, kiek tas truks.
„Tikimės galimybių užkirsti kelią kitoms alternatyvoms. Dabar ieškome kitų oro linijų, kurios galėtų vykdyti tuos skrydžius į Minską. Tai yra sudėtinga, nes daugelis žmonių yra susikoncentravę Minske. Tikimės, kad jie grįš į Iraką.
Kalbu apie Iraką, nes iš ten daugiausiai atvyko neteisėtų migrantų. Bet nežinome, kiek jų atvyks iš kitų šalių ateityje. Tikimės, kad oro linijų stabdymas ir alternatyvų migrantų keliams ieškojimas bus sustabdytas ir tikimės, kad bendradarbiaus su mumis mūsų sąjungininkai – jie informuos žmones, kad tai nėra geriausias būdas jiems keliauti į Europą“, – teigė L. Linkevičius.
L. Linkevičius, atsakinėdamas į klausimus, pažymėjo būtinybę gerinti ES migracijos politiką.
„Šis migracijos procesas nėra normalus. Jis naudojamas režimo kaip ginklas. Šiuo metu tai daro Baltarusija, ateityje gali daryti kažkas kitas. Mums reikia atitinkamai suformuluoti procedūras, sutiprinti sieną“, – sakė jis.
Baltarusijos pasieniečiai savo įsitraukimo į neteisėtą migraciją nebeslepia
VSAT vadas generolas R. Liubajevas pasakojo, kad yra nemažai įvykių, kai baltarusiai trukdo grįžti atgal į šalį, užstodami jiems kelią.
„Labai dažnai tie migrantai likdavo Baltarusijos teritorijoje netoli sienos. Matėme, kai žmonės likdavo ten gana ilgai ir negaudavo jokios paramos iš Baltarusijos – nei vandens, nei maisto. Tokiais atvejais mes darome viską, ką galime, kad tuos migrantus aprūpintume reikalingiausiais dalykais – vandeniu, maistu, pagal poreikį teikiama ir kita pagalba“, – sakė pasieniečių vadas.
Jis teigė, kad pasienyje Baltarusijos pusėje buvo fiksuoti ir keli gaisrų atvejai.
„Nenustatėme, kas konkrečiai ten vyksta. Tikimės, kad tai neišnaudojama prieš neteisėtus migrantus“, – kalbėjo R. Liubajevas.
Pasieniečių vado teigimu, baltarusiai pasieniečiai į VSAT užklausas atsako aiškindamai, kad minėti gaisrai tebuvo mokymai.
„Neturime jokių įrodymų, kas ten vyksta“, – pripažino generolas.
Jis taip pat neslepė, kad kartas nuo karto girdisi iš Baltarusijos pusės aidintys šūviai.
„Jei gegužę, birželį, liepą Baltarusijos pasienio tarnautojai slėpė savo dalyvavimą šioje nelegalioje veikloje, dabar jau nebeslepia. Daro tai atvirai – stumia neteisėtus migrantus į Lietuvos pusę, visiškai to neslėpdami“, – konstatavo R. Liubajevas.
