Jos duomenimis, jei sekmadienį vyktų Seimo rinkimai, už Lietuvos socialdemokratų partiją balsuotų 15,9 proc., už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą – 15,6 proc., už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus – 13,1 proc. rinkėjų.
Birželį atitinkamai socialdemokratų populiarumas siekė 13,3 proc., „valstiečių“ – 15,1 proc., o konservatorių – 11,8 procento.
Kaip BNS sakė „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys, socialdemokratų lyderystė partijų reitinge gali būti siejama su naujosios lyderės Vilijos Blinkevičiūtės išrinkimu bei negalėjimu šios politinės jėgos susieti su neigiamą atspalvį turinčiais įvykiais.
„Konservatoriai yra valdančioji partija, „valstiečiai“ ką tik buvo valdžioje, o socialdemokratai nei buvo, nei yra valdantieji. Kitų partijų fone jie atrodo teigiamai. Jei paklaustume tų pačių respondentų apie partijų trūkumus, tai konservatoriai greičiausiai būtų kritikuojami ir dėl skiepijimo, ir dėl migrantų politikos, apie „valstiečius“ būtų pasisakoma dėl Ramūno Karbauskio konfliktų su partiečiais“, – sakė V. Gaidys.
„O jei klaustume apie socialdemokratus, tai lyg nieko ir nebūtų. Prekinis ženklas labai stiprus, V. Blinkevičiūtės taip pat įvaizdis stiprus. Aišku, gali būti ir kitokių įžvalgų“, – pridūrė jis.
Ketvirtoje vietoje partijų lentelėje liko Darbo partija, už šią politinę jėgą balsuotų 5,9 proc. apklaustųjų (birželį – 5,2 proc.), už Liberalų sąjūdį – 5,5 proc. (birželį – 6 proc.), už Laisvės partiją – 3 proc. (gegužę – 2,9 proc.).
Už liepos pabaigoje pavadinimą pakeitusią Lietuvos socialdemokratų darbo partiją (dabar – Lietuvos regionų partija) balsuotų 2,7 proc. (birželį – 2 proc.), o už Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą – 1,8 proc. respondentų (birželį – 0,8 proc.).
Dar 17 proc. apklaustųjų teigė kol kas nežinantys, ką palaikytų, o 14,5 proc. žmonių nurodė neketinantys balsuoti.
Reprezentatyvią gyventojų apklausą „Vilmorus“ laikraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu atliko liepos 29 – rugpjūčio 5 dienomis, apklausta 1 tūkst. žmonių.