Jau du mėnesius Lietuvoje nuo COVID-19 infekcijos galima skiepyti vaikus, sulaukusius 12 metų, tačiau artėjant mokslo metams vaikai siepijami vangiai. Pasaulio sveikatos organizacija nerimauja ir dėl kitų ligų protrūkio, nes dėl tėvų skeptiško požiūrio į skiepus sumažėjo vakcinacijų nuo kitų užkrečiamųjų ligų.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Usonis nespėliojo, ko bijo tėvai, tačiau paaiškino, kodėl reikėtų skiepyti vaikus nuo kovido.
„Sunku pasakyti, kokios priežastys tai lemia. Dar kartą, naudodamasis proga, norėčiau paraginti tėvus, kad tai reikėtų daryti. Jau daug kartų kartoju: tai reikėtų daryti dėl trijų priežasčių – pirmiausia, dėl to, kad vaikai vis dėlto serga COVID-19. Jie serga kitaip nei suaugusieji. Vaikai rečiau patenka į intensyviosios terapijos skyrius, tačiau jie serga.
Jiems neretai lieka liekamųjų reiškinių arba užsitęsusi eiga po persirgtos net ir labai lengvos COVID-19 formos. Taigi tai nėra nekalta liga, tą reikia turėti omenyje“, – sakė V. Usonis.
Antra priežastis, kodėl reikėtų skiepytis, pasak profesoriaus, yra mokykla.
„Visi kalbame, kad į mokyklą vaikai turėtų grįžti kaip galima labiau saugūs. Norėčiau akcentuoti visą kompleksą saugumo priemonių. Be abejo, tai yra skiepai tiems, kuriuos jau galima paskiepyti, tai yra vyresni nei 12 metų amžiaus vaikai, taip pat visos kitos apsaugos priemonės – kaukės, galbūt nosies purškalai, kitos barjerinės arba socialinės priemonės vaikų saugumui mokykloje pagerinti“, – kalbėjo V. Usonis.
Kartu medikas pabrėžė, kad vaikų skiepijimas yra svarbus ir siekiant visuomenės imuniteto.
„Vaikai yra nemaža mūsų visuomenės dalis. Turime siekti vaikų sveikatos, saugumo, bet nepamirštame ir visos visuomenės interesų“, – teigė V. Usonis.
Gresia rimti liekamieji reiškiniai
Pasak gydytojo, į ligonines patenka ir kovidu sergančių vaikų.
„Jų patenka į ligoninę. Jau turime patirties ir Lietuvoje – tiek Santaros klinikose, tiek kitose Lietuvos ligoninėse, vis dėlto vaikai patenka ir serga gana sunkiai“, – sakė V. Usonis.
Profesorius taip pat apgailestavo, kad mažai kalbama apie ilgalaikius liekamuosius reiškinius, persirgus COVID-19, net ir labai nesunkia jo forma.
„Tai yra silpnumas, galvos skausmai, mokymosi (vadinamieji kognityviniai) sutrikimai, ir jie gali tęstis mėnesių mėnesius – iki pusės metų ir ilgiau.
Vaikų amžiaus grupėse būtent šitie dalykai kelia didelį susirūpinimą. Įsivaizduokite, jeigu vaikas pusę metų negali kokybiškai mokytis, tai iš tikrųjų rimta, net jeigu ūmiu ligos periodu liga neatrodė tokia sunki“, – kalbėjo V. Usonis.
Nerimą kelią sergamumo lygis rugpjūčio mėnesį
Profesorius neatmetė, kad moksleiviams sugrįžus į mokyklas gali padaugėti ir susirgimo protrūkių.
„Kalbant apie visus mūsų kontaktinius gyvenimo elementus – tiek mokyklą, tiek kitas gyvenimo sritis, ten, kur mes susiduriame su didesniu žmonių skaičiumi, yra rizika, kad tarp tų, su kuriais bendraujame, gali būti užsikrėtusių. <…> Klausimas, kaip mes esame tam pasiruošę“, – sakė V. Usonis.
Medikui nerimą kelia tai, kad vasarą, rugpjūčio mėnesį, kasdien užfiksuojama apie 500 naujų susirgimų.
„Tai vyksta tada, kai pagal biologinį sezoniškumą turėtų būti atoslūgis. Koronaviruso aktyvumas didžiausias šaltaisiais metų mėnesiais, pradedant gruodžiu, sausio, vasario mėnesiais. Jeigu rugpjūtį toks didelis aktyvumas, tai galime spėlioti, kas bus gruodžio, sausio, vasario mėnesiais“, – kalbėjo V. Usonis.
Pasak profesoriaus, labai svarbu išnaudoti visas galimybes kaip galima geriau tiems žiemos mėnesiams pasiruošti.
Vyksta klinikiniai tyrimai dėl galimybės skiepyti mažesnius vaikus
Medikas pasakojo, kad šiuo metu yra atliekami klinikiniai tyrimai dėl galimybės skiepyti nuo kovido ir mažesnius vaikus.
„Jie gerokai įsibėgėję. Jauniausi – nuo kūdikystės (nuo šešių mėnesių amžiaus). Tai yra standartinė, įprasta procedūra atsiradus naujiems vaistams, naujoms vakcinoms. Pirmiausia jos išbandomos su sveikais suaugusiaisiais. Vėliau indikacijos plečiamos tiek vyresnio amžiaus žmonių grupėje, tiek turinčių didesnių rizikų ir vaikų grupėse“, – dėstė V. Usonis.
Profesorius priminė, kad šiuo metu dvi vakcinos yra įregistruotos naudoti nuo 12 metų amžiaus.
„Klinikiniai tyrimai vyksta, galime tikėtis, kad artimiausiu metu turėsime galimybę skiepyti ir jaunesnius vaikus“, – sakė V. Usonis.
