Buvęs ES ambasadorius Kabule Vygaudas Ušackas sako, kad JAV ir NATO misijoje Afganistane buvo padarytos kelios klaidos.
„XXI amžiuje karinių konfliktų vien karinėmis priemonėmis nelaimėsi. Kaip bebūtų gaila, Amerikos generalitetas buvo įsitikinęs, kad pajėgiausia pasaulyje kariuomenė gali nušluoti nuo žemės ir sukurti taiką. Tai neįvyko“, – pirmadienį „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė V. Ušackas.
Ušackas: rimti iššūkiai laukia ir pačio Talibano
Kažkuriuo metu jam baigiant darbą Afganistane, pasak V. Ušacko, jau ir amerikiečiai kalbėjo, kad turi būti visapusiškas konflikto sprendimas.
„Tai yra ir ekonominis vystymas, ir kariniai veiksmai prieš Talibaną, ir derybos su juo. Greitų sprendimų nėra, buvo tikrai padaryta daug investicijų, amerikiečiai kartu su sąjungininkais investavo beveik vieną trilijoną JAV dolerių – pirmiausia karinių, bet ir vystymo išlaidų. ES mano laiku kasmet skirdavo virš milijardo eurų, bet buvo fundamentalių klaidų“, – pažymėjo buvęs ambasadorius.
V. Ušacko teigimu, žvalgybinė analizė, pasak jo, buvo klaidinga, nes buvo manyta, jog Afganistanas sugebės išsilaikyti ilgiau.
„Pirma misija buvo pašalinti Talibano valdžią, kas buvo padaryta, kad Afganistanas nebebūtų dirva teroristiniams išpuoliams. Osama bin Ladenas buvo nukautas, bet politinis režimas nepasikeitė: ką mes pamatėme po 20 metų – Talibanas grįžo į valdžią“, – kalbėjo jis.
Dabar svarbus klausimas, pasak buvusio diplomato, – kokia forma pasireikš Afganistano islamo emyratai ir kas įvyks su tais pasiekimais moterų teisių srityje, pragyvenimo trukmėje, ekonominiame išsivystyme.
„Jau nuėjusi demokratinė Afganistano valdžia neįsitvirtino žmonių sąmonėje kaip viešąjį sektorių kurianti administracinė Vyriausybė“, – pripažino V. Ušackas.
Jis pasakojo kalbėjęs su vietos gyventojais, kurie, anot jo, jautė nusivylimą dėl korupcijos. V. Ušackas atkreipė dėmesį ir į afganistaniečių neraštingumą.
„Kai prasidėjo 2001 metais amerikiečių intervencija, apie 80 proc. Afganistano gyventojų buvo beraščiai, dabar tas skaičius nukritęs iki 40 proc. Tie valstybės kūrimo ar pilietinės visuomenės kūrimo procesai užtrunka kartas“, – pabrėžė buvęs ES ambasadorius Kabule.
V. Ušackas taip pat kėlė klausimą, ar teroristinės organizacijos – ISIS ir „al Qaeda“ – iš naujo nesuras Afganistano kaip terpės terorizmui atnaujinti.
„Aš matau, kad dabar bus ir labai rimti iššūkiai tam pačiam Talibano režimui, kuris ateina į valdžią. Vietoje to, kad atakuotų, griautų visus pasiekimus, jie susidurs su 30 mln. gyventojų lūkesčiais, kurie susiję ne tik su kariavimu, nors ir turi jie palaikymą, bet reikės tenkinti viešus poreikius – sveikatos apsauga, bankinė sistema, prekyba, ekonomika.
Klausimas didelis, ar jie turi tokių kompetencijų ir kas jiems padės: ar Amerika ir Vakarai, ar tai gali būti Rusijos ir Kinijos susivienijimas“, – svarstė pašnekovas.
Buvęs diplomatas atkreipė dėmesį, kad talibų valdžia taip pat yra pasikeitusi – jau yra ir politinis, ne tik karinis jos sparnas. Jau, kaip pastebėjo V. Ušackas, yra sakoma, kad moterų teisės iš dalies bus gerbiamas, kad kariams ir kitiems kompetentingiems žmonėms bus suteikta amnestija, nes Talibanas, pasak V. Ušacko, tiesiog neturi kompetentingų žmonių.
Zenkevičius: turi būti noras kariauti už savo šalį, o Afganistano kariai tiesiog bėgo
Laidoje dalyvavęs atsargos generolas majoras Gintautas Zenkevičius pažymėjo, kad yra daug dedamųjų, kodėl afganams nepavyko apginti savo šalies ir ją užėmė talibai.
„Afganistano kariuomenė niekaip nesugebėjo perimti viena pati kariauti. Tol, kol visa kova prieš Talibaną vyko, kai NATO instruktoriai ir patarėjai buvo šalia, tol Afganistano kariuomenė sugebėjo laikyti ir ginti. Kai šiemet išėjo, parodė, kad jiems trūksta lyderystės ir nėra noro bei gebėjimo kariauti. Sakyčiau, kad pagrindas yra noras kariauti už savo šalį: geriau bėgt, nei už ją kariaut“, – sakė G. Zenkevičius.
Jis atkreipė dėmesį, kad Afganistano sausumos pajėgos buvo keturis kartus didesnės nei Talibano.
„Aš pilnai sutinku, kad nei vienas konfliktas, krizė negali būti sprendžiama karinėmis priemonėmis. Vienintelis – jei tai yra karas dėl valstybės išgyvenimo. (…) Toks, kur pasirinkimo konfliktas, tai pritariu pilnai.
Misijos ėjimo į Afganistaną tikslas buvo panaikinti saugią terpę „al Qaeda“ iš ten ruošti teroristines atakas Vakarų pasauliui – tas įgyvendinta, tačiau Afganistano šiuolaikinės valstybės sukūrimas yra ne kariškių reikalas“, – aiškino atsargos generolas.
Be politinės lyderystės, kaip akcentavo G. Zenkevičius, neįmanoma įskiepyti noro ginti savo šalį.
„Mes pamatėme rezultatą“, – konstatavo jis.
Pašnekovo teigimu, talibai daug ryškiau kovojo už savo principus ir idėjas. Vakarų remiamai valdžiai Afganistane nepadėjo ir vietos gyventojų nepalankumas.
„Didžioji dauguma Afganistano gyventojų nepalaikė kovos prieš Talibaną. Jie geriau pasirinkę gyvent valdant Talibanui, arba pabėgti“, – teigė G. Zenkevičius, pats 2005 metais vadovavęs Lietuvos kariams atkuriant vieną iš Afganistano provincijų – Goro provinciją.
Jis kalbėjo, kad sunku atsakyt, kodėl afganai nestojo aršiai ginti per dvidešimt metų įtvirtinto progreso.
„Ar tai susiję su jų kultūra, ar tai dėl to, kad nebuvo politinės lyderystės, labai daug korupcijos – kaip visada, būna nepasitenkinimas valdžia. Daug dedamųjų gali būti“, – svarstė G. Zenkevičius.
Kariškis taip pat kalbėjo, kad Talibanas turi politinį ir karinį sparną, kai anksčiau turėjo tik karinį. Talibai, kaip pastebėjo jis, dabar užėmę visą šalies teritoriją.
„Reikia nepamiršti Irano įtakų, kurios yra labai didelės. Reikia nepamiršti globalios politinės įtampos tarp Pakistano ir Indijos, nes Pakistanas visą laiką matė Afganistaną kaip erdvę, kur vyksta jų kova dėl įtakų su Indija“, – akcentavo atsargos generolas.
G. Zenkevičius kartu pažymėjo, kad ir pačios teroristinės organizacijos per tiek metų yra pasikeitusios.
„Reikia nepamiršti Kinijos – kaip Kinija žiūrės, nes jai tai yra iššūkis. Nemanyčiau, kad Kinija nori savo pasienyje, ypač ten, kur yra uigurų teritorijos, turėti ekstremalią situaciją“, – teigė laidos dalyvis.
Pabėgėlių iš Afganistano iššūkis gali būti aktualus ir mums
G. Zenkevičius į laidos vedėjo pastebėjimą, kad pabėgėlių iš Afganistano iššūkis gali tapti aktualus ir mums, sureagavo antrindamas.
„Pabėgėlių srautas iš Afganistano tikrai padidės. Ypač nepamirškime, kad Afganistane jaunimas iki 24 metų sudaro daugiau nei 60 proc. gyventojų“, – pažymėjo atsargos generolas.
Visgi, pasak jo, labai svarbu dabar stebėti, kokios šalys ir kokią įtaką dabar darys Afganistanui, o tuo suinteresuotos, kaip atkreipė dėmesį G. Zenkevičius, ir Iranas, ir Pakistanas, ir Kinija, ir Rusija.
„Labai gaila, kad visos pastangos saugumo srityje, investicijos į tai, tikėkimės, nenuėjo veltui, bet pamatysime“, – pridūrė G. Zenkevičius.
