Tarp pavardžių — buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, ambasadorius Rusijoje Eitvydas Bajarūnas, kiti diplomatai. Ministerija trečiadienį paskelbė fiksavusi bandymą įvykdyti informacinę–kibernetinę ataką, informavusi apie tai atsakingas institucijas ir pradėjusi tyrimą.

Kibernetinio saugumo ekspertas, buvęs krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza ketvirtadienį laidoje „Info diena“ teigė, jog jo šie įvykiai nestebina.

„Atsiminkime pačią pirmą Kibernetinio saugumo centro ataskaitą, gal 2017 ar 2018 metais. Tada labai aiškiai ir garsiai piešėme žemėlapį, kur yra nedraugiškos valstybės stengiasi įsilaužti. Ir ten buvo kariniai objektai, energetikos objektai. Ir dar po metų pasakėme, kad kartu ir visos mūsų Vyriausybinės organizacijos – ministerijos, Vyriausybė. Vėliau, atsiminkime konkrečius išpuolius, kai buvo taikomasi į premjerų, viceministrų, ministrų pašto dėžutes“, – priminė jis.

„Tai kryptingas puolimas ir bandymas paprastesnėmis priemonėmis išgauti informaciją“, – teigė E. Kerza.

Jis teigė, jog grifo „slaptai“ ant pavogtų dokumentų nėra.

„Bent mano duomenimis, įslaptinta informacija nenutekėjo. Kadangi mačiau pats tuos dokumentus, tai ten yra slaptumo žymos, tai reiškia, kad yra identifikuoti žmonės ir su kokio slaptumo grifais jie gali susipažinti ir iki kada. Gal ne iki galo visi supranta, ką tai reiškia. Atrodo, kad yra pavogtas viešas diplomatinis susirašinėjimas, kuris yra labai jautrus.

Kadangi aptariamos mūsų pozicijos, daug asmens duomenų matyti – kontaktai su nevyriausybinėmis organizacijomis, kitomis. Taigi, prieš Lietuvą nusiteikusiems žmonėms yra labai nesudėtinga suprasti, kas su kuo bendrauja, kas mus palaiko. Kokius mes konkrečius žingsnius žadame daryti, kad palaikytume mums draugišką valstybę“, – tikino jis.

E. Kerza teigė, jog valdžios sistemų saugumo lygis dabar yra geresnis nei buvo prieš penkerius metus. Tada, anot laidos „Info diena“ pašnekovo, „kiauriai, išilgai vaikščiojo žvalgybiniai virusai, kai incidentai buvo fiksuojami vienas po kito“.

„Buvo imtasi žingsnių, bet akivaizdu, kad ne iki galo dar suprantame svarbą savo sistemų. Ir mano žiniomis begalybė atakų yra užkardomos, realiu laiku neįvyksta nusikaltimų. Bet žvalgybiniai virusai tuo ir pasižymi, jog yra sunkiai aptinkami. Turime konkretų pavyzdį, kai pavyko didelį kiekį duomenų pagrobti“, – kalbėjo kibernetinio saugumo ekspertas E. Kerza.

Jo nuomone, pagrobta informacija yra analizuojama ir sprendžiama, kokias poveikio priemones tada naudoti.

„Neatmesčiau, kad tai yra labai taikli, aiški užduotis, surasti būtent tų žmonių pašto duomenis ir juos išsiurbus perduoti žvalgyboms. Kurios tai analizuoja, o po to – žino, kokias poveikio priemones taikyti, ką paveikti, kokias diplomatines jėgas panaudoti. Taip pat – ką pagąsdinti. Nes žinome, jog ypač Rusijos specialiosios tarnybos šį metodą yra labai stipriai pamėgusios“, – teigė pašnekovas.

Jis vardijo visai nesenus pavyzdžius, kai duomenys buvo pavogti ir iš kitų šalių informacinių sistemų, net ir NATO Kibernetinio saugumo centro.

„Tai absoliutaus saugumo nėra, tikėti, jog esi visiškai apsisaugojęs yra naivu“, – teigė E. Kerza.

Jis teigė, jog yra net labai smagu, kad nenutekėjo slapti duomenys.

„Iš to, ką aš žinau. O tai reiškia, jog uždari tinklai, kuriais ta informacija yra apdorojama yra pakankamai saugūs. Duomenų, kad iš ten kažkas iškeliavo, nėra. O ten jau yra informacija, kuri gali kelti grėsmę net žmonių gyvybei, gal net konkretūs sąjungininkai ir paslaptys valstybių, ar net aljansų. Tai reiškia, jog jautrius ir ypač jautrius susirašinėjus reikia kelti į uždarus tinklus“, – tikino E. Kerza.