Departamento vadovės pažymėjo, kad mobilias specialistų grupes sudaro Migracijos departamento, Užsienio reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos darbuotojai, vertėjai ir pagalbiniai darbuotojai.
Antradienį tokia grupė apsilankė Varėnos rajone, Vydeniuose, kur, pasak E. Gudzinskaitės, apgyvendinti 146 neteisėtai valstybės sieną kirtę migrantai.
„Darbo grupių tikslas yra susitikti su kiekvienu neteisėtu Vydenių mokykloje apgyvendintu migrantu, užregistruoti jį, informuoti apie procedūrą, kokia jo laukia ir informuoti apie galimybę grįžti savo noru. Kaip žinia, didžioji dalis čia atvykusiųjų yra neteisėti ir, net jei nesiprašys prieglobsčio, neturės jokių perspektyvų čia likti ar išvykti į Europą. Labai svarbu jiems tai komunikuoti, kad jie tai suprastų“, – teigė departamento vadovė.
Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius Algirdas Verbickas pažymėjo, kad Varėna viena iš pirmųjų atsiliepė į paskelbtą ekstremalią situaciją ir priėmė migrantus.
„Šiandien sulaukėme gausybę svečių, kurie atliks savo pareigą. Džiaugiamės, kad ji bus atlikta tik po pusantro mėnesio“, – sakė A. Verbickas.
Migrantai, kaip sakė E. Gudzinskaitė, neslepia savo neteisėtos kelionės tikslų.
„Mes visą laiką klausiame, kokiu tikslu tu čia atvykai ir dažniausias tikslas yra – noriu geriau gyventi Europoje. Labai retas, kuris pasako, kad jį kažkas persekioja. Dažniausiai tie persekiojimai būna – kaimynai, giminės, sutuoktinio tėvai ir panašiai.
Dauguma tiesiog nori geriau gyventi Europoje, nes jų kilmės valstybėje ar neranda darbo, ar tiesiog žmogaus teisės negerbiamos, o jie žino, kad ES žmogaus teisės gerbiamos“, – lankydamasi Vydeniuose žurnalistams paaiškino E. Gudzinskaitė.
Ji pripažino, kad kol kas institucija dėl riboto specialistų skaičiaus spėjo išnagrinėti vos per 200 prieglobsčio prašymų.
„Tačiau šį mėnesį Migracijos departamentas apmoko naujai priimtus darbuotojus. Tikimės per tris mėnesius išnagrinėti jei ne visus, tai didžiąją dalį visų prieglobsčio prašymų“, – tvirtino E. Gudzinskaitė.
Migrantai institucijų darbuotojais nepasitiki: mano, kad meluoja ir toliau tikisi ištrūkti
Departamento vadovė pažymėjo, kad labai svarbu migrantams suprantama kalba paaiškinti, kas jų laukia.
„Aišku, reikia turėti omenyje, kad jie nepasitiki valstybės įstaigomis, jie mano, kad mes jiems meluojame ir jie vis dar galvoja, kad po kurio laiko jie galės išvykti iš Lietuvos į Europą. Mūsų darbas yra paaiškinti, kad jų įsivaizdavimai yra nepagrįsti“, – akcentavo E. Gudzinskaitė.
Specialistai, pasak jos, aiškiai mato migrantų nusivylimą, nustebimą ir neviltį.
„Tokias emocijas mes pamatome dažniau. Kol kas dar su jokiais prievartos pasireiškimais, ačiū Dievui, neteko susidurti“, – komentavo departamento vadovė.
Kol kas nei vienam migrantui nesuteiktas prieglobstis: tokios galimybės neatmetame
Kol kas, kaip patvirtino E. Gudzinskaitė, nei vienas prieglobsčio prašymas nebuvo patenkintas.
„Aš žinau, kad tame sraute gali būti tokių asmenų, kuriuos vis dėlto reikia įvertinti giliau ir neatmetame galimybės, kad tokių bus. Tiesiog mes, kad neapkrautume savivaldybių, pirmiausia stengiamės kuo greičiau išnagrinėti tuos akivaizdžiai nepagrįstus.
Jeigu matome, kad sudėtingas, tą bylą atidedame į šalį ir perleidžiame į kitą takelį, kur reikia daugiau laiko“, – sakė Migracijos departamento direktorė.
Kol kas tokių asmenų, kurių bylos bus nagrinėjamos atidžiau, pasak jos, yra kelios dešimtys.
Reguojant į Afganistane susidariusią padėtį, kai žmonės dideliais srautais pradėjo bėgti iš šalies, ją užėmus Talibanui, E. Gudzinskaitė patvirtino, kad afganistaniečių bylos taip pat yra tos, kurias bus siekiama išnagrinėti atidžiau.
„Mes dirbame su jomis. Nereiškia, kad jos įšaldytos“, – akcentavo ji.
Siūlomi 300 eurų už grįžimą atgal migrantus sudomina: žmonės labai praktiški
Paklausta, ar, pradėjus už savanorišką grįžimą į kilmės šalį siūlyti ne tik kelionės bilietą, bet ir 300 eurų papildomoms išlaidoms, neatsirado daugiau tuo pasinaudoti norinčių migrantų, E. Gudzinskaitė neslepė, kad jie įvertina tokią galimybę.
„Jie iškart pradeda skaičiuoti, dėliotis, galbūt kai kas bandys derėtis, pažiūrėsime. Žmonės labai praktiški ir tas 300 eurų pasiūlymas juos sudomina, Dabar jie yra informuoti apie galimybę gauti tuos 300, mes po kurio laiko vėl grįšime prie jau informuotų migrantų ir klausime, galbūt jie jau apsisprendė“, – pasakojo ji.
Migracijos departamento vadovė paaiškino, kad migrantai nuspręsti savanoriškai grįžti namo gali bet kada.
Svarstančių tokią galimybę, VSAT žiniomis, pasak E. Gudzinskaitės, yra apie keliolika. Vis dėlto ji atkreipė dėmesį, kad migrantai yra linkę savo nuomonę keisti.
„Formaliai gautų prašymų turime vos keletą, bet mes tik pradėjome šią kampaniją. Dar reikia laiko, žmonės turi pamąstyti ir pasiskaičiuoti“, – kalbėjo ji.
Migrantų pasakojimai ekspertų neįtikina: kaskart jie prideda naujų detalių, istorijas pagražina
Mobilių grupių darbuotojai, kaip paaiškino departamento vadovė, pradeda formuoti migrantų dosjė, prireikus paims pirštų antspaudus, informuos šiuos žmones apie visas procedūras ir galimybę savanoriškai grįžti į kilmės šalį.
E. Gudzinskaitė į klausimą, kiek kainuoja vieno migranto kelionė į kilmės šalį, atsakė pažymėdama, kad tai yra labai individualu ir priklauso nuo jo sveikatos būklės, nuo lydinčio asmens poreikio, nuo pačios šalies ir kitų detalių.
„Tai gali kainuoti nuo tūkstančio iki kelių tūkstančių eurų“, – teigė departamento direktorė.
Neteisėtų migrantų istorijos, pasak jos, specialistams būna jau girdėtos: vieni nori tiesiog geresnio gyvenimo, kiti pasakoja apie konfliktus su artimaisiais, treti sako, kad studijavo Baltarusijoje, tačiau neturėjo pinigų ir buvo išmesti.
E. Gudzinskaitė pripažino, kad tokios istorijos neįtikina.
„Jie tą istoriją kiekvieną kartą vis pagražina arba šiek tiek pakeičia kitomis detalėmis“, – neslepė ji.
Migracijos departamento direktorė paaiškino, kad prieglobstis suteikiamas, kai išsiaiškinama, kad asmeniui iš tiesų kilmės šalyje gresia pavojus.
Gyventojai priprato prie naujos kaimynystės: bendrauja, teikia paramą
Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius A. Verbickas žurnalistams sakė, kad kol kas su migrantais pavykdavo nesunkiai susikalbėti, nes dauguma jų moka rusų arba anglų kalbas.
Jis taip pat patikino, kad apgyvendinimą migrantams savivaldybė teiks tiek, kiek reikės, o gyventojams, pasak A. Verbicko, jau taip pat pavyko paaiškinti situaciją.
„Šiai dienai gyventojai geranoriškai sutaria su jais: ateina, kalbasi, teikia visokios paramos – ir maistu, ir drabužiais, ir netgi kartais surengia tam tikrus žaidimus. Lauke pažaidžia futbolą arba krepšinį. Žinoma, (tiesioginio – aut.p.) kontakto nėra“, – pasakojo savivaldybės atstovas.
A. Verbickas pasidžiaugė, kad Vydeniuose apgyvendinti migrantai yra ramūs, nekonfliktiški.
„Iššūkiai būna atsiradus tam tikriems ligos požymiams, ypač kovidiniams. Mes turime tam tikrą problemą vežti juos kažkur. Kažko centralizuoto pas mus valstybėje nėra nustatyta“, – kalbėjo Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius.
Iš viso, pasak jo, Vydeniuose buvo nustatyta virš 20 koronaviruso atvejų. Didžioji dalis čia apgyvendintų neteisėtų migrantų, kaip pažymėjo A. Verbickas, yra paskiepyti.
Jis neslepė, kad buvo migrantų bandymų iš Vydenių pabėgti.
„Keturi buvo pabėgę iš čia. Mano duomenimis, gal policija turėtų patvirtinti, bet jie buvo sulaikyti Lenkijos Respublikoje. Pas mus čia yra iš Malio ir Somalio“, – sakė A. Verbickas.
