Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorė Margarita Šešelgytė sako, kad pagrindinė klaida šioje situacijoje yra ta, jog valdžios institucijų komunikacija – nevieninga.
„Mes jau kurį laiką stebime, kad tiek migrant krizės akivaizdoje, tiek dėl pandemijos komunikacija yra nevieninga ir ji siunčia įvairius signalus. Visuomenei dėl to kyla įvairių klausimų ir baimių“, – „Delfi TV“ laidoje „Delfi diena“ kalbėjo politologė.
Anot jos, visuomenei reikėtų pateikti atsakymus į kai kuriuos klausimus, kurie kyla viešojoje erdvėje pasirodžius kalboms apie tai, kokia tai gali būti informacija.
„Atsakymai turi būti pateikti, nes juos pateikiant mes išvengiame tam tikro siurprizo efekto, kurį mums ir ruošia nedraugiškos valstybės, įvykdžiusios kibernetinę ataką lapkričio mėnesį ir galimai pasimusios tam tikrą informaciją ir dabar bando tą informaciją panaudoti. Tai šiandien turime ne kibernetinės atakos sukeltą krizę, bet informacinės atakos potencialiai sukeltą krizę“, – sakė M. Šešelgytė.
„Labai svarbu išsiaiškinti patiems, kada ta ataka įvyko, kokio masto ji buvo, tam, kad maždaug įsivaizduotume, kokio pobūdžio informacija galėjo būti ir su kuo turime kovoti“, – pridūrė ji.
Gali būti taikomasi ir į konkrečius pareigūnus, ir į užsienio politiką
Ji paaiškino, kad kibernetinės atakos paprastai įvykdomos keliais tikslais – arba pavogti informaciją, arba su ja ką nors padaryti (pakeisti, apdoroti) ir paleisti į viešumą.
„Šiuo metu iš viso nėra žinoma, kas padaryta su ta informacija. Dalis gali būti visiškai teisinga, kita dalis įmaišyta, praskiesta, ir ta dalis gali pasirodyti dar labiau skandalinga, turėti didesnį poveikį. Ko gero, to ir yra bijoma“, – svarstė M. Šešelgytė.
Tokiomis atakomis, jos teigimu, gali būti ir į tam tikrus pareigūnus taikomasi, ir į Lietuvos užsienio politiką kaip tokią.
„Vis dėlto šita ataka buvo įvykdyta lapkričio mėnesį. Man, kaip saugumo ekspertei, šviečiasi toks koordinuotas veiksmas, nukreiptas prieš ambicingą Lietuvos užsienio politiką, prieš Lietuvos lyderystę bandant ginti demokratines vertybes, nes paskutiniu metu Lietuva buvo labai aktyvi šiuo klausimu ir, ko gero, toms valstybėms, kurios buvo kritikuojamos, tai nelabai patiko“, – teigė politologė.
„Informacija dažnai panaudojama tam tikru momentu, kuris yra gyvybiškai svarbus. Mes galime prisiminti 2016 metų rinkimus JAV, kuomet buvo paviešinti Clinton susirašinėjimai. Šiandien mes stebime aiškiai koordinuotus veiksmus ir matome aukštą profesionalumo lygį, tai tikėtis, kad bus mažiau profesionalumo ateityje, tikrai neverta“, – sakė M. Šešelgytė.
Ilgalaikis procesas
VU TSPMI dėstytojas Nerijus Maliukevičius laidoje teigė, kad panašu, kad su ta medžiaga, kuri galimai pavogta, buvo dirbta, ji išanalizuota ir kas dabar pasirodo viešumoje, yra informacinė operacija.
„Jos tikslas yra diskredituoti mūsų politiką regione, mūsų pareigūnus. Tai, deja, bus ilgalaikis procesas, kurio metu įvairiomis progomis mes galime gauti tokias atakas“, – kalbėjo N. Maliukevičius.
Pasak jo, žiūrint į pasaulinę praktiką, tiek JAV, tiek kitos valstybės susiduria su tokiomis agresyviomis kibernetinėmis atakomis ir tai yra daugiau dėsningumas, kad ji įvyko, negu siurprizas.
„Su kolegomis taip pat stebime reguliariai vykdomas informacines atakas. Tai vykdoma nuo 2016–2017 metų. Tokia yra šiuolaikinė realybė, kad karai, politinės kovos vyksta netradicinėmis priemonėmis. Čia mums reikia gerokai pasitempti ir būti pasiruošus, turėti gerą kibernetinę gynybą“, – atkreipė dėmesį ekspertas.
Abejoja, kad pavogta ypač slapta informacija
Anot jo, abejotina, kad galimai pavogtuose susirašinėjimuose yra slapta informacija.
„Labai abejoju, ar tuose susirašinėjimuose yra slapta ar ypatingai slapta informacija. Tam yra visai kiti komunikacijos kanalai negu elektroninis paštas. Bet įsivaizduokime, kaip derinamos pozicijos tam tikrais klausimais, kaip šnekama su savo partneriais, ir visi kiti dalykai, kurie gali būti panaudojami diskreditacija, dezinfomacijai ir pan.“, – kalbėjo N. Maliukevičius.
„Dar pridėkime tai, kad visa tai gali būti ir sumanipuliuota. Paprastai dezinformacija vykdoma tokiu principu, kad yra išmetama kažkokia dalelė tiesos, o prie jos pridedama bauginanti sumanipuliuota dalis“, – sakė VU TSPMI dėstytojas.
Jo teigimu, tai, kad LIetuva tampa tokių agresyvių atakų taikiniu, rodo tai, kad mes esame Rytų politikos smaigalyje.
„Mes galime savo partneriams paprastai paaiškinti, kad nuolatinės atakos prieš mus yra rezultatas mūsų įdirbio su partneriais šitame regione, tai reiškia, kad mums reikia partnerių pagalbos. Kibernetinio saugumo prasme mums reikia tiek specialistų, tiek finansinės pagalbos“, – „Delfi TV“ laidoje „Delfi diena“ sakė N. Maliukevičius.
„Noriu palinkėti visiems labai kritiškai reaguoti į tas informacines žinutes, nes turime suprasti, kad jų tikslas ir bus nutaikytas į mūsų politiką regione, konkrečius pareigūnus“, – pabrėžė jis.
