„Galima naiviai galvoti, kad tai atsitiktinumai“
Antradienį prie Seimo surengtas protestas vėliau išaugo į riaušes. Protestuotojai buvo raminami ašarinėmis dujomis, garsinėmis granatomis, o į policijos pareigūnus skriejo akmenys ir buteliai.
Valstybės saugumo departamentas (VSD) teigia matantis antivalstybinės veiklos bruožų. Yra teigiančių, jog saugumo tarnybos galėjo numatyti neramumus iš žinučių socialiniuose tinkluose. Šalies vadovas G. Nausėda teigė, jog „ profilaktinis darbas galėjo būti ir efektyvesnis“.
„Profilaktinis darbas iš tikrųjų galėjo būti ir efektyvesnis. Be jokios abejonės tų ženklų buvo“, – tikino jis.
Prezidentas pabrėžė, jog antradienį buvo dvi įvykių dalys.
„Mes turime aiškiai matyti, kad tos dienos įvykiai turi labai aiškias ir ryškias dvi dalis. Ir galbūt buvo galvojama, kad pagrindiniai įvykiai pasibaigs su 17 valanda, kuomet baigėsi tas pagrindinis mitingas, kuris buvo skirta nepasitenkinimui dėl vakcinavimo išreikšti. Bet po to sekė antrasis kėlinys, arba antroji stadija, kurioje ir žmonės buvo visiškai kiti, ir intencijos.
Ir pagaliau, pats agresyvumas buvo visiškai kitas. Tai įžvelgti šios antrosios dalies genezę, kuo viskas baigėsi, tarnybos turbūt turėjo rimčiau. Ir pasirengti tam turėjo labiau“, – tikino jis.
G. Nausėdos teigimu, antrojoje antradienio įvykių dalyje pareigūnai jau tik reagavo į įvykius.
Jis priminė, jog ir pats feisbuke išsakė savo nuomonę, kad demokratija nėra anarchija.
„ Ir, mielieji, tai, ką jūs čia darote, nebeturi nieko bendro su pačia demokratija ir noru išreikšti savo nuomonę. Juo labiau, kad tiems žmonėms nelabai ir rūpėjo ta pirmoji mitingo dalis ir joje keliamos problemos. Jie kėlė visiškai kitokio pobūdžio problemas. Ir buvo akivaizdžiai matyti, kad tai yra daroma ne be užsienio valstybių pagalbos“, – tvirtino prezidentas G. Nausėda.
Kol kas nėra jokios informacijos, kad įvykiai prie Seimo buvo vykdomi su priešiškų Lietuvai šalių įsikišimu. G. Nausėda teigė, jog antradienį buvo „pernelyg daug sutapimų“ ir tik naiviai galima galvoti apie atsitiktinumus.
„Mes gyvename hibridinio karo, atakų sąlygomis. Ir jos seka viena po kitos. Mes jau visi Lietuvoje puikiai sutariame, kad ir migrantų skaičiaus padidėjimas yra savotiška hibridinė ataką, kurią, pirmiausia, organizuoja Baltarusija. Niekur šita ataka nepasibaigė, ji tęsiasi toliau. O tai, kas įvyko tą vakarą, iš tikrųjų pernelyg daug sutapimų buvo tą pačią dieną – ir baltarusiškos televizijos, ir interviu joms dalinami tą patį vakarą.
Ir prasidėjo riaušės, kitą dieną sekė jau Rusijos valdžios atstovų reakcija. (…) Ir dar pridėkime sąmyšį migrantų stovykloje tą patį vakarą. Taigi, galima naiviai galvoti, kad tai atsitiktinumai. Bet aš manau, jog tai nėra jokie atsitiktinumai. Ir tai yra tam tikros sisteminės, hibridinės atakos sudėtinė dalis. Ir užsakovai, manau, yra pakankamai aiškūs“, – interviu Delfi sakė šalies vadovas G. Nausėda.
Galima galvoti ir apie apkaltą
Jis kalbėjo, jog šiuose įvykiuose dalyvavę politikai turės prisiimti politinę atsakomybę.
„Bėda ta, kad net ir mūsų kai kurie valdžios politikai dalyvauja šitame. Ir manau, kad dalyvauja neįvertindami visų pasekmių nacionaliniam saugumui. Ir be jokios abejonės, turės dėl to pirmiausia prisiimti politinę atsakomybę“, – teigė prezidentas.
Paprašytas patikslinti, apie kokią politinę atsakomybę jis kalba, G. Nausėda teigė, jog kol kas nenori įvykiams „užbėgti už akių“.
„Mes tikrai išsiaiškinsime, koks buvo konkrečių politikų vaidmuo. Tačiau nenorėčiau užbėgti už akių ir dabar kaltinti visus iš eilės. Tai padarys atsakingos ir kompetentingos institucijos“, – sakė šalies vadovas.
G. Nausėda teigė, jog dabar Seimui reikėtų sukontroliuoti leidimų į parlamentą išdavimą.
Kai kurie jau kalba apie apkaltą protesto dalyvius provokavusiems politikams. G. Nausėda teigė, jog toks klausimas gali būti keliamas.
„Pamatę tai, koks buvo realus indėlis ir įvertinę visą situaciją, aš manau, kad Seimas tikrai gali kelti ir tokį klausimą kai kuriems savo nariams“, – interviu sakė G. Nausėda.
Balansas pasislinko
Situaciją bandžiusių suvaldyti pareigūnų darbas, anot prezidento, jam nekelia abejonių.
G. Nausėda dar kartą ragino atskirti įvykius – protestą ir susirėmimą su pareigūnais.
„Primygtinai siūlyčiau atskirti tai, kas buvo vakare nuo to, kas buvo pirmąją dienos pusę. (…) Organizatoriai ne tie patys. Jeigu jūs žinote, kas buvo pirmosios dalies organizatoriai, bent jau jis nematė jokių savo sąsajų su tuo, kas vyko vakarinėje dalyje. Grįžtu prie mitingo. Jis kėlė klausimus, kurie keliami visame pasaulyje. (…) Deja, panašaus neramumų pastebime labai daugelyje valstybių.
Suprantame, kad dalis visuomenės turi kitokį požiūrį į vakcinaciją ir ypatingai į metodus, kaip jį reikėtų skatinti. Taip, reikia pripažinti, jog paskutiniu metu ta motyvacija buvo kuriama iš prievartinės pusės. Kitaip tariant, žmonės kažko netektų, jei nesiskiepytų. Ir ko gero balansas skiepijimosi nuo pozityvios motyvacijos, pasislinko į tą pusę, kai žmonės kitais būdais skatinami skiepytis“, – savo poziciją dėstė šalies vadovas.
Jo nuomone, balansas „pasisuko pernelyg smarkiai“.
„Ir žmonės ėmė kelti savo nepasitenkinimo balsus, šitas mitingas ir buvo tokių balsų koncentracija“, – aiškino jis.
G. Nausėda priminė, kad Vyriausybės planai uždrausti be Galimybių paso naudotis viešuoju transportu ar gauti sveikatos priežiūros paslaugas buvo itin aršiai kritikuojami. Tačiau antradienį nuo jų atsitraukus, protesto dalyviai to jau negirdėjo.
„Mes negalime supaprastinti situacijos ir sakyti, jog šie žmonės yra atskalūnai, kad jie nesupranta, ką valstybė daro, trukdo valstybės žengimui į priekį. Mes turime arba juos marginalizuoti, arba demonizuoti. Kada mes šitaip elgiamės, mes praktiškai sudeginame paskutinius tiltus tarp vienos visuomenės dalies ir kitos. Po to juos nutiesti bus nepaprastai sudėtinga“, – tikino jis.
Pasmerkė naudotus ženklus
Prezidentas G. Nausėda teigė, jog netoleruoja naudotų ženklų proteste – kartuvės, Dovydo žvaigždės.
„Tai yra mažų mažiausiai istorinis analfabetizmas“, – teigė jis.
Šalies vadovas teigė, jog ir kartuvės prie Seimo yra tiesiog „nežmoniška, necivilizuota“.
Prezidentas G. Nausėda tikino, jog apsisaugoti nuo provokatorių neįmanoma.
„Viena aišku, jog mes niekaip negalėsime apsisaugoti nuo tokių provokatorių, kurie sukasi apie kiekvieną mitingą, nesvarbu, kokia tema jis būtų, jeigu jame išreiškiamas nepasitenkinimas, keliamos kitos neigiamos emocijas. Visada tokių prisiplakėlių bus. Juos identifikuoti ir numatyti jų atsakomybę tikrai yra įmanoma, tą privaloma daryti. Bet mes negalime dėl tokių žmonių atsiradimo tikimybės uždrausti mitingus, nes jais gali kažkas pasinaudoti“, – sakė šalies vadovas.
„Niekas jų nepasitiko“
Paklaustas, ar impulsą elgtis nevaldomai suteikė ir jo parama viešojoje erdvėje, atgal G. Nausėda atsakė kitu klausimu.
„O Vingio parke šie žmonės susirinko irgi su mūsų kvietimu?“ – teigė jis.
Prezidentas aiškino, jog birželio mėnesio vykusio protesto metu jo patarėjas vidaus politikos klausimais Povilas Mačiulis išėjo pasikalbėti su dalyviais, nes niekas kitas jų nepasitiko.
„Mes kalbame, jog visuomeninė energija buvo pateikta tokiu būdu. Taip, jie tuo pat metu mitingavo ir prie Seimo, prie Vyriausybės. Bet ten jų niekas nepasitiko. Mano patarėjas išėjo kalbėtis su šiais žmonėmis ir pirmiausia pasakė tai, kad jų nuomonę mes girdime. O kad tarp jų vėl buvo provokatorių, kaip ten jie vadinasi, plastikais ar kažkaip kitaip.
Bet mes to negalime niekaip apsisaugoti. Kažkas paslaugiai nufotografavo ir pateikė tai kaip „dangus griūva“. Aš tada užduodu klausimą šitai pusei, kuri dabar išreiškia tokio pobūdžio kritiką – o kodėl jie neatkreipia dėmesio, kad Seimo narys pavarde Maldeikis su tuo pačiu Celofanu kalbėjosi gerą pusvalandį apie Partnerystę ir kitus socialinius klausimus. Bet tada dangus kažkodėl negriuvo“, – interviu Delfi metu stebėjosi prezidentas G. Nausėda.
Prezidentas tikino, jog „politikams nenukristų rankos“ su žmonėmis kalbėtis, aiškintis, o ne juos kaltinti.
G. Nausėda teigė, jog jo patarėjo P. Mačiulio išėjimas pasisveikinti su Šeimų maršo protesto dalyviais nėra klaida.
Informacija su grifu „slaptai“
Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė interviu LRT radijui ketvirtadienį užsiminė turinti informacijos apie iš URM pavogtus dokumentus. Anot jos, šios kibernetinės atakos laikas sutapo su įvykiais prie Seimo.
G. Nausėda teigė, jog informacija buvo su grifu „slaptai“.
„Vyksta tyrimas, be jokios abejonės, mes įvertinsime tą žalą, kurią padarė ši kibernetinė ataka. Tačiau yra tam tikrų požymių, kurie rodo, kad tam tikra informacija nutekėjo. Ir tai yra informacija su grifu „slaptai“, – teigė prezidentas G. Nausėda.
Jis teigė, jog nutekėjusi informacija „gali padaryti didelės žalos pirmiausia sąjungininkų atžvilgiu“.
„Bet tai yra potenciali žala, kurios šiuo metu aš dar negaliu viešai atskleisti“, – sakė prezidentas.
G. Nausėda kartu ragino susirūpinti duomenų apsaugos kontrole.
Dar kartą perklaustas, ar nutekėjo labai svarbi informacija, šalies vadovas siūlė palaukti, nes nenori „nei švelninti, nei dramatizuoti situacijos“.
Jis teigė, jog ši situacija rodo „ir sistemos skyles, ir pastangas“.
„Kuo sėkmingiau skiepysime, tuo mažiau reikės kalbėti apie ribojimus“
Vyriausybė trečiadienį palaimino ribojimus, kurie nuo rugsėjo 13–osios dienos galios Galimybių paso neturintiems asmenims – nevakcinuotiems, nepersirgusiems ir nesitestavusiems.
G. Nausėdos teigimu, kalbėti reikėtų ne apie priverstinį skiepijimą, bet apie motyvaciją tai daryti.
„Manau, kad mes turime pradėti ne nuo priverstinio žmonių skiepijimo, o nuo motyvavimo žmones tai daryti. Taip, mes nepritariame tiems apribojimams, kurie atima žmogaus teisę į elementarias paslaugas, kurios yra susijusios su jo normaliu gyvenimu. Bet reikia pripažinti, kad skiepijimosi tempas yra pagrindinis būdas išvengti tų apribojimų“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas interviu metu teigė, jog būtent vakcinavimo tempas yra pagrindinis būdas išvengti apribojimų.
„Paradoksas tame, kad kuo sėkmingiau mes visuomenė skiepysime, tuo mažiau mums reikės kalbėti apie radikalius ribojimus, net apie patį Galimybių pasą“, – aiškino jis.
Šalies vadovas teigė, jog jei vakcinavimo tempai nelėtės, 70 procentų suaugusių asmenų Lietuvoje gali būti paskiepyta rugsėjo mėnesio pradžioje.
„Šiandien, kuomet vakcinos yra daugiau nei pakankamai, mes turime daugiau nei milijoną nepanaudotų vakcinų, tai pandemijos pabaiga, arba tos kritiškosios pandemijos bangos pabaiga yra mūsų pačių pasirinkimo reikalas. (…) Tie žmonės, kurie yra prieš vakcinas, nepateikia jokios tinkamos alternatyvos kaip visuomenei grįžti prie normalaus gyvenimo ritmo“, – teigė jis.
Aptarė neteisėtų migrantų krizę
Kalbėdamas apie neteisėtų migrantų krizę Lietuvoje, G. Nausėda tikino, jog jam, kaip šalies vadovui, yra labai svarbu, kad šalies suverenitetui nekiltų nė menkiausių iššūkių.
„Todėl man labai svarbu garantuoti sienų kontrolę, nacionalinį saugumą ir įgyvendinti jo tikslus. Tai, kas vyksta pastaruoju metu yra ėjimas tinkama linkme. Mes atgavome savo sienų kontrolę. Šiandien valdžios institucijos akivaizdžiai žino, ką jos turi daryti.
Ir šiandien mes turime visus teisinius instrumentus tam, kad galėtume užtikrinti savo nacionalinį saugumą ir vykdyti sienų kontrolę“, – apie Seimo priimtus sprendimus interviu Delfi sakė šalies vadovas G. Nausėda.
Prezidentas teigė, jog žvelgiant į jau dabar priimtus sprendimus ir atliktus darbas, tai leidžia manyti, jog imame valdyti migracijos problemą, o ne ji mus.
„Tai jau yra žingsnis į priekį“, – interviu Delfi teigė prezidentas G. Nausėda.
