Prieš šimtmetį milijonus gyvybių nusinešusi ispaniškojo gripo pandemija greičiausiai plito tarp jaunų žmonių. Šiomis dienomis panašios tendencijos pastebimos Lietuvoje, sparčiai didėjant koronaviruso delta atmainos skaičiams, – ja užsikrečia vis daugiau jaunimo. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Arūnas Stankevičius pabrėžia, jog efektyviausias būdas užkirsti kelią viruso plitimui – skiepyti asmenis nuo 12 metų.
Būtina prisiminti, kad pasaulį kaustanti COVID-19 pandemija – ne vienintelė, tapusi rimtu išbandymu žmonijai ir paskatinusi sukurti kasmet milijonus gyvybių gelbstinčias vakcinas. Maždaug prieš šimtmetį (1918–1920 metais) visame pasaulyje siautėjęs ispaniškasis gripas nusinešė iki 100 milijonų žmonių gyvybių, tačiau turėjo milžiniškos įtakos virusologijos mokslo, infekcinių ligų gydymo ir prevencijos pažangai. Po bandymų ir eksperimentų 1943- aisiais JAV buvo patvirtinta dvivalentė vakcina, ir imunizacija nuo gripo tapo prieinama visuomenei.
„Pandemijos turi kažką bendro, bet turi ir skirtumų. Ispaniškasis gripas visuomenę užklupo po Pirmojo pasaulinio karo, esant sunkmečiui. Medicina nebuvo tiek pažengusi, o ir žmonių nuomonės neformavo socialiniai tinklai. Jeigu prieš 100 metų būtų buvusi vakcina, tikiu, kad žmonės būtų betarpiškai skiepijęsi, ir tuomet mirusiųjų skaičiai būtų ženkliai mažesni. Šiais laikais reikia kritiškai vertinti nepatikimą informaciją.
Dabar turi būti žmonių teisė ne skiepytis ar nesiskiepyti, o normaliai gyventi. Man tik nesuprantama, kodėl žmonės svarsto. Pasaulyje jau suvakcinuota milijonai žmonių. Geresnio pavyzdžio nesurasi. Vakcinacija apsaugo nuo sunkios formos ligos ir patekimo į intensyvios terapijos skyrių. O ten - jau loterija. Vieni ligoniai išsikapsto, kiti – miršta. Dėl to negali kilti klausimų, ar verta skiepytis“, – sakė LSMU anatomijos ir fiziologijos katedros prof. A. Stankevičius.
Jo teigimu, kuo daugiau neskiepytų žmonių, tuo virusui palankesnė terpė keistis. Patekęs į ląstelę, virusas gali stipriai paveikti žmogaus organizmą. Kuo daugiau ląstelių pažeidžiama, tuo sunkesnė ligos eiga. Visa tai – jeigu nėra imuniteto arba jis nusilpęs, žmogus turi lėtinių, gretutinių ligų ar yra senyvo amžiaus. Dėl to ir būtina skiepytis, kad delta ar kurios nors kitos atmainos viruso plitimas būtų suvaldytas.
Pasak A. Stankevičiaus, delta virusas išsiskiria ir tuo, kad sukelia sunkias pasekmes net ir jauniems žmonėms. Tad jau dabar būtina dėmesį skirti šios grupės vakcinacijai.
„Nemaža dalis senjorų ir vidutinio amžiaus žmonių jau vakcinuota. Socialiai kontaktuojantis jaunimas virusui sudaro palankias sąlygas plisti. Vienintelė efektyvi priemonė – vakcinacija. Svarbu skiepyti vaikus nuo 12 metų, nes netrukus prasidės kontaktai mokykloje, ir bus daug problemų“, – teigė profesorius.
Nors pastaruoju metu Kaune besiskiepijančių žmonių tempai sparčiai auga, tačiau besikeičianti situacija dėl COVID-19 siunčia pirmuosius įspėjamuosius signalus – regione daugėjant pacientų, jau didinamas lovų skaičius. Kone labiausiai nerimą keliantis faktas, kad mieste visi sergantys CIVID-19 liga (koronaviruso infekcija) pacientai yra neskiepyti. Nuo birželio 1 dienos tokių atvejų visoje Lietuvoje – net 82 proc.
Kauno miesto gyventojai bei svečiai pirmadieniais ir penktadieniais nuo 15 iki 19.30 val. pasiskiepyti gali Kauno ledo rūmų vakcinavimo centre ir be išankstinės registracijos. Taip pat kiekvieną savaitę kursuoja dvigubos mobilaus vakcinavimo centro (autobusų) pajėgos, reguliariai stojančios Laisvės alėjoje, Rotušėje, šalia didžiųjų prekybos centrų („Akropolio“, „Megos“, „Urmo“) bei kitose skirtingų rajonų vietose.
Pirmadieniais, antradieniais ir penktadieniais autobusas važiuoja į įmones, kur laukia pasiskiepyti norinčių darbuotojų.
Birutė Mačienė (ELTA)
