Už projektą priėmimo stadijoje balsavo 80, prieš balsavo – 2, susilaikė 2 Seimo nariai. Pagrindiniu šių klausimų svarstyme paskirtas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Projektas bus svarstomas ypatingos skubos tvarka.
„Mums yra būtina įrengti tvirtą, patikimą sieną su Baltarusija ir tai padaryti kuo greičiau. Priėmus siūlomus įstatymo projektus, mes procesus galėsime pagreitinti dvigubai“, – Seimo posėdyje projektą pristatė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Opozicijai įstatymo projektas sukėlė abejonių
Vis dėlto opozicijai įstatymo projektas sukėlė nemažai abejonių. Seimo opozicijos lyderis Saulius Skvernelis akcentavo, kad reikalingus sprendimus dėl tvoros statymo ekstremalios situacijos metu galima priimti supaprastinta tvarka. Politikas mano, kad neskelbiamų derybų būdu atliekami pirkimai gali kelti abejonių dėl jų skaidrumo.
„Ar jūs nemanote, kad tame pačiame įstatyme, kurį pristatinėjate, nuostata, kad pirkimai gali būti vykdomi slaptai, analogiškai, kai susiję su krašto apsaugos sistemos pirkimais, tikrai skaidrumo čia neprideda“, – į ministrę antradienį vykusiame Seimo posėdyje kreipėsi S. Skvernelis.
Opozicijos lyderiui antrino ir „valstietis“ Dainius Gaižauskas, akcentuodamas, kad „turime įstatymus, leidžiančius pirkimus atlikti per vieną dieną“.
Savo ruožtu Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnas Algirdas Sysas suabejojo, kas garantuos sienos statymo projekto skaidrumą.
Fiziniu barjeru laikomas valstybės sienos apsaugos infrastruktūros objektas ar tarpusavyje susiję objektai, sudaryti iš visumos statinių ir įrenginių, reikalingų užtikrinti valstybės sienos apsaugą, stebėjimą ir kontrolę.
Tokio projekto įgyvendinimas bus finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis, finansavimui taip pat galėtų būti naudojamos Europos Sąjungos paramos ir kitų šaltinių lėšos.
Fizinio barjero įrengimo įstatymo projekte, kurį priėmė Seimas, nematyta sudaryti teisines, finansines ir organizacines sąlygas operatyviam fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimui, nustatyti efektyvų sprendimų priėmimo ir darbų organizavimo mechanizmą, reglamentuoti fizinio barjero įrengimo organizavimo tvarką, atsakingus subjektus, finansavimą, viso projekto, susijusio su fizinio barjero įrengimu, priežiūrą.
Vyriausybė viliasi, kad Seimo antradienį priimtas įstatymas turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai, nes bus apsunkintos galimybės užsieniečiams neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną.
Fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimui, preliminariais skaičiavimais, reikės apie 152 mln. eurų, tačiau ši suma gali keistis atsižvelgus į techninius, inžinerinius ir kitus su fizinio barjero įrengimu susijusius sprendimus.
„Projekto vykdytoju šio straipsnio 1 dalyje nurodytu Vyriausybės sprendimu skiriamas juridinis asmuo, kuriame valstybei tiesiogiai ar per valstybės valdomas įmones priklauso ne mažiau nei 2/3 balsų, suteikiančių vykdytojo akcijų ar dalių, taip pat kuris turi būtiną patirtį, pajėgumus ir galimybes įgyvendinti projektą“, – rašoma parengtame įstatymo projekte.
Seimas taip pat nutarė, kad Vyriausybė reguliariai, kartą per mėnesį teiks informaciją apie šio įstatymo įgyvendinimą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, o kartą per ketvirtį teikia apibendrintą informaciją Lietuvos Respublikos Seimui.
ELTA primena, kad vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pastarąją savaitę teigė, kad fizinis pasienyje su Baltarusija barjeras bu sudarytas iš dviejų komponentų. Pasak jos, 3 metrus aukščio siekiančią koncertinos užtvarą ketinama tiesti šešiomis juostomis – piramidės principu. Ministrės teigimu, šalia koncertinos tvoros ketinama statyti ir fizinę, stacionarią tvorą, kurios aukštis sieks iki 4 metrų.
A. Bilotaitė sako, kad visų pirma prioritetas yra padengti labiausiai pažeidžiamus maždaug 95 kilometrus pasienio su Baltarusija.
